Vaiku traumos ir traumatizmas
5 (100%) 1 vote

Vaiku traumos ir traumatizmas

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse daugiausiai jaunimo ir vaikų miršta dėl patirtų traumų ir nalaimingų atsitikimų. Lietuvoje, palyginant su kitomis šalimis, traumas patiria bei nuo jų miršta žymiai daugiau vaikų. Nelaimingus atsitkimus, apsinuodijimus ir traumas galima vadinti Lietuvos nacionaline nelaime, nes mirtingumas lyginant su kitomis Europos šalimis yra labai aukštas ir toliau intensyviai didėjantis. Sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose ambulatorinę pagalbą, 1998 metais buvo užregistruoti 59459 (1000 vaikų teko 78,0 atvejai), o 1999 metais – 64919 (1000 vaikų teko 87,5 atvejo) iki 14 metų vaikų, patyrusių traumas (SAM 2000).

Vaikų ir paauglių mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų yra pirmoje vietoje, lyginant su mirtingumu dėl kitų priežasčių. Vis daugiau vaikų apsinuodija medikamentais, biologiniais nemediciniais preparatais ir narkotikais.

Pagal Lietuvos gyventojų statistinius duomenis, pastaraisiais metais daugiau vaikų miršta dėl nelaimingų atsitikimų, traumų, skendimų ir apsinuodijimų (1997 metais – 53,5 % visų mirusių vaikų) negu dėl ligų.

Kasmet Lietuvoje autoavarijose žūsta vidutiniškai apie 60 vaikų ir dar apie 800 jų traumuojama. Daugelis avarijų lydimos sunkių pasekmių ( mirtys, fizinės traumos, psichiniai sukrėtimai, nedarbingumas, invalidumas ir t.t.). Kiekviena sunkesnė vaiko trauma, ypač invalidumas arba mirtis, yra susiję ne tik su didele žmogaus kančia, bet ir su moraliniais socialiniais ir ekonominiais nuostoliais valstybei, kuriai aktuali darosi demografinė problema.

Skaudžiausia yra statistika tų nelaimių, kuriose dalyvavo vaikai. Statistiniai duomenys tėra skaičiai, kurių sistemoje nėra skausmo matavimo vienetų. Vaikas – neįkainojamas šeimos, visuomenės ir šalies turtas, kurio praradimo moralinio nuostolio negalima įvertinti jokiais pinigais. Todėl vaikų traumas ir nelaimingus atsitikimus galima laikyti viena svarbiausių medicinių, psichologinių, socialinių ir ekonominių visuomenės sveikatos problemų. vaikai ir jaunimas laikytini labaiusiai pažeidžiamiausia visuomenės grupe, kuriai turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys.

Todėl bendromis mūsų jėgomis išsaugota bent viena vaiko gyvybė verta visų pastangų.



Trauma (gr. traumatos – žaizda, pažeidimas), išorinio veiksnio sukeltas organizmo organų ar audinių sužalojimas arba stiprus psichinis sužalojimas, sutrikimas.

Jei žalojantis veiksnys veikia trumpai ir staigiai – būna ūminė trauma, jei nuolat ir ilgai – lėtinė.

Traumos skirstomos:

1. Buitines traumas:

a) įvykusias namuose,

b) kieme,

c) sode,

d) miške ir kt.

2. Gatvės traumas:

a) susijusias su transportu,

b) nesusijusias su transportu.

3. Mokyklines traumas:

a) įvykusios per fizinės kultūros ir kitas pamokas,

b) įvykusios per pertraukas.

4. Sporto traumas:

a) organizuoto sporto ( per varžybas, treniruotes),

b)neorganizuoto sporto.

5. Kitas traumas (nuskendimai, apsinuodijimai, įv. įkandimai, ir kt).

Traumos ir nelaimingi atsitikimai yra tokių įvykių ar elgesio, kuriuos nulemia aplinka, biologiniai ir elgesio veiksniai, pasekmė. Mokslininkai ir sveikatos specialistai tvirtai įsitikinę, kad traumų ir nelaimingų atsitikimų galima išvengti (Berger et al., 1996; Laflamme et al., 2000), bet deja taip nėra.

Daug vaikų nelaimingų atsitikimų patiria žaisdami, važiuodami dviračiu. Tarp vyresnių moksleivių tokių traumų mažėja. Aukštesnėse klasėse moksleiviai daugiau traumų patiria dalyvaudami sporto varžybose arba treniruodamiesi. Tai labiau pastebima tarp berniukų.

Įvairaus amžiaus berniukai ir mergaitės dažniausiai nelaimingus atsitikimus patiria namuose, kieme. Didėjant amžiui, namuose patiriamų nelaimių mažėja. Nemažai nelaimingų atsitikimų įvyksta mokykloje. Berniukai dažniau nei mergaitės patiria tramas sportuodami, treniruodamiesi ne mokykloje.

