Vaiku ir suaugusiuju bendravimo ypatybes
5 (100%) 1 vote

Vaiku ir suaugusiuju bendravimo ypatybes

11

Vaikų ir suaugusiųjų bendravimo ypatybės

“ Nuo pat pirmų gyvenimo metų vaikas bendrauja su žmonėmis: su suaugusiais ir vaikais. Suaugusieji ir vaikai jam padeda patenkinti biologines, psichines, emocines, visuomenines reikmes, jiems tarpininkaujant jis sužino apie pasaulį, iš jų perima reagavimo būdą, pažiūras, įgyja įgūdžių, įvairiausios patirties ” (Filipčiuk,1991, p. 92). Pirmaisiais vaikystės metais ypač didelis vaidmuo tenka vaikų ir suaugusiųjų tarpusavio santykiams, vėliau vis svarbesniu jo gyvenime darosi bendravimas su bendraamžiais. Juo vaikas vyresnis, tuo sudėtingesni tampa jo santykiai su suaugusiais žmonėmis. Paprastai vaikui esant mažam santykiuose su tėvais problemų randasi nedaug: vaikas myli savo tėvus, pripažista jų autoritetą ir laiko savo tėvus geriausiais. Problemos kyla prasidėjus paauglystei- vaikas išmoksta vertinti, stebėti, analizuoti, lyginti, apibendrinti, ir tuo pačiu pasireiškia polinkis į savo tėvų ir kitų žmonių kriticizmą. Bendraudamas su įvairiais žmonėmis vaikas tenkina ne tik savo psichofizines reikmes, bet ir ruošiasi gyvenimui visuomenėje, bendram gyvenimui ir veiklai šeimoje, darbe, organizacijoje, draugų ir bičiulių būryje.

Dažnai tarpusavio santykiuose iškyla įvairių sunkumų. Plačiai paplitę sunkumai ir konfliktai žmonių santykiuose gali būti paaiškintini ir tuo, kad šeimoje ir mokykloje vaikai yra nepakankamai mokomi bendrauti. Nevykę auklėjimo metodai, kuriuos iš pradžių taiko šeima, sunkina jos gyvenimą ir trikdo tėvų bei vaikų santykius. Esminis auklėjimo tikslas – supažindinti vaiką su kultūringos visuomenės elgesio taisyklėmis ir kartu padėti jam tobulėti. Kad visuomenė ir individas galėtų egzistuoti ir išlikti, turėtų būti ugdomos tokios vaiko savybės, kurios priklausytų nuo visuomeninių sąlygų. Trumpai apžvelgsime šiuos vaikų auklėjimo aspektus:

· aplinkinių žmonių įtaka lavinant vaiko gebėjimą stebėti;

· pagyrimų bei bausmių poveikis vaikams;

· pagrindinės auklėjimo bei elgesio tendencijos.

Stebėdami suaugusiuosius, vaikai įgyja daug motorinių įgūdžių, išmoksta emocionaliai elgtis – mandagumo, įvairių baimės reakcijų, susiformuoja pažiūros. Malonūs ir geri santykiai bei didelis autoritetas žmogaus, kuriuo vaikai seka, turi didelią reikšmę lavinant vaiko gebėjimą stebėti. Tomas Gordonas 1972 m. rašė: “Norėdami rodyti savo gyvenimu pavyzdį vaikams, tėvai turi susirasti vertybių orientyrus. Jeigu jie siekia, kad vaikai vertintų sąžiningumą ir kilniaširdiškumą, tai patys turi būti sąžiningi ir kilniaširdžiai <…>. Elkis taip, kaip sakau, o ne taip, kaip aš pats elgiuosi,- tai toli gražu ne pats geriausias būdas, norint vaikams įskiepyti tėvų dorovines pažiūras”. Vaikai greičiau pasisavina tai, ką kitas žmogus daro, nes tai jam daro didesnę įtaką. Tėvai, norintys, kad jų vaikai labiau vertintu draugiškus santykius, bet patys drausminantys juos fizinėmis bausmėmis gali tapti vaikams agresyvumo modeliu. Dėl to vaikai darosi pikti, nedrausmingi ir nevaldomi. Taigi, “jeigu norime, kad vaikai mus laikytų sektinu pavyzdžiu, turime su jais elgtis šiltai ir draugiškai” (Perecas, 1990, p.40). Be to, “pokalbiai su vaiku, papildžius juos stebėjimu, padės geriau pažinti mūsų vaikus, leis valdyti jų vystymąsį, bus pagrindas artimiems kontaktams, kurių reikia ir tėvams, ir vaikams”(Filipčiuk, 1991, p.162). Reikėtų prisiminti, kad vaiko gebėjimą stebėti lavina ne tik asmeninė patirtis, bet ir matymas kaip kitas vaikas yra baudžiamas ar giriamas už tam tikrą poelgį.

Viena iš pagrindinių priemonių, kurių imasi tėvai norėdami paveikti vaikų elgesį yra skatinimo ir bausmių taikymo metodas. Teigiamai stimuliuojamas vaikas pradeda suprasti, kad tam tikras jo poelgis sukelia malonių padarinių ir ateityje padidėja tikimybė, kad jis pakartos tą poelgį. Yra tris pagrindinės stimulų rūšys:

1. Socialiniai stimulai. Jie atsiranda iš kontaktų su žmonėmis. Pavyzdžiui, gyrimai, glostymai, skatinantys šūksniai.

2. Materialūs stimulai – pavyzdžiui, pinigai, saldumynai, žaislai, gėlės.

3. Veiksminiai stimulai, kai stimulas skatina daryti malonų poelgį, pavyzdžiui, žaidimas, televizorius, muzikos klausymas.

Norint pakeisti vaiko elgesį, reikėtų kruopščiai parinkti tinkamus stimuliatorius, nes po tam tikro laiko jie tampa nebeveiksmingi ir juos reikia keisti kitais. Pavyzdžiui, įtvirtinus norimą vaiko elgesį, materialiuosius stimulus keičiame socialiniais. Taip pat reikėtų žinoti, kad elgesys, įtvirtintas retu stimuliavimu, yra daug patvaresnis ir sunkiau keičiasi. Kartais tėvai pozityviai skatina nederamą vaikų elgesį, nes auklėjimo priemonės, kurias jie taiko, padeda išvengti negatyvių situacijų bei emocijų. Tarkime, kai tėvams yra nemalonus vaikų zyzimas, jie padaro už vaikus tai, ką šie puikiai darytų patys.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 747 žodžiai iš 1423 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.