Vaikų neklausymo priežastys ir jo šalinimas
5 (100%) 1 vote

Vaikų neklausymo priežastys ir jo šalinimas

Įvadas

Nė vienas gimdytojas neatsikelia ryte, ketindamas padaryti savo vaiko gyvenimą nelaimingą. Nė viena motina nesako sau: „Šiandien aš priekaištausiu, priekabiausiu ir žeminsiu savo vaiką kiekviena proga“. Priešingai. Ryte daugelis motinų nutaria: „Šiandien bus taiki diena. Jokių raginimų, jokių ginčų, jokios kovos“. Tačiau, nepaisant gerų ketinimų, nenorimas karas prasideda iš naujo. Vėl mes pastebime, kad sakome dalykus, kurių negalvojame, tonu, kurio nemėgstame.

Visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų saugūs ir laimingi. Niekas sąmoningai nesistengia padaryti savo vaiką baikštų, drovų, netaktišką, nepakenčiamą. Tačiau augdami daugelis vaikų įgyja nepageidaujamų bruožų, ima jaustis nesaugūs ir neišmoksta gerbti savęs ir kitų. Norime, kad vaikai būtų mandagūs, o jie yra šiurkštūs, norime, kad jie būtų tvarkingi, o jie netvarkingi, norime, kad jie pasitikėtų savimi, o jie jaučiasi nesaugūs, norime, kad jie būtų laimingi, bet jie tokie nėra.

Pirmieji metai mokykloje suteikia vaikui galimybę mokytis daugybės naujų dalykų, vis geriau pažinti supantį pasaulį, įgyti daug draugų. Daugeliui vaikų, ateinančių į pirmą klasę, ateitis atrodo viliojanti ir pilna įvairiausių galimybių, viską atrodo įmanoma pasiekti ir nugalėti. Šiuo laikotarpiu vaikui labai svarbu mokykla ir draugystė su bendraamžiais. Todėl nesėkmė mokykloje ir bendraamžių atstūmimas jam atrodo kaip didžiulė katastrofa. Daliai vaikų problemos mokykloje kyla dėl to, kad jie nevykdo mokytojo nurodymų, trukdo kitiems vaikams pamokų metu, neatlieka namų ir klasės darbų. Panašios problemos kyla ir tėvams bendraujant su vaiku: dažnai tėvai skundžiasi, kad vaikas jų neklauso, atsikalbinėja, neatlieka jam pavestų užduočių.

Kodėl vaikai netinkamai elgiasi?

Moksleivių netinkamas elgesys gali pasireikšti dėl daugelio priežasčių. Mėginant suprasti vaikų netinkamo elgesio priežastis, dažnokai daroma prielaida, kad tokį elgesį lemia vaiko sveikatos sutrikimai. Ir iš tiesų, kartais labai naudinga pasikonsultuoti su medikais, tačiau dažniausiai medikai pataria netinkamo elgesio problemas spręsti taikant intervencines programas, skirtas elgesiui keisti.

Nors daugelis požiūrių į vaikų netinkamo elgesio problemas remiasi subjektyvia nuomone ir teorija, vienas iš požiūrių pagrįstas sistemingu tyrimu ir tiesioginiu vaikų stebėjimu klasės aplinkoje. Remiantis šiuo požiūriu siekiama nustatyti, kokios yra netinkamo elgesio funkcijos vieno ar kito moksleivio atžvilgiu. Vietoje to, kad visas dėmesys būtų skiriamas netinkamo elgesio atsiradimo priežasčių analizei, siekiama atskleisti, kokias funkcijas atlieka netinkamas elgesys. Būtent toks požiūris gali padėti mokytojui geriau suprasti, kodėl netinkamas elgesys reiškiasi gana ilgą laiką ir kokios intervencinės programos būtų tinkamiausios siekiant pakeisti tokį elgesį.

Dažniausios netinkamo elgesio priežastys

Dėmesio siekimas. Bet kurio amžiaus mokiniai gali elgtis netinkamai, siekdami sulaukti daugiau dėmesio iš savo mokytojų ar bendraamžių. Daugelis mokinių trokšta dėmesio ir kartais, to siekdami, per pamokas elgiasi labai destruktyviai, nevaldomai, tuo priartindami trokštamą tikslą. Tuo atveju, kai mokinys netinkamai elgiasi, kad atkreiptų dėmesį, galima taikyti labai efektyvius tiesioginius metodus, kuriais vaikas mokomas siekti dėmesio tinkamu elgesiu. Pavyzdžiui, galima vaikus įpratinti, jog į juos bus atkreiptas dėmesys, kai pakels ranką ar kai susikaupę atliks užduotį.