Įvertinus moksleivių patiriamų nelaimingų atsitikimų dažnumo ryšį su kai kuriais veiksniais pastebėta, kad daugiau traumų patiria blogiau besimokantys, rūkantys, dažniau sportuojantys ir daugiau laiko praleidžiantys su draugais moksleiviai.

1998 m. apklausoje nelaimingų atsitikimų problema buvo nagrinėta 12 šalių. Pasinaudojus jų duomenimis, galima palyginti, kiek nelaimingų atsitikimų patyrė moksleiviai įvairiose šalyse per pastaruosius metus žr. diagramą Nr.1

Diagrama Nr. 1

Diagramoje nr. matyti, kad Lenkijos moksleiviai nelaimingų atsitikų patyrė mažiausiai (29 % berniukų ir 20 % mergaičių). Daugiausiai nelaimingų atsitikimų nutiko Izraelio moksleiviams (60 % berniukų ir 46 % mergaičių). Tarp 12 šalių moksleivių Lietuvos berniukai užimė šeštąją, o mergaitės – penktąją vietas.

1993-1994 metų moksleivių apklausos duomenys suteikia medžiagos apie nelaimingų atsitikimų Respublikoje dažnumą ir pobūdį.

Apklausa parodė, kad 23 % moksleivių per pastaruosius metus buvo nukentėję vieną ar daugiau kartų. Žr.diagrama Nr.2

48 % nukentėjusiųjų teko rimtai gydytis, 83,3 % – praleisti pamokas arba atsisakyti kasdieninės veiklos (37,2% – iki 7 dienų, 36,2 % -1-2 savaites, 9,9 % mėnesį ir daugiau).

Daugiau nelaimingų atsitikimų nutiko berniukams nei mergaitėms. Berniukų grupėje jų skaičius nepriklauso nuo amžiaus, o vyresnės mergaitės rečiau nei vyresnės
mergaitės teigė, kad buvo susižeidusios ar kitaip nukentėjusios. Žr. diagramą Nr.3

Palyginus nelaimingų atsitikimų dažnį tarp mieste ir kaime gyvenančių moksleivių, matome, kad mieste gyvenantys moksleiviai dažniau nei kame gyvenantys patiria nelaimes.

Apklausos duomenys rodo, ka nelaimingi atsitikimai dažniau nutinka žiemos mėnesiais. Daugiausiai jų įvyksta sausio ir vasario mėnesiais, taip pat didelė dalis nelaimingų atsitikimų įvyksta liepos ir gruodžio mėnesiais.

1998 m. duomenimis, 39 % Lietuvos moksleivių per pastaruosius metus patyrė nelaimingų atsitikimų vieną ar kelis kartus. Tokių moksleivių 1994 m. buvo 23 %. Palyginus A. Zborskio apklausų duomenis, matyti, kad nukentėjusių moksleivių skaičius didėjo visose amžiaus grupėse. Daugiau nelaimingų atsitikimų patyrė berniukai nei mergaitės: 1994 m. – 27 % berniukų ir 20 % mergaičių, o jau 1998 m. 47 % berniukų ir 32 % mergaičių. Jaunesnni moksleiviai dažniau nei vyresni patyrė nelaimingų atsitikimų, nors skirtumai santykinai nedideli. Palyginus nelaimingų atsitikimų dažnį mieste ir kaime gyvenančių moksleivių, paaiškėjo, kad mieste gyvenantys berniukai dažniau nei kaime gyvenantys patiria nelaimių ( atitinkamai 51 % ir 43 %). Tarp mergaičių tokio skirtumo nepastebėta.

Kuriant vaikų traumų profilaktikos programas, svarbu žinoti, kur dažniausiai patiriamos traumos. Diagramoje nr. parodyta, kur įvyko nelaimingi atsitikimai. Didėjan berniukų amžiui, šių traumų daugėjo, o tarp mergaičių – mažėjo. Gatvėje ir kelyje patiriamų traumų skaičius tarp berniukų ir mergaičių daug nesiskiria.

Dažniausios berniukų nelaimingų atsitikimų pasekmės – įpjovimai arba durtinės žaizda, sausgyslių arba raumenų patempimas, kaulo lūžis arba išnirimas, o mergaičių – sausgyslių arba raumenų patempimas, įpjovimas arba durtinė žaizda ir mėlynės arba vidinis kraujavimas.

Dažniausiai vaikai nukenčia namuose arba kieme. Traumos yra įvairios ir jos gali ištikti įvairaus amžiaus vaikus. Dažniausios mirties priežastys:

1. 28 % nuskendimas,

2. 25 % transporto traumos,

3. 10-12 % nudegimai,

4. 5-6 % apsinuodijimai,

5. 5 % kritimai ,

6. 3-4 % elektros traumos ir kt.

