Vaikų autizmas
5 (100%) 1 vote

Vaikų autizmas

TURINYS



1. Autizmo sutrikimo apibūdinimas……………………………………………………….2

2. Autizmo sampratos raida…………………………………………………………………..3

3. Autizmo simptomatika.:……………………………………………………………………4

3.1 Socialinės saveikos ypatumai……………………………………………………..4

3.2 Kalbos, kalbėjimo ir komukacijos sutrikimai……………………………….5

3.3 Žaidybinės veiklos sutrikimai…………………………………………………….6

3.4 Pojūčių ir suvokimų sutrikimai…………………………………………………..7

3.5 Motorikos ypatumai………………………………………………………………….8

3.6 Miego bei mitybos sutrikimai…………………………………………………….9

3.8 Autizmo požymių sąrašas………………………………………………………….9

4. Autizmo sindromu pasižyminčių vaikų diferencijavimas…………………….10

5. Autizmo priežastys…………………………………………………………………………11

6. Darbas su autistų šeimomis……………………………………………………………..14

7. Pabaigos žodis……………………………………………………………………………….15

8. Priedai: Iš autistų prisiminimų…………………………………………………………16

LITERATŪRA………………………………………………………………………………….19

Autizmas – tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdingos raidos ano-malijos ir pažeidimai, išryškėjantys iki 3 metų amžiaus, ir pasireiškiantys 3 veiklos srityse – socialinio bendravimo, komunikacijos bei elgesio. Tarp-tautinis šio sutrikimo kodas DSM III r 29900. “ Sutrikimų klasifikacijoje” autizmas priskiriamas kalbos ir komunikacijos sutrikimų grupei. Taip pat nurodoma, jog autizmas gali būti priskiriamas ir trečiajai grupei, t.y. emocijų ir elgesio (psichosocialinės adaptacijos )sutrikimams. V.Kagan, K.Lebedinskaja autizmą aiškina kaip savitą variantą psichinės disontogenezės, kurios išskirtinis požymis yra patologinė heterochronija (gr. heteros – kitas, chronos – laikas )- nesavalaikis, netolygus, asinchroniškas į-vairių centrinės nervų sistemos struktūrų ir funkcijų subrendimas ( Ambru-kaitienė J.A.,1997 ).

Autizmas – retokas sutrikimas. Iš dešimties tūkstančių vaikų maždaug 4 – 5 vaikai pasižymi autizmo sindromu. 1984 metais Ch.Gillberg ( Švedija ) pateikė duomenis, įrodančius, kad iš 10000 žmonių 2 yra autistai. Teigiama, kad sutrikimas būdingesnis berniukams, nes tik kas trečias ar ketvirtas autis-tas yra mergaitė. Kai kurių autorių duomenimis, iš 10000 vaikų 15 turi pana-šių į autizmą požymių. Tuomet jiems konstatuojamas nežymus autizmas.

Kai kuriems autistams būdingas didelis psichinių funkcijų netolygumas – tam tikri dalykai jiems labai nesiseka, o kitiems jie turi ypatingų, tiesiog ge-nialių sugebėjimų. Labiausiai paplitusi yra lengva autizmo forma, kuri vadi-nama Aspergerio sindromu. Manoma, kad daug žymių žmonių, ypač moks-lininkų , menininkų, turėjo Aspergerio sindromą. Vilniaus universiteto So-cialinės pediatrijos ir vaikų psichiatrijos klinikos psichiatrės Sigitos Lesins-kienės teigimu,: ”labai sunku nubrėžti ribą tarp švelnaus autizmo pasireiški-mo ir kūrybiškos asmenybės originalumo “.

Taigi liga gali būti skirtingai stipriai išreikšta. Ekstremalios stadijos ligo-nis visai nekontaktuoja su jį supančiu pasauliu, nešneka ir yra visiškai pasi-nėręs savyje. Švelnesnės formos liga pasireiškia, pavyzdžiui, tuo, kad žmo-gus nemeluoja ir neapgaudinėja, nesupranta juokų ir nepajėgia suprasti kito žmogaus dvasinio pasaulio. Taip pat ir autisto intelektualumo lygis gali būti gana nevienodas, nes tų žmonių yra nuo nemokytino iki normalios, išimti-niais atvejai ir aukštesnės nei vidutinės, inteligencijos. Autistai vaikai kartais turi stulbinančių gabumų matematikai, muzikai arba technikai.

Pastaraisiais dešimtemečiais stebimas didelis susidomėjimas autizmu, ir nors ši sritis pasaulyje aktyviai ir plačiai tiriama, vis dar lieka daug nežino-mų, neišaiškintų klausimų, o mūsų šalyje autistai vaikai iki šiol negauna jiems reikalingos medicininės ir psichosocialinės pagalbos (Lesinskienė S., 2000 ).