Situacijų vengimas. Kai kurie mokiniai jau nuo pirmų metų mokykloje ima suvokti, kad netinkamas elgesys padeda jiems išvengti tam tikrų situacijų. Mokytojai dažnai pastebi, jog mokiniai elgiasi netinkamai, norėdami išvengti kontrolinių darbų, sudėtingų užduočių arba tokių dalykų kaip matematika ar skaitymas. Tačiau paaiškėjo, jog pykčio priepuoliai kyla tik prieš skaitymo pamokas ir kitas užduotis, kurias atliekant reikia vadovautis rašytiniais nurodymais. Tapo aišku, jog to priežastis yra labai retas regėjimo sutrikimas, dėl kurio vaikas negali sėkmingai mokytis skaityti. Netinkamu elgesiu jis siekė apsisaugoti nuo bendraamžių pajuokos. Šis pavyzdys rodo, jog nustačius, kokias funkcijas atlieka netinkamas elgesys, galima pastebėti vaiko mokymosi sutrikimus.

Kontrolė. Kai kurie mokiniai netinkamai elgiasi norėdami geriau kontroliuoti aplinką. Kontrolė tampa tam tikru jų veiklos motyvų pastiprinimu. Pavyzdžiui, mokytojas pastebėjo, jog viena mokinė labai dažnai nori užsiimti ta veikla, kurią pati pasirenka, o kai užduotį pateikia mokytojas – ji dykinėja ir nepaklūsta nurodymams. Kadangi mergaitė tokių epizodų metu yra linkusi užsiimti kokia nors savo pasirinkta veikla, mokytojas mano, jog ji nesistengia išvengti užduočių ir nesiekia atkreipti dėmesio. Surinkti duomenys aiškiai parodė, jog mergaitė siekia pati kontroliuoti situaciją.

Bendravimo sugebėjimai. Kai kurių vaikų netinkamo elgesio priežastis yra nepakankamai išvystyti bendravimo gebėjimai. Vaikai nemoka tinkamu būdu perduoti kitiems informacijos apie savo poreikius, norus ar jausmus. Pavyzdžiui, pykčio priepuoliai, savęs žalojimas, agresyvus elgesys dažnai būdingi artistiškiems vaikams, nes jie tokiu būdu mėgina aplinkinius informuoti apie savo poreikius ar jausmus. Bet ir kiti,
neartistiški vaikai, elgiasi panašiai, kai jų bendravimo, socialiniai ar pragmatiniai gebėjimai nėra pakankamai išvystyti. Šiuo atveju netinkamas elgesys slopinamas lavinant vaikų bendravimo ir socialinius gebėjimus.

Mušti ar nemušti

Kiekvieną dieną daug vaikų yra baudžiami fizinėmis bausmėmis. Kaip rodo tyrimų duomenys, Lietuvoje daugiau nei pusė visų vaikų yra mušami ar baudžiami kitokiomis fizinėmis bausmėmis. Žinoma, visi vaikai kartais neklauso, elgiasi ne taip, kaip norime mes, suaugusieji. Tačiau ar pats geriausias būdas, susidoroti su šiomis problemomis, yra fizinės bausmės? Daugelis vaikų gydytojų, psichologų ar kitų specialistų dirbančių su vaikais pataria nemušti savo vaikų.

Kodėl neverta mušti vaiko

Kai vaiką muša tėvai ar globėjai, jis jaučiasi pažemintu, tampa piktas, pamiršta, ką blogo yra padaręs, bet prisimena, kad jį skriaudė. Tas, kas muša savo vaiką tarsi sako vaikui — ,, Jeigu tu esi didesnis ir stipresnis, tu gali skriausti kitus“, taip duoda suprasti vaikui ( patys to visai nenorėdami), kad agresija yra pats tinkamiausias būdas spręsti konfliktus. Ir svarbiausia – mušimas neišmoko vaiko tinkamo ar pageidaujamo elgesio. O juk bet kurios nuobaudos tikslas turėtų būti išmokyti vaiką suprasti, ką reikia daryti vietoje to netinkamo elgesio.

Fizinės bausmės gali išmokyti tik agresijos, nes mušimas yra agresija.

Vaikai, kurie yra baudžiami fizinėmis bausmėmis, nepasitiki savo jėgomis, jiems sunkiau susirasti draugų, iškyla daugiau problemų mokykloje.

Tėvai, kurie muša vaiką ,, nestipriai „, ,, kaip ir visi „, ,, neskaudžiai “ gali labai įpykę ar įsiaudrinę ir rimtai sužaloti vaiką.

Yra daug efektyvesnių būdų, kaip įveikti vaikų elgesio problemas.

Ką daryti, kai vaikas neklauso?

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1108 žodžiai iš 3691 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.