Vaikų teisių apsaugos administravimo problema lietuboje
5 (100%) 1 vote

Vaikų teisių apsaugos administravimo problema lietuboje

VAIKŲ TESIŲ APSAUGOS ADMINISTRAVIMO PROBLEMOS LIETUVOJE

Įvadas

Vaikų teisių apsaugos reiškinio atsiradimas ir puoselėjimas daugelyje valstybių yra sąlygotas egzistuojančios prievartos prieš vaikus.

Žmonijos istorijoje kiekviena epocha turėjo savitą supratimą apie vaiką, jo vietą visuomenėje bei socialinę, ekonominę padėtį. Istorijos eigoje pastebėtas procesas, kurį galima būtų apibūdinti kaip vaikų laisvinimąsi iš suaugusiųjų valdžios, pasireiškusios įvairiomis prievartos formomis ir laipsniu.

Kaip teigia tyrinėtojas DeMause, kūdikių žudymas, kaip vienas iš problemų sprendimo būdų, buvo plačiai paplitęs Antikos laikotarpiu1. Tikėta, kad vaikas neturi sielos, o jo likimas priklauso nuo tėvų valios. Krikščionybės įsigalėjimo metu vaikų žudymas nebuvo socialiai pateisinamas. Buvo manoma, kad jie turi sielas, todėl yra paliekami kitiems žmonėms, atiduodami už skolas. Kiek vėliau, XIV – XVII amžiuje, įsivyravo griežto auklėjimo tendencija, kai galvota, kad vaikas yra tuščia lenta, kurią reikia prirašyti. Ir tik XIXa. – XXa. viduryje pradėta suvokti, kad vaikas yra specialių poreikių turėtojas, tėvų ir visuomenės ateitis. Tuo metu valdžia priklausė ne tik tėvams, bažnyčiai, bet ir valstybei. Tačiau valstybės valdžios sąvoka dabartiniu metu nėra tapati tėvų valdžiai. Tėvai yra atsakingi už vaikus teisine prasme. Tai numato 1987 metais priimta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija2, kurią Lietuva ratifikavo 1995 metais. Valstybė atsakinga už kontrolę ir paramos teikimą šeimai, kad ji, kaip pirminė vaiką supanti aplinka, atitiktų jo vystymosi poreikius. Tam reikalingas efektyviai veikiantis valstybės institucijų tinklas.

Vaikų teisių apsaugos sistema Lietuvoje yra kūdikystės vystymosi stadijoje, nes vaikų teisėmis besirūpinančių institucijų sistemos užuomazgos pradėjo formuotis tik 1993 metais, kai buvo įkurta Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Tad Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistema vis dar išgyvena vystymosi laikotarpį, o šios sistemos elementai susiduria su įvairiausiomis problemomis. Jų lygis ir įvairumas skirtingose šalyse yra vis kitoks. Tai sąlygoja palanki ar mažiau palanki ekonominė, socialinė, kultūrinė, politinė aplinka, sistemos vystymosi trukmė, struktūra, skirtinga problemų sprendimo metodika. Lietuviškos sistemos vystymuisi neabejotiną įtaką daro 50 metų trukusios okupacijos įtaka visuomenei, jos požiūriui į vaiko prigimtines teises šeimoje ir pačioje visuomenėje. Lietuva paveldėjo primityvią vaikų apsaugos metodiką. Tam turėjo įtakos „…komunistinė ideologija, kuri nepripažino egzistuojant tokias problemas, kaip prievarta ir smurtas prieš vaikus, nesirūpinimas vaikais, jų

—————————————————————————————————————————

1 L.De Mause, The history of Childhood.New York:Harper Torchbook,1975.

2 Vaiko teisių konvencija, Priimta generalinės Asamblėjos 44/25 rezoliucija pagal trečiojo komiteto pranešimą (A/44/736 ir Corr.1), Vilnius, 1999.

išnaudojimas ir pan”3. Senas sovietinis suvokimas apie darbo organizavimą ir vadovavimą kėlė tam tikrų sunkumų, vykdant tarpžinybinę veiklą, mažino pačių tarnybų darbo našumą bei galimybę greičiau adaptuotis prie demokratinės aplinkos keliamų naujų reikalavimų. Nepaisant to, kad žengtas didelis žingsnis, kuriant teisinę bazę, institucijų tinklą, problemų sprendimo būdus, Lietuvos vaikų teisių apsaugos sistemos elementų veiklos problematiškumas išlieka didelis. Šį teiginį patvirtina ir statistiniai duomenys. Pavyzdžiui, išaugo nedarnių šeimų skaičius – nuo 14937 1998 metais iki 18672 2002 metais4. Taip pat išaugo jose gyvenančių vaikų skaičius. Todėl 2001 metais nedarnios šeimos buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios tėvai netekdavo vaiko globos teisių arba jos būdavo dalinai apribojamos.