Mūsų respublikoje buities traumas sudaro 61 % viso vaikų traumatizmo. Nubrozdinimai, sumušimai, zaizdos, kaulų lūžiai, šautiniai sužalojimai, apsinuodijimai, nudegimai, elektros traumos ir kt.

Transporto traumos retesnės 3 % bet dažniausiai būna sunkesnės. Įvairių autoavarijų metu būna daugybinių sužalojimų – politraumų.

Sporto traumos sudaro 6-7 % vaikų traumatizmo.

Nors sportuoti ir labai malonu, deja pasitaiko ir nemalonių dalykų – tai traumos. Dažniausiai vaikai susižeidžia kieme gaudantys vienas kitą, ar sportuodami per fizinio lavinimo pamokas.

Pastaraisiais metais padaugėjo nudegimų traumų patyrusių vaikų. 1997 m. ligoninėje gydėsi 123 ligoniai, 1998 m. – 167, 1999 m. – 144, 2000 m. – 177 ligonis.

Vaikų traumatizmas nemažėja, todėl traumatizmo profilaktika labai svarbi, ne tik medicininė, bet ir socialinė problema.

Skendimas

Atšilus orams dauguma žmonių traukia prie vandens telkinių. Vasaros metu prie vandens telkinių įvyksta daug nelaimių. Neišimtis ir žiema, kai neįvertinę ledo ir savo galimybių, vaikai sugalvoja pačiuožinėti ir įlūžta.

Dažniausiai nutinkanti nelaimė prie vandens – skendimas. Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai įsitraukę į žaidimą, pasidaro labai neatidūs. Jie nesugeba suvokti, kada ir koks pavojus jiems gresia. Spalvoti pripučiami žaislai ant kurių vaikai plūduriuoja ar žaidžia vandenyje, gali kelti pavojų. Pripučiami plaustai, ratai ar kitokie žaislai suteikia saugumo jausmą, bet netikėtai prakiūrę gali kelti pavojų arba būti neleimingo atsitikimo priežastimi. Tėvai privalo nuolat stebėti vaikus esančius vandenyje ir nei minutės nepalikti jų be priežiūros.

Dažnai tėvai pasitiki savo vaikų sugebėjimais ir nesirūpina jų saugumu. Pripučiamos plaukiojimo priemonės gali būti pavojingos maudantis ūpėse, nes srovė gali nunešti net arti kranto besipliuškenantį vaiką. Pripučiamos priemonės suteikia vaikui pasitikėjimo savo jėgomis, todėl gali neįvertinti savo jėgų. Tėvai privalo paaiškinti šių priemonių privalumus ir trukumus, kaip reikėtų naudotis jomis.

Negalima nuleisti akių nuo vaikų kai maudosi jūroje, upėje ar ežere, bet taip negalima prarasti budrumo ir kai vaikai maudosi baseine. Baseinai gali būti nelaimingų atsitikimų vieta.

Šveicarų mokslininko V. Erenpraiso duomenimis, iš 10 skęstančiųjų pavyksta išgelbėti tik vieną. Kad, vaikas neskęstų, išmokykite ji plaukti. Neleiskite madudytis anksti pavasaryje ar vėlai rudenį, kai šaltas vanduo. Nesimaudyti su vaikais audringoje jūroje ar dideliame ežere. Banda gali ne tik nunešti toli nuo kranto, bet ir apsvaiginti. Dėl to nelaimė gali įvykti ir negiliai ibridus.

Mokančius plaukti vyresnius vaikus reikėtų skatinti atsargiai elgits vandens telkinuose, kur yra pavojinga, nežinomos vietos. Vaikams reikia drausti nardyti ir šokinėti į vandenį nuo aukštų krantų, lieptų, tiltų, plaustų, užtvankų ar malūnų. Nereikia leisti maudytis ten, kur krantas apaugęs, drumzlinas vanduo, kur girdomi galvijai. Uždrausti plaukti arti garlaivių ar katerių, kur yra stipri srovė.
negalima išdykauti, murkdyti vienas kito, traukti už kojų gilyn ir kt.

Nereikia tėvams pamiršti, kad vaikas kaip suaugęs netikėtai patekęs į vandenį gali pamiršti visus plaukimo įgūdžius, išsigąsti ir pasimesti. Reikia paaiškinti, kad atsiradus mėšlungiui, vaikas neišsigąstų, stengtųsi laikytis virš vandens ir šauktųsi pagalbos, o patekęs į verpetą, įtrauktų į plaučius oro, panertų į vandenį ir staigiai pasuktų į šalį nuo srovės. Pakliuvęs į stiprią srovę, plauktų pasroviui į krantą. Vaikai, kurie nemoka plaukti, turėtų maudytis negiliai, vanduo jiems turi būti iki juosmens.