-3-

2.Autizmo sampratos raida

Žodis autizmas yra kilęs iš graikų kalbo žodžio “pats”, pažodžiui jis reiš-kia “ užsidaręs savyje”. Specialiojoje literatūroje autizmas vartojamas ir ap-

rašomas skirtingai. Visa autizmo sutrikimo istorija bei samprata yra labai į-domi, savita ir sudėtinga, kaip, beje, ir pats sutrikimas.

Nors autizmas santykinai nauja diagnozė, pats sutrikimas egzistuoja jau labai seniai. Įvairių kultūrų padavimuose, liaudies pasakose apibūdinami žmonės, turintys autizmo bruožų – naivūs, keistoki, kvailai besielgiantys, stebėtinai stokojantys nuovokos ir intuityvaus pajautimo įvairiose situaci-jose. Manoma, kad senovės Rusijoje “palaiminti šventieji” žmonės, kurie buvo garbinami dėl jų atitolimo nuo žemiškų dalykų, nejautrumo skausmui, keisto elgesio, galėjo
turėti autizmo sutrikimų.

Pirmą kartą į autizmo sutrikimą turinčius vaikus dėmesį atkreipė Leo Kanner 1938 metais, nors dar 1914 metais žymus šveicarų psichiatras Oigenas Bloileris ( Bleuler ) autistais pavadino suaugusius, kurie ilgai serga šizofrenija, ir esant galutinei ligos stadijai praranda kontaktą su jį supančiu pasauliu, užsidaro, atitrūksta nuo tikrovės. 1943 metais L.Kanner’is Balti-morėje (JAV ) paskelbė savo klasikinį darbą apie vaikus, turinčius autistinių afektinio kontakto sutrikimų. Amerikiečių psichiatrijos profesorius aprašė 11 vaikų, turinčių šį sutrikimą ir pavadino jį “infantiliniu autizmu”. Pagrindiniai požymiai, į kuriuos tada buvo atkreiptas dėmesys, – neadekvačios vaikų re-akcijos į girdimuosius, regimuosius ir taktilinius dirgiklius. Buvo pastebėta, jog vaikams dėl to iškyla socialinio bendravimo problemų, trūksta kalbos įgūdžių.

Leo Kanner’io stebėti vaikai elgėsi labai skirtingai ir turėjo unikalių simptomų. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog pakeitus aplinką vaikai labai jaudindavosi, juos apimdavo nerimas. Jie nustodavo kalbėti arba kartojo tai, ką kalba kiti asmenys. Aprašydamas vaikų uždarumą ir negebėjimą orien-tuotis aplinkoje, Leo Kanner vartojo terminą autistas. Jis išskyrė tokius au-tizmo požymius: vaikų santykių su kitais asmenimis problemos; protinio vystymosi suletėjimas; neadekvačios (dažniausiai neigiamos) reakcijos į aplinkos pasikeitimą; stereotipiški, pasikartojantys ir kiti keisti motoriniai judesiai. Dėl itin išsamių klinikos aprašymų šis L.Kanner’io darbas iki šiol yra ir lieka vienas populiariausių autizmo literatūroje.

Svarbu paminėti tai, jog autizmo istorija įdomi stebėtinu sutapimu: 1944 metais austrų pediatras Hansas Aspergeris Vienos klinikoje apgynė diserta-ciją apie “autistinę psichopatiją” vaikystėje, aprašė sindromą, kurio klinika buvo labai panaši į L.Kanner’io “infantilinio autizmo” aprašymus.

-4-

Abu mokslininkai, nieko nežinodami apie vienas kito tyrinėjimu, aprašė retą, iki tol mažai suprantamą sutrikimą, ir jo pavadinimui pasirinko terminą “autizmas”. Šis jų pasirinkimas rodo autorių įsitikinimą, kad vaiko socialinės problemos yra svarbiausios ir esminis autizmo sutrikimo bruožas (Lesinskie-nė S., 2000).

3. Autizmo simptomatika

Jeigu nėra gretutinių vystymosi ydų, sukeltų įvairių organinių, biologinių ar genetinių etiologinių faktorių, autistai savo išorine išvaizda nesiskiria nuo kitų vaikų, tačiau dėl ryškių elgesio ir bendravimo ypatumų šie vaikai labai išsiskiria iš savo bendraamžių.

Autizmas pasireiškia dažniausiai nuo pat mažens, klinika išryškėja per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus. Manoma, jog autizmo sutrikimą galima nustatyti 18mėn. amžiuje, tiriant vaiko sugebėjimus trijose specifi-nėse srityse: socialinėje sąveikoje, komunikavime ir vaizduotėje. Kai nėra socialinės sąveikos ar socialinės adaptacijos, vaikas, pasižy-mintis autizmo sindromu, pasitraukia iš aplinkos į savo uždarą pasaulį. Pir-miausiai sutrinka santykiai tarp vaiko ir jo šeimos. Jis vengia bet kokios veiklos su kitais asmenimis (Ambrukaitienė A.J., 1997 ).