Temos aktualumas. Net ir senose demokratinėse, išsivysčiusiose šalyse vaikų teisių apsauga išlieka pakankamai sunkiai įgyvendinamas uždavinys. Pavyzdžiui, 1960 metais GB – je vaiko prievarta buvo vertinama kaip medicininė – socialinė problema. Problema atsirasdavo tik tada, kai ją patvirtindavo medikas. Pagrindinis rūpestis tuo metu: medicininė diagnozė, gydymas bei nusikaltimo įkalčių rinkimas. Sprendžiant su vaikų apsauga susijusias problemas, socialinės tarnybos ir organizacijos tuo metu neturėjo dominuojančio vaidmens. Tačiau situacija pakito. Socialinių tarnybų pagrindinis rūpestis – pastoviai prižiūrėti šeimų būklę, teikti į šeimą orientuotas paslaugas ir t.t.5 Tokia 40 metų senumo GB – jos situacija visai neseniai buvo Lietuvoje ir iš dalies dar tebeegzistuoja: vaikas, patyręs prievartą, dažniausiai susidurdavo su teisėsaugos institucijomis ar medikais. Esant nusikalstamai sudėčiai, skriaudėjai patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, o vaikai neapibrėžtam laikui apgyvendinami stacionare ar pas gimines. Tokią padėtį puikiai iliustruoja LR ataskaitos JT vaiko teisių komitetui 19 – tame straipsnyje sakinys: „Vienintelis teisinis būdas apginti vaiką nuo seksualinės prievartos bei smurto šeimoje yra tėvystės teisių atėmimas”6. Sistemos nesugebėjimas susitvarkyti su savo užduotimis mažina vaikų gerovės lygį. 2001 metais net 40% vaikų patekdavo į globos įstaigas, o tai
liudija, kad vaikų apsaugos sistema daugiau nukreipta į prievartos pasekmių malšinimą nei į priežasčių panaikinimą7.

Kadangi Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistema išgyvena kūrimosi laikotarpį, kai dar kinta sistemoje esančių institucijų skaičius bei jų teikiamos paslaugos, šio darbo tema mūsų šalyje yra (ir

—————————————————————————————————————————

3 JT vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimas Lietuvos Respublikoje, LR ataskaita JT vaiko teisių komitetui, Vilnius, 1999, p. 25.

4 VTAT bendrieji duomenys, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2002,

http:// www.socmin.lt/Default.asp?DL=L&TopicID=91&ArticleID=354

5 N.Parton, Protecting children: a socio – historical analysis, K.Wilson The Child Protection Handbook, China, 2002. p.11.

6 JT vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimas Lietuvos Respublikoje, LR ataskaita JT vaiko teisių komitetui, Vilnius, 1999, p. 25.

7 Kas ketvirtas naujagimis – nesantuokinis, Lietuvos Rytas, 2003 02 01, http://www.lrytas.lt/20030201/akt01kas.htm.

dar ilgai bus) ypač aktuali.

Analizės aspektas. Pagrindinis dėmesys darbe koncentruojamas į vaiko teisių apsaugos sistemos trūkumus bei su tuo susijusias problemas, jų pašalinimo būdus, siekiant, kad sistemą sudarančios valstybės institucijos kartu su kitomis organizacijomis teiktų efektyvią ir efektingą pagalbą vaikams, jų šeimoms ir kitiems su vaiku susijusiems asmenims. Į problemą (sistemos funkcionavimo kliūtys) bus pažvelgta iš dviejų pozicijų: plačiąja prasme – kaip į modelį, kuris yra ydingas dėl savo nepakankamo išsivystymo bei siaurąja prasme – kaip į sistemos automatiškai sukurtų trūkumų atspindį specialistų bei kitų tarnautojų, dirbančių šioje srityje, veikloje.

Taigi esminis tyrimo tikslas – įvertinti administravimo problemas prievartą patyrusio vaiko teisių apsaugos srityje ir jų įtaką vaikui bei besiformuojančios sistemos veiklai.

Tyrimo objektas – prievartą patyrusių vaikų teisių apsaugos sistema ir ją sudarančių institucijų santykis su vaiku.