Skęstančiojo gaivinimas

Atsitikus nelaimei svarbu žinoti kaip elgtis ir suteikti pirmąją pagalbą.

Plaukdami gelbėti, turėkite lazdą, virvę ar diržą. Skęstantį vaiką stenkitės nutverti iš užpakalio už pažastų arba plaukų taip, kad jis neįsikabintų jums į rankas ar kojas ir netrukdytų plaukti. Jeigu vaikas nugrimzta, kuo greičiau jį iškelkite į viršių.. Trumpam paniręs į vandenį, vaikas nepraranda sąmonės. Ištraukę į krantą nuraminkite ir sušildykite.

Be sąmonės, nekvėpuojantį skenduoį nedelsiant gaivinkite. Skenduolį paguldykite kniupščią ant 900 kampu sulenktos savo kojos, kad jo galva ir krūtinė būtų kuo žemiau, ir rankomis kelis kartus smarkiai spaudžiant krūtinės ląstą, pašalinkite vandenį iš trachėjos ir bronchų. Paskui skenduolį paguldykite ant kieto pagrindo ir kuo greičiau pirštu išvalykite iš burnos, nosiaryklės bei viršutinių kvėpavimo takų molį, purvą, žoles, skrandžio turinį. Tada skenduolį pražiodykite, ištraukite liežuvį ir laikykite suėmę. Po to tuoj pat darykite dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą, nes brangi kiekviena minutė.

Atsargiai – ledas

Pirmasis ledas nusineša daugiausiai vaikų aukų. Nelaimingi atsitikimai būna dėl to, kad vaikai išdykauja, pervertina savo jėgas, nežino elementariausių elgesio ant ledo taisyklių. Vaikams reikia paaiškinti, kad ten kur yra įšalę kelmai, šakos, žolė ar kiti daiktai, ledas būna visuomet plonesnis ir silpnesnis negu kitose vietose. Taip pat pavojingas neskaidrus, sniegu apsniktas ledas, nes nesimato properšų, įšalusių daiktų, žvejų paliktų ekečių.

Pavojinga vaikščioti ledu ten, kur būna srauni, ypač sūkuringa srovė, kur įteka upės, nuteka kanalizacijos ar fabrikų bei gamyklų vandenys. Skaidrus, melsvas, žalsvas ledas yra tvirtesnis. Tačiau koks bebūtų ledas, juo galima vaikščioti tik išbandžius tvirtumą. Po pirmo stipraus smūgio pagaliu pasirodžius nor truputį vandens, – ledas plonas ir pavojingas, juo negalima nei vaikščioti, nei čiuožti. Jeigu einant ledu jis traška ir skilinėja, reikia grįžti atgal sveiku ledu, nes kiekvienu momentu galima įlūžti. Ledui įlūžus, svarbu elgtis kiek galima šaltakraujiškai. Nedera griebti už plono ledo krašto, užgriūti jo visu kūnu, nes ledas gali toliau lūžti. Reikia išskėsti rankas į šalis ir nugara arba krūtine įsiremti į ledo kraštą, o kojomis daryti plaukimo judesius, stengtis jas išlaikyti paviršiuje. Labai pavojinga kai srovė kojas patraukia po ledu. Tokioje padėtyje reikia pamėginti atsargiai užslinkti ant ledo paviršiaus., o kojomis įsiremti į priešingą eketės kraštą, jei ledo storis apie 5 cm., arba daryti plaukimo judesius.Pavykus užlipti ant ledo, svarbu tuoj pat nušliaužti arba nusiristi į tvirto ledo arba kranto pusę. Atsitikus nelaimei reikia šauktis pagalbos.

Teikiant pagalbą, nereikia pamiršti apie savo saugumą. Prie įlūžusio negalima eiti stačiomis, reikia šliaužti išskėstomis rankomis. Jei nėra šalia virvės, tinka lenta, slidė, kopėčios, bet kokia lazda. Taip pat galima surišti šalikus, diržus, megztinius rankoves ir kt., pririšti prie galo po ranka pakliuvusį neaštrų daiktą ir mesti jį nukentėjusiajam. Kai šis tik įsikibs, traukite jį šliauždami į krantą ant tvirto ledo ar į krantą. Nukentėjusiam gali padėti tik tas, kuris yra gerai išmokęs gelbėjimo būdų. Jeigu nukentėjusiojo nereikia tuoj pat gaivinti, nedelsiant vežti į gydymo įstaigą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2149 žodžiai iš 7114 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.