Socialinės sąveikos ir socialinės adaptacijos problemų atsirandą dėl to, kad vaikas nemoka ir negali prognozuoti kito žmogaus veiksmų, nesuvokia ką kitas žmogus nori daryti ir ką daro, dažniausiai nesupranta ir savo būse-nos, todėl nesugeba vartoti žodžių, kurie gali nusakyti ne tik savo, bet ir kito žmogaus būseną. Autizmo sindromu pasižymintis vaikas, kuriam ketveri metai, negali suprasti ką galvoja kitas žmogus, neturi savo nuomonės, nesu-geba išreikšti savo jausmų, kai tuo tarpu sveikas tokio pat amžiaus vaikas, tai dar visiškai lengvai.

Taipogi vaikai autistai nesuvokia santykių tarp žmonių ir santykių tarp savęs ir aplinkos. Jie nemoka mėgdžioti aplinkinių veiksmų, stokoja imita-cijos, todėl nesusiformuoja būtini gyvenimo įgūdžiai. Manoma, kad neįmi-tuojama dėl to, kad vaikas nemato veiksmo visumos, o tik atskiras jo dalis, negeba to ką įgijo pritaikyti naujoje nežinomoje aplinkoje. Šiuo sindromu pasižymintiems vaikams labai sunku suvokti veiksmo būtinumą.

Vaikai autistai turi daug problemų, susijusių su veiklos planavimu, savarankiška veikla. Dažniausiai jie nežino ką reikia daryti, todėl sėdi ir nieko neveikia. Kartais guli ant pilvo ir rėkia arba kokiu nors būdu save

-5-

stimuliuoja, taip bandydamas save nuraminti. Jeigu toks vaikas mėgina planuoti veiklą, tai dažniausiai nesuvokia laiko ir veiksmų nuoseklumo. Autistui sunku suprasti, kad darbas turi pradžią ir pabaigą .

Dažnai dėl socialinės adaptacijos problemų vaikas autistas tampa agre-syviu, neretai ir saviagresyviu. Agresyvumą paprastai lemia: komunikacijos sutrikimai; nenoras keisti aplinką; nutraukiami stereotipiški veiksmai ar ju-desiai, t.y. kai neleidžiama daryti to, ką vaikas nuolat atlikinėja; vaikui kelia-mi nerealūs reikalavimai; per aktyvi ar per menka stimuliacija; nerimas; ne-patenkinami poreikiai ( jam neaišku kaip kitas žmogus negali suprasti, ko jis nori ). Kartais agesyviu elgesiu paprasčiausiai siekiama kontakto. Svarbiau-sia tai, kad nesvarbu koks bebūtų agresyvumas, bet kuriuo atveju, nukenčia socialinė adaptacija.Iškyla tokios
problemos kaip – meilės, prisirišimo stoka , draugų neturėjimas, atsiskyrimas nuo aplinkinių, jų ignoravimas, vengimas atsakinėti į klausymus, nors ir vaikas autistas juos supranta.

Autistų vaikų interesų ratas dažniausiai yra ribotas, tačiau labai inten-syvus. Dalykų, kurie domina vaiką pobūdis ir turinys labai priklauso nuo protinio atsilikimo laipsnio , kuris eina kartu su autizmu. Šie vaikai pasižymi dideliu užsispyrimu ir begaliniu atkaklumu siekiant to, ko jie nori, kas juos domina. Dažnai jie net nepaiso kitų nuomonės bei interesų. Be to autistai dažnai būna be iniciatyvos, jiems reikia aplinkinių pagalbos, reikalavimų ar skatinimų.

Vaikui augant, išryškėja kalbos,kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimai. Kūdikis nustoja guguoti, vaikas – kalbėti, neįmituoja garsų, gestų ar išraiškų. Jei autizmą lydi vidutinis – sunkus protinis atsilikimas, kalbos raida ryškiai vėluoja arba išvis nesivysto.Stebimas blogas sinchroniškumas ir subtilaus sugebėjimo bendrauti trūkumas pokalbio metu, nelanksti kalbos išraiška ir kūrybingumo bei fantazijos stoka. Šiems vaikams būna pažeista balso modu-liacija ir kalbą lydinčių gestų, padedančių pabrėžti mintis, stoka.Vietoj kal-bėjimo garsiai vaikai autistai kalba šnabždesiu, kalba neatitinka reikmių, ne-supranta kitų kalbos, neįvardija objektų, kalba aritmiška. Dėl sulėtėjusio kal-bos vystymosi būdinga echolalija ( žodžių, frazių pakartojimas ), nebrandi kalbos gramatinė struktūra.Skiriama tiesioginė ir netiesioginė (pavėluota) e-cholalija. Tiesioginė esti tuomet, kai vaikas autistas kartoja žodį ar sakinį

iš karto po kito asmens pasakymo, o pavėluota – kai žodis ar sakinys pasa-komas po kurio laiko. Manoma, kad pavėluotos echolalijos yra bandymas naudoti kalbą komunikacijai.