Darbo teorinė reikšmė. Vaikų apsauga bei jų teisės yra plačiai plėtojamos tiek praktiniame, tiek teoriniame lygmenyje. Šia tema gausu literatūros, tačiau ji dažnai būna mažai detalizuota, paviršutiniška arba aprėpianti siauras, konkrečias vaiko teisų apsaugos sistemos dalis, jose kylančias administravimo problemas ir sunkumus, susijusius su sistemoje dirbančio personalo profesinių sugebėjimų stoka. Todėl pasirinkto tyrimo kryptis – administracinio mechanizmo veikla – yra nauja ir naudinga savo analizės apimtimi, detalumu. Lietuviškos sistemos lyginimas su Didžiosios Britanijos variantu teoriniame lygmenyje suteiks galimybę suvokti, kas gali būti keistina dabartinėje Lietuvos vaikų teisių apsaugos sistemoje.

Darbo praktinė reikšmė. Aiškesnė situacija teoriniame lygmenyje (mano nuomone, šis darbas bent iš dalies prisidės prie teorinių žinių praplėtimo) leistų geriau suvokti ir įvardinti, kokie pakitimai galimi dabartinėje situacijoje ir, kas turėtų būti daroma, norint pasiekti geresnius vaikų teisių apsaugos sistemos rezultatus.

Darbo problematika. Dabartiniu metu vaikų teisių apsaugos sistema yra padrika ją sudarančių daugiau ar mažiau tarpusavyje susijusių arba apskritai nesusijusių elementų visuma. Todėl sunku įvardinti šios sistemos hierarchijos kontūrus, susijusius su pavaldumu. Iš esmės kiekvienas minėtos sistemos elementas veikia daugiau individualiai nei integruotai su kitomis institucijomis, nes nėra bendradarbiavimo, bendro tikslo siekimo praktikos, nėra įstatyminio pagrindo, įpareigojančio ir nurodančio, kaip tai daryti. Taigi Lietuvos vaikų teisių apsaugos sistemos neapibrėžtumas trukdo siekti esminių tikslų, apsaugant vaikus nuo prievartos. Tuo pačiu riboja disponuojamų apsaugos priemonių naudojimą, pvz., prevencinė veikla bei joje taikomos priemonės dažnai duoda mažą naudą dėl šios veiklos sudėtingumo bei bendradarbiavimo stokos tarp vykdančių atitinkamas programas institucijų ir kitų institucijų, susijusių su vaikų gerove. Bendradarbiavimas yra epizodinis reiškinys, pagrįstas institucijose dirbančių tarnautojų geranoriškumu tartis ir susitarti su kitomis institucijomis. Nepakitus šiai situacijai, kova su vaikų išnaudojimu, prievarta nebus efektyviai vykdoma.

Įrodytinos tezės. Atsižvelgiant į darbe pasirinktą tyrimo aspektą, keliami šie įrodytini teiginiai:

● Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemai teikti pagalbą prievartą patyrusiam vaikui trukdo struktūriniai instituciniai konfliktai.

● Dabartinė Lietuvos vaiko teisių apsauga sąlygoja sistemos prievartą prieš vaiką.

Uždaviniai. Siekiant pagrindinio tyrimo tikslo, būtina įgyvendinti šiuos uždavinius:

1. Apžvelgti dabartinę Lietuvos vaikų teisių apsaugos sistemos būklę, nuveiktus ir vykdomus darbus.

2. Vadovaujantis Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus” vaikų teisių apsaugos ekspertų apklausos duomenimis, įvardinti Lietuvos vaikų teisių apsaugos sistemoje kylančias problemas.

3. Įvertinti problemų kilmę bei svarbą vaikų teisių apsaugos sistemos kaitai.

4. Išanalizuoti Didžiosios Britanijos vaikų teisių apsaugos sistemos funkcionavimo modelį, siekiant išryškinti lietuviškos vaiko teisių
apsaugos sistemos trūkumus.

Darbe naudojamų sąvokų apibrėžimai.

Prievarta – tai sąvoka, į kurią įeina platus skriaudų spektras. Šis žodis neturi konkretaus apibrėžimo. Europos šalyse prievarta turi bent tris pagrindines dalis: fizinę, seksualinę, emocinę, kurios dar gali būti pasyvios ir aktyvios formų. Prievartą galima apibrėžti vienu abstrakčiu sakiniu: prievarta egzistuoja, kai vienas ar daugiau asmenų pažeidžia vaiko neliečiamą, privačią zoną taip dažnai ir šiurkščiai, kad dėl to sutrinka vaiko normalus vystymasis8.

