Vaikų ugdymo problemos ir deviantiniai jaunimo elgsenos reiškiniai
5 (100%) 1 vote

Vaikų ugdymo problemos ir deviantiniai jaunimo elgsenos reiškiniai

1121

Įvadas

Auga vaikų ir paauglių nusikalstamumas, plinta narkomanija ir kiti devintiniai elgesio reiškiniai. Daugėja vaikų stokojančių mokymosi motyvacijos, sunkiai pritampančių mokykloje ar visai jos nelankančių1. Tai yra viena iš demokgrafinių problemų, susijusi su šeimų funkcionavimu, vaikų ugdymo ir visokeriopo saugumo užtikrinimu.

Žmogaus ugdymas ir mokymasis trunka visą gyvenimą, todėl vaikas tiek mokykloje, tiek šeimoje turi būti pratinamas siekti kilnių tikslų, mokslo naujovių, atsakyti už savo veiklą, nes to iš kiekvieno mūsų reikalauja moralės normos, įstatymai ir papročiai. Vadinasi, tėvai ir mokytojai yra partneriai, kurie ilgą laiką kartu kuria būsimą asmenybę, kol ši tampa sąmoninga būtybe, kol geba gyventi ir kontroliuoti savo veiksmus savarankiškai. Nuo vaikų negalima paslėpti nieko, nes anksčiau ar vėliau jie vis tiek susidurs su slepiamais dalykais ir pateks į dar didesnę aklavietę, kadangi nepajėgs, nebus pasirengę įveikti nežinojimą. Tokiais atvejais puola į pagundų glėbį ir tai laiko gyvenimo išdaigomis, nors iš tikrųjų jos ne retai veda nusikaltimų link.

Kiekvieno vaiko pažintis su bet kokia nauja situacija, į kurią jis patenka savo noru ar pastūmėtas bendraamžių, kelia naujų įspūdžių, reikalauja ryžtingų veiksmų, netgi valios pastangų. Todėl jau nuo pradinių klasių mokiniai ne tik mokykloje, bet ir šeimoje turi būti pratinami atsakyti už savo darbą, tinkamai elgtis nenumatytomis aplinkybėmis, deramai keisti elgseną. Tai būtina, norint vaikui sėkmingai integruotis į visuomenę.

Taigi, aš ir pamėginsiu aprašyti kaip ši vaikų ugdymo problema pasireiškia šiuomet. Kokiomis priemonėmis stengiamasi sumažinti paauglių nusikalstamumą, narkomanija. Kaip skatinama vaikų mokymosi motyvacija ir pritapimas mokykloje. Pabadysiu parodyti JAV įtaką mūsų jaunimo ugdymui. Taip pat kaip mokykla ir šeima yra susijusios vaiko ugdyme.

Vaiko auklėjimas

Auklėjimas – tai visuomenės pripažintų moralinių normų ir gerų papročių įdiegimas2. Reikia pripažinti, kad “gatvės auklėjimas” – yra efektyvus. Dažnai šeima ir mokykla susirūpina tada, kai kas negera vienam ar kitam auklėtiniui atsitinka. Dauguma vaikų mokyklon patenka jau sužaloti blogo auklėjimo. Mokykla susiduria su perauklėjimo sunkumais. Gero auklėjimo pradžia turi būti padaryta šeimoje. Šeimoje tai pasiekti lengviausia. Visoms šeimoms bendra tai, kad būtent šