Vaikų organizmo ypatumai treniruojantis lengvojoje atletikoje
5 (100%) 1 vote

Vaikų organizmo ypatumai treniruojantis lengvojoje atletikoje

LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJA

NEAKIVAIZDINIŲ STUDIJŲ CENTRAS

LENGVOSIOS ATLETIKOS KATEDRA

REFERATAS

JAUNŲJŲ LENGVAATLEČIŲ TRENIRUOTĖS YPATUMAI

Darbą atliko:

Darius Kanapeckas

Dėstytojas: E. Trinkūnas

KAUNAS

TURINYS 2

I. Vaikų organizmo ypatumai treniruojantis lengvojoje

atletikoje 3

1.1. Fizinis išsivystymas ir pajėgumas 3

1.2. Kvėpavimo sistema 4

1.3. Širdies ir kraujagyslių sistema 4

1.4. Medžiagų apykaita 4

1.5. Atramos bei judamoji sistema 5

1.6. Centrinė nervų sistema 6

1.7. Belatakės (vidaus sekrecijos) liaukos 6

II. Jaunųjų lengvaatlečių atranka 7

2.1. Vidutinių ir ilgų nuotolių bėgimas 9

2.2. Šuolis į tolį 9

2.3. Šuolis į aukštį 10

2.4. Metimai 10

2.5. Daugiakovės 10

III. Greitumo ugdymas 12

Literatūra 14

Vaikų organizmo ypatumai treniruojantis lengvojoje atletikoje

Reguliarūs fiziniai pratimai skatina vaiko organizmo formavimąsi, stiprina sveikatą. Lengvosios atletikos pratybose naudojami pratimai priklauso nuo amžiaus ypatumų, į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant bei pravedant pratybas. Be to, reikia nepamiršti, kad net tos pačios amžiaus grupės vaikų biologinio subrendimo rodikliai gali skirtis iki dvejų metų, o kartais ir daugiau.

Ilgai trunkantis raumenų įtempimas, daugiašuoliai ant kieto grunto, sunkių daiktų kėlimas ir mėtymas gali iškreipti stuburą. Dėl to gali atsirasti krūtinės ląstos, plaštakos ar pėdos struktūros pakitimų. Reikia įvertinti ne tik kalendorinį, bet ir biologinį vaikų amžių, t.y. kokio amžiaus duomenis atitinka konkretaus vaiko fizinis subrendimas. Kad būtų patogiau stebėti augimo procesą, vaikai skirstomi į šias amžiaus grupes:

1. Lopšelinis amžius – nuo 1 iki 3m.

2. Ikimokyklinis amžius – nuo 4 iki 6m.

3. Jaunesnysis mokyklinis – nuo 7 iki 11m.

4. Vidutinysis mokyklinis – nuo 12 iki 15m.

5. Vyresnysis mokyklinis – nuo 16 iki 18m.Pateiktasis paskirstymas neturi griežtų ribų, ypač vertinant atskirų mokinių fizinį subrendimą. Tačiau jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų fizinis subrendimas labai skiriasi nuo vidutiniojo ir ypač nuo vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikų subrendimo.

Fizinis išsivystymas ir pajėgumas. Organizmas auga ir bręsta iki 20- 25 m. Kuo jaunesnis organizmas, tuo sparčiau auga ir bręsta. Augimo ir brendimo tempai nėra tolygūs. Kai sparčiai augama, bręstama lėčiau, ir atvirkščiai.

Augant keičiasi tam tikrų kūno dalių santykinis dydis. Prieš lytinio brendimo periodą santykinai labiau didėja ūgis ir mažiau skersinės tam tikrų kūno dalių apimtys. Baigiantis lytinio brendimo periodui, daug sparčiau augama į plotį, baigiasi kūno dalių augimas ir kaulėjimas.

Organizmui augti ir bręsti didelę reikšmę turi ir fizinio lavinimo ypatumai bei sąlygos. Tyrimų rezultatai rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai žaisdami kasdien nubėga iki 10 km. Tai užtikrina gerą fizinį brendimą ir tą amžių atitinkantį didelį darbingumą. Atsiradusios judėjimo stokos fizinio lavinimo pamokos nekompensuoja. Visi jaunųjų sportininkų palyginimai su nesportuojančiais rodo geresnį pirmųjų subrendimą. Šie palyginimai rodo ne tik neginčijamai teigiamą treniruotės, bet ir atrankos proceso poveikį. Geriau fiziškai subrendę paaugliai greičiau pasiekia geresnių rezultatų ir dažniau tampa sportininkais.

Kvėpavimo sistema. Su amžiumi didėja ir kvėpavimo organų apimtis bei jų funkcinės galimybės. Progresyviai didėja krūtinės ląstos apimtis ir kvėpavimo judesių dydis. Didėja krūtinės ląstos ekskursija, gyvybinis plaučių tūris. Kvėpavimo dažnumas, slenkant metams, mažėja, kvėpavimo gilumas didėja. Su amžiumi daugėja plaučiuose suvartojamo deguonies. Paaugliai deguonies suvartoja apie 4%, o tai mažai skiriasi nuo suaugusiųjų. Kitaip tariant, jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kvėpavimo sistema mažiau išvystyta. Didinant kvėpavimo organų funkcines galimybes, treniruotė leidžia tą patį darbą atlikti su mažesne plaučių ventiliacija. Dėl didelio kvėpavimo centro jaudrumo vaikai negali taip ilgai sulaikyti kvėpavimo, kaip suaugusieji. Kvėpavimo sulaikymas, jo apsunkinimas raumenų darbo metu sukelia greitą deguonies kiekio kraujyje mažėjimą, todėl reikia mokyti vaikus taisyklingai kvėpuoti ir derinti kvėpavimą su judesiais.