Ypatinga ir autistų vaikų rišlioji monologinė kalba. Vaikai gali pakartoti paskui suaugusius sakinius, eilėraščius, pasakojimų pastraipas, tačiau dėl bendravimo stokos ir nepatyrimo patys nepasakoja. Dialoginė kalba esti nu-

kentėjusi labiau, nes vaikai nežino, kada jiems reikia įsiterpti į pokalbį. Daž-

-6-

niausiai jie nereaguoja į klausimus, į juos neatsakinėja. Savo kasdieniniame

gyvenime šabloniškas frazes jie gali vartoti spontaniškai, be to neretai jie kalbėdami atlieka kokius nors monotoniškus judesius.

Yra manoma, kad autistai vaikai nesugeba asmeniškai komunikuoti ir identifikuoti save su savo vardu, todėl jie nevartoja įvardžio “aš” (vietoj to save vadina “tu” ).

Ypač sutrikusi kalbos bendravimo funkcija; vaikas retai savo iniciatyva kreipiasi į aplinkinius, nežiūri pašnekovui į akis, nesiekia ar net priešinasi kontaktams su kitais žmonėmis, vengia akių kontakto arba tiesaus žvilgsnio su suaugusiais. Žvilgsnis “ neužkliūna” už konkretaus objekto, klaidžioja ar-ba būna susitingęs. Kartais tokie vaikai žiūri į suaugusius labai nežymiai iš šono. Vaikų veidas neišraiškingas, primena susirūpinusio žmogaus veidą, kartais “išdidaus princo”. Autistai vaikai nebendrauja iš karto keliais kana-lais – ir žodžiu, ir judesiu ir mimika kartu. Jie apskritai nelinkę reaguoti žo-džiu, dažniausiai reaguoja kūnu.

Regimąją informaciją autistai suvokia žymiai geriau, nei žodinę. Jiems sunku perteikti aplinkiniams savo norus ir poreikius, dažnai neturi suprati-mo, kaip tinkamai panaudoti kalbą bendravime.Tėvai dažnai suklysta many-dami, jog vaikas nekalba, nes negirdi, todėl veda jį pas gydytoją patikrinti klausą. “ Taip tik atrodo, kad vaikas nereaguoja, iš tikrųjų jis reaguoja, bet kitaip”, – sako S.Lesinskienė (Šiaulių kraštas, 2000 03 24 ,pusl.9 ) .

Reikia paminėti, jog vaikų autistų komunikacijos sutrikimo laipsnis yra nevienodas. Lengvesniais sutrikimų atvejais vaikams įmanomas efektyvus kontaktas.Įprastoje aplinkoje su kai kuriais asmenimis jie bendrauja, tačiau tie patys vaikai svetimoje aplinkoje visiškai užsisklendžia. Bandymas įtrauk-ti į bendravimą sukelia nerimą, įtampą, vaikai pradeda blaškytis, o kartais aplinkinius visiškai ignoruoja – rėkia ar ieško kitų savisaugos būdų.

Kai kurie vaikai gali kalbėti ar bent jau bandyti kalbėti, tačiau bėda ta-me, kad jie nejaučia sąryšio tarp kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos. Jie ne-suvokia, kad kalba gali naudotis kaip bendravimo priemonė norams ar pagei-davimams išreikšti ( Ambrukaitienė A.J., 1997 ).Vaikui augant išryškėja sutrikęs domėjimasis daiktais, savotiški žaidimai ( pvz.mėgsta žaisti su seilėm, pirštais, specifiniais buitiniais daiktais, tuo tar-pu vaikiškais žaislais visiškai nesidomi). Kartais vaikas turi specifinį “prisi-rišimo objektą”, pvz., skepetaitę, virvutę ar kt., su kuriuo niekur nesiskiria, ir kurio negalima pakeisti kitu. Pastebėta tai, kad vaikas domisi ne daikto visu-ma, o tik jo dalimi, pavyzdžiui, tik daikto paviršiumi, kurį mėgsta glostyti iš-tisas valandas, arba garsu, sklindančiu monotoniškai barškinant į tą daiktą. Dažnai jie žaidžia neįprastai, vienpusiškai, funkcionaliai, nesugeba žaisti vaizduotės žaidimų, laužo žaislus, nesidomi bendrais žaidimais. Pastebėta,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2126 žodžiai iš 7000 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.