Vaiko globos etinės problemos
5 (100%) 1 vote

Vaiko globos etinės problemos

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

Vaikų globos etinės problemos

KURSINIS DARBAS

Kaunas, 2003

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………….3

Svarbiausios sąvokos…………………………………………………….3

Truputis istorijos……………………………………………4

Vaikų globos bruožai…………………………………………………….5

Trumpa statistika…………………………………………………………..9

Vaikų globos etinės problemos……………………………………….9

Išvados……………………………………………………………………….11

Naudota literatūra………………………………………………………..13

Priedai………………………………………………………………………..14

Įvadas

Globa – tai piliečių asmeninių ir turtinių interesų teisinė gynimo forma. Juridiškai įteisintos dvi globojimo formos: globa ir rūpyba. (L.Terencova)

Pagal veikiančius Lietuvos įstatymus globa ir rūpyba rūpinasi vietinės savivaldos. Jų funkcijos vykdomos per švietimo įstaigas (asmenų, teismo pripažintų visiškai arba iš dalies nedarbingais, atžvilgiu); per socialinių gyventojų teisių gynimo institucijas (darbingų asmenų, dėl sveikatos būklės negalinčių apginti visų savo teisių).

Globa nustatoma, skiriama: vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamų materialinių išteklių, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, taip pat asmenims, kuriems medikų ir teisėtvarkos institucijų teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų.

Globos ir rūpybos institucijos, vaikų teisių apsaugos tarnybos ieško tokių vaikų ir paauglių, kurių tėvai žuvo, mirė ar dėl kitų priežasčių negali vykdyti savo pareigų; veda tokių vaikų apskaitą, atsižvelgdami į aplinkybes, skiria jiems tam tikrą globos rūšį, kontroliuoja tolesnį jų gyvenimą pas globėjus, rūpinasi jų auklėjimo, mokymosi sąlygomis. Tačiau tai padaryti nėra labai lengva ir dažnai iškyla begalės įvairiausių problemų. Todėl mūsų darbo tikslas – aptarti vaikų globos etines problemas bei paanalizuoti konkrečius atvejus.

Iškėlėme tokius uždavinius:

 Išsiaiškinti sąvokas, susijusias su vaikų globa;

 Trumpai aptarti vaikų globos istorinius bruožus;

 Išskirti vaikų globos bruožus: tikslus, uždavinius, globos nustatymo principus, rūšis, formas ir kt.

 Aptarti galimas vaikų globos etines problemas remiantis konkrečiais atvejais.

Rašant darbą naudota literatūros ir spaudos analizė.

Svarbiausios sąvokos

Vaikų globa organizuojama vadovaujantis LR Civiliniu kodeksu, LR Civilinio proceso kodeksu, Vaiko globos organizavimo nuostatais (2002 m. kovo 27 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr.45), Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatais (2002 m. balandžio 18 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr.56), Vaiko teisių konvencija, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu bei LR Konstitucija. Toliau šiame skyrelyje pateikiamos, mūsų manymu, svarbiausios sąvokos, susijusios su vaikų globa.

Vaikas – tai žmogus, neturintis 18 metų. Įstatymas numato lygias visų vaikų teises, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, ugdymo savitumų. Tačiau vaikai savo teisių patys atstovauti negali. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą arba valstybė, jeigu tai yra susiję su viešaisiais interesais, gina arba atstovauja jo teisėms. (Vaikų globos organizavimo nuostatai)

Vaiko globa – likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. (Vaikų globos organizavimo nuostatai)

Globėjas – teisėtas globojamo vaiko atstovas, ginantis jo teises ir interesus. Jis paskiriamas vietinių savivaldos organų per mėnesį nuo tos dienos, kai buvo sužinota, jog tam vaikui reikalinga globa. (I.Leliūgienė, 2002)

Globojamas vaikas – tai toks vaikas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa. (Vaikų globos organizavimo nuostatai)

Pagal LR Civilinį kodeksą likęs be tėvų globos vaikas – tai toks vaikas, kurio:

• abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs;

• tėvai arba artimieji giminaičiai nežinomi (rastas vaikas);

• turimas vienintelis iš tėvų arba abu tėvai yra dingę ir paskelbta jų paieška;

• turėtas vienintelis iš tėvų arba abu tėvai teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais;

• turimas vienintelis iš tėvų arba abu tėvai nustatytąja tvarka pripažinti neveiksniais;

• tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juo rūpintis dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (pvz., tėvų išvykimo į užsienį);

• tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai
auklėja arba vengia auginti ir auklėti savo vaikus, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, ir kuris įstatymų nustatyta tvarka paimtas iš šeimos (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų);

• nuo kurio radimo dienos per tris mėnesius nenustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai;

• kuris įstatymų nustatyta tvarka yra atskirtas nuo tėvų;

• kurio tėvams (tėvui ar motinai) įstatymų nustatyta tvarka laikinai ar neterminuotai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia, t.y. apribotos tėvų teisės.

Truputis istorijos

Vakarų Europoje pirmieji vaikų globos namai kurti 787 m. Milane, seniausi vaikų globos namai – Bergame (įkurti 982 m.), Florencijoje (1061 m.), Romoje (1198 m.). 19 a. pradžioje vaikų globos namų buvo visuose stambiuose Europos ir Amerikos miestuose: Paryžiuje, Venecijoje, Miunchene, Amsterdame ir kt. Rusijoje pirma prieglauda įkurta Novgorode 1706 m.

Kadangi Lietuva ilgus metus buvo carinės Rusijos valdžioje, įdomu pažvelgti, kaip buvo žiūrima į vaikų globą carinėje Rusijoje, kokie veikė įstatymai.

Maskvoje (1764 m.), o vėliau ir Peterburge (1771 m.) veikė vaikų auklėjimo namai, kuriuose tikėtasi išugdyti “naują žmonių rūšį“, vaikus piliečius, “sugebančius tarnauti tėvynei savo darbu. Tačiau to visiškai įgyvendinti nepavyko, nes buvo neįmanoma išlaikyti visus ten patenkančius vaikus iki pilnametystės, be to, buvo labai didelis vaikų mirtingumas, todėl juos atiduodavo į šeimas.

Našlaičių globos reikalus bandė spręsti Jekaterina II, Petras I bei Aleksandras I. Dauguma našlaičių buvo siunčiami maitinimui ir auklėjimui į pasiturinčias valstiečių šeimas. Egzistavo specialus prižiūrėtojų korpusas, kuris turėjo rūpintis tokių vaikų gyvenimu šeimose. (I.Leliūgienė)

Pirmuosius tris 20 a. dešimtmečius Sovietų Sąjungoje labai padaugėjo tėvų globos netekusių vaikų, todėl globa įgijo valstybinį statusą. Tuo metu globa buvo ypatinga tuo, kad bet kurį pilietį galėjo paskirti globėju, nepaisydami jo norų, kadangi tai buvo jo kaip visuomenės nario pareiga. 20 a. 4-5 dešimtmetyje sovietinė valstybė galutinai paėmė į savo rankas vaikų globos reikalus.

Iširus Sovietų sąjungai iškilo būtinybė kurti socialines prieglaudas, socialinės reabilitacijos centrus nepilnamečiams, pagalbos vaikams centrus ir kt.

Įdomu pažvelgti iir į kitų šalių patirtį šioje srityje. Pvz., Vokietijoje tėvų globos netekusius vaikus ir paauglius stengiamasi atiduoti į šeimas arba šeimyninius vaikų namus. Taikoma dar viena, mums neįprasta, vaikų globos forma – viename bute gyvena 4-5 vyresnio amžiaus vaikai, o juos prižiūri ir reguliariai lanko socialinis darbuotojas ar socialinis pedagogas. Dažnai šie darbuotojai tokiems vaikams pakeičia tėvus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1128 žodžiai iš 3728 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.