Širdies ir kraujagyslių sistema. Su kvėpavimo sistema glaudžiai susijęs ir kraujotakos organų funkcionavimas. Šie organai dalyvauja medžiagų, energijos ir dujų apykaitos procesuose.

Širdis ir kraujagyslės vystosi netolygiai. Labiausiai širdis padidėja pirmaisiais- antraisiais ir tryliktais- keturioliktais gyvenimo metais.

Aktyviems medžiagų apykaitos procesams palaikyti reikia daugiau funkcionuojančio kraujo. Nors vaikų širdis ramybėje susitraukia dažniau, nei suaugusiųjų, tačiau kiekvienos sistolės metu į arteriją išstumiamo kraujo kiekis yra kur kas mažesnis negu suaugusiųjų. Augant sistolinis tūris didėja labiau nei retėja susitraukimai. Dėl to didėja per minutę perpumpuojamo kraujo kiekis ir šitaip aprūpinama fizinio krūvio metu suaktyvėjusi medžiagų
apykaita.

Nuo treniruočių širdies raumuo hipertrofuojasi, o kraujotakos reguliacija tampa tobulesnė. Todėl jaunų lengvaatlečių pulsas retesnis, bet didesnis sistolinis širdies tūris negu nesportuojančių bendraamžių.

Medžiagų apykaita. Organizmo gyvybinė veikla ir raumenų darbas galimas tik todėl, kad vyksta medžiagų apykaita. Dėl vykstančių plastinių procesų vaikų organizme medžiagų apykaitos procesai vyksta greičiau nei suaugusių. Vaiko kūno paviršiaus plotas lyginant jį su kūno mase, didelis, todėl jis aplinkai atiduoda daugiau šilumos.

Dėl treniruočių sėkmingiau ir didesniu mastu vyksta plastiniai procesai, skatinami medžiagų apykaitos procesai, todėl vaikai gali gerai vystytis fiziškai. Labiau eikvojant energiją, vyksta intensyvesni atstatomieji procesai, pasiekiama „superkompensacija“. Treniruočių rezultatas- ne toks ryškus medžiagų suaktyvėjimas: standartinio darbo metu mažiau suvartojama deguonies negu nesportuojančių bendraamžių organizme. Galimybės didėti vaikų medžiagų apykaitai maksimalaus fizinio krūvio metu vidutiniškai mažesnės nei suaugusiųjų.

Trumpalaikių raumenų pastangų metu (bėgant trumpus nuotolius) vaikų organizmas gali įsiskolinti labai daug deguonies, ir kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau deguonies gali įsiskolinti organizmas. Tačiau nubėgęs 100 m tik šiek tiek lėčiau negu suaugęs, jaunasis sportininkas suvartoja daugiau deguonies atsistatydamas.

Atramos bei judamoji sistema. Per visą mokyklinį laikotarpį ypač didelę reikšmę turi judėjimo organų- skeleto, raumenų, sausgyslių, sąnarių bei jų raiščių formavimasis. Mažas vaikų ūgis ir ypač besikeičiantys kūno dalių matmenų santykiai apibūdina savitą jaunesniojo, vidutiniojo ir vyresniojo mokyklinio amžiaus morfologiją.

Reguliarūs fiziniai pratimai labai veikia kaulų augimo greitį ir net atsispindi jų struktūroje. Rentgenogramoje matyti ryškesnė kaulo audinio labiau apkrautų galūnių – atsispiriamosios kojos, mojamosios rankos ir t.t.- hipertrofija. Intensyvus vaikų skeleto vystymasis glaudžiai susijęs su raumenų, sausgyslių raiščių formavimusi. Didžiausias raumenų prieaugis yra lytinio brendimo laikotarpiu- per2-3m. jų masė padidėja apie 12% Raumenų jėgos rodikliai taip pat kinta netolygiai.

Didėjant amžiui, jėga tam tikrose ribose tvirtėja nepriklausomai nuo sportinės treniruotės, visgi dėl treniruočių raumenų jėga didėja kur kas sparčiau. Metimai, šuoliai, įvairių nuotolių bėgimas yra jėgos ugdymo priemonės. Jėga didėja stiprėjant raumenims, t.y. didėjant jų skersmeniui; bet labai sąlygojama inervacijos subrendimo- nervų centruose kylančio jaudinimo tobulesnės bei intensyvesnės koncentracijos.

Jau nuo jaunesniojo mokyklinio amžiaus ryškiai skiriasi dešiniosios ir kairiosios kūno pusių raumenų augimo greičiai, todėl labai svarbu simetriškai ugdyti dešinės ir kairės kūno pusės bei galūnių raumenų jėgą. Vaikų sąnarių lankstumas priklauso nuo sąnarių raiščių, sausgyslių ir raumenų elastingumo, kurį lemia inervacijos ypatumai bei kitokia nei suaugusių cheminė sudėtis- didelis vandens ir mažesnis kietų medžiagų kiekis. Pažymėtina didelis blauzdos ir pėdos raumenų, sąnarių bei raiščių elastingumas. Todėl pėdos raumenų perkrovimai jaunesniame mokykliniame amžiuje gali būti plokščiapėdystės priežastimi.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1267 žodžiai iš 3963 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.