Fizinė prievarta – „smurtiniai ar kiti neatsitiktiniai veiksmai, kurie sukelia vaikui skausmą, sveikatos ar vystymosi sutrikimus. Fizinė prievarta gali būti pasyvi ir aktyvi. Aktyvi prievarta – kuomet vaikas yra sužeidžiamas, apnuodijamas, apsvaiginamas alkoholiu, narkotikais, trankvilijantais ar kitokias kvaišalais ar nuodais. Pasyvi fizinė prievarta (gali būti įvardijama kaip vaiko nepriežiūra) – kuomet vaiko fiziniai poreikiai yra nepakankamai ar visai nepatenkinami <…>”9.

Seksualinė prievarta ¬– „veiksmai vaiko atžvilgiu su tikslu patirti seksualinį pasitenkinimą arba su šia sritimi susijusį pelną. Aktyvi seksualinė prievarta – kuomet vaikas prievartaujamas (išprievartaujamas), išžaginamas, tvirkinamas. Pasyvi seksualinė prievarta pasireiškia vaiko pastūmėjimu į prostituciją, pornografiją, nesugebėjimu padėti seksualinę prievartą patiriančiam vaikui (pavyzdžiui patėvis prievartauja dukrą, motina žino, bet slepia), skatinimas arba nedraudimas vaikams

—————————————————————————————————————————

8 Steering Commitee on social policy, Project III.8 Childhood policies, Strasbourg, 1994, p. 53.

9 I.Tamutienė, Prievartą patyrusių vaikų apsauga, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos projekto IXP – 2119 priedas, 2002. p. 14 – 15.

žiūrėti pornografinius filmus, žurnalus ar panašaus pobūdžio gyvas scenas”10. Emocinė prievarta – „vaiko kompetencijos ir savęs vertinimo tyčinis griovimas ar žymus trikdymas dėl žeminimo, bausmių, atmetimo, gąsdinimo ir normalių socialinių sąveikų slopinimo. Aktyvi emocinė prievarta pasireiškia žodiniu vaiko asmenybės žeminimu. Pasyvi emocinė prievarta pasireiškia vaiko atmetimu, nekreipimu į vaiką dėmesio, parodant, kad jis nereikalingas, <…>. Emocinė prievarta yra sudedamoji fizinės ir seksualinės prievartos dalis. Emocinė prievarta yra įvardijama tuomet, kai fizinė ir seksualinė prievarta nėra vykdoma”11.

Struktūriniai instituciniai konfliktai – “<…> tai konfliktai, kylantys iš skirtingų institucinių ir profesinių poreikių, kurių struktūra yra nustatoma įstatymų arba potvarkių”12.

Vaikų teisių apsaugos ekspertas/specialistas – valstybės institucijose dirbantis darbuotojas, kuris yra kompetentingas padėti vaikui, patyrusiam prievartą.

Vaikų teisių apsaugos sistema – darniai, vieningai funkcionuojančių vyriausybinių ir kitų organizacijų veiklos mechanizmas (su tam tikru nustatytu realiu koordinaciniu vienetu), kuriame galioja bendros privalomos veiklos organizavimo ir vykdymo procedūros.

Kalbant apie Lietuvoje egzistuojančią situaciją, darbe vartojamas vaiko teisių apsaugos sistemos terminas, tačiau jis neatitinka tikrojo sistemos apibrėžimo.

Sistemos prievarta – prievarta, kylanti iš institucijų bendros veiklos dėl nepakankamo ar netinkamo vaiko poreikių tenkinimo.

Darbo metodai. Tyrime naudojami dviem būdais gauti duomenys.

1. Pirminiai duomenys: Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus” 2001 08 – 09 atlikta vaiko teisių apsaugos specialistų apklausa „Vaikų, patyrusių prievartą, apsaugos galimybės”. Šie duomenys yra suredaguoti, koduoti ir pateikti „Excel” lentelėje. Todėl pagrindinis tikslas, dirbant su šiais duomenimis, jų klasifikavimas ir vizualinis pateikimas, įgyvendinant tyrime užsibrėžtus uždavinius.

Siekiant išvengti skirtino prievartos supratimo, klausimyne buvo pateikti seksualinės, fizinės, psichologinės prievartos apibrėžimai. Tyrime dalyvavo šios institucijos: vaikų teisų apsaugos tarnybos, prokuratūros, teismai, policija, Teismo medicinos institutas ir jo skyriai, vaikų ligoninės, psichologinės ir pedagoginės tarnybos. Apklausti 198 ekspertai. Tyrimas reprezentuoja visą Lietuvą, jis atliktas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Tauragės, Utenos, Telšių ir Gargždų miestuose bei rajonuose.

—————————————————————————————————————————

10Ten pat, p. 15.

11 Ten pat, p. 15.

12 Th.Furnissas, Vadovėlis įvairių sričių specialistams apie vaikų seksualinį išnaudojimą, Vilnius, Vaikų teisių informacijos centras, 2002, p. 81.

1. Antriniai duomenys: tekstų, dokumentų analizė ir interpretavimas. Analizuojama Lietuvos ir Didžiosios Britanijos vaiko teisių apsaugos sistema, remiantis „The Child protection handbook”13, „Working together to safeguard Children”14 bei kitais šaltiniais. „Working together to safeguard Children” yra mokomoji, pažintinė literatūra, atkreipianti Anglijos institucijų dėmesį į tai, kas galėtų ir turėtų būti tobulintina kiekvienos institucijos veiksmuose bei nubrėžia tinkamos veiklos gaires,
remiantis pagrindiniu vaiko teisių apsaugą reglamentuojančiu dokumentu – “The Child act15”.

———————————————————————————————————

13 K.Wilson The Child Protection Handbook, China, 2002.

14 The Stationary Office, Working Together to Safeguard Children, England, 1999, http://www.asylumsupport.info/publications/doh/safeguard.pdf.

15 The child act, 1989, http://www.hmso.gov.uk/acts/acts1989/Ukpga_19890041_en_1.htm.

1. Dabartinė Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemos padėtis.

Lietuva, priėmusi JT Vaikų teisių konvenciją, įsipareigojo apsaugoti vaiką nuo prievartos ir imtis „<…> visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių”16. Tai numatyta konvencijos 19 – ame straipsnyje.

1.1. Judėjimas prieš vaikų seksualinį bei komercinį išnaudojimą:

problemos aktualumas bei nuveikti darbai

Istoriškai susiklostė taip, kad pasaulio visuomenė jautriausiai reaguoja į vaikų seksualinės prievartos atvejus, o likusios prievartos rūšys, ypač emocinė, yra mažiau pastebimos. Tokį specialistų bei visuomenės susirūpinimo augimą Th. Furnissas savo knygoje aiškina „<…> dviem tarpusavyje susijusiais, bet gana skirtingais dalykais. Pirmasis – tai besiplečiantis vaikų teisių judėjimas, kuris, istoriškai žvelgiant, prasidėjo kiek vėliau nei judėjimas, ginantis moterų teises. Antrasis – tai didėjantis susirūpinimas vaikų sveikata apskritai, taip pat psichine sveikata, ir žinių apie šiuos dalykus daugėjimas”17.

Seksualinė prievarta aktuali ir Lietuvoje. 2000 01 11 metais LR vyriausybė patvirtino „Nacionalinę programą prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą bei seksualinę prievartą. Programos <…> reikėjo tam, kad būtų kompleksiškai išnagrinėtos nusikalstamumo prieš vaikus problemos, koordinuojamos jau priimtos programos, taip pat imtasi kompleksinių priemonių (socialinių, sveikatos, psichologinių, švietimo, juridinių) <…>”18. Vertinant šią programą bei patį seksualinės prievartos reiškinį, reiktų išskirti teisinę bei terapinę intervenciją – jų suderinamumo būtinumą bei problematiškumą. Teisinės intervencijos atstovai yra teisinės sistemos institucijos. Jų pagrindinė užduotis – teisinėmis priemonėmis apsaugoti vaiką nuo prievartos. Jos susiduria su daug kliūčių: sunku nustatyti prievartos atvejį, ypač jei prievartautojas yra šeimos narys, nėra bendros sistemingos duomenų bazės apie prievartos tendencijas bei paplitimą, be to, jei ir įtariama, kad vaikas patyrė seksualinę prievartą, teisinės sistemos institucijų tyrimo procesas dažnai padaro daugiau žalos nei naudos, nes neatsižvelgiamą į vaikų išskirtinį pažeidžiamumą. Todėl programoje buvo numatyti šie tikslai: „kurti ir tobulinti įstatymų ir kitų teisės aktų bei jų įgyvendinimo sistemą <…>; sukurti informacinę analitinę bei mokslinę metodinę sistemą <…>; sukurti subalansuotą institucijų ir atskirų subjektų, veikiančių vaiko teisių apsaugos srityje, bei jų atliekamų funkcijų sistemą <…>”19.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2527 žodžiai iš 8333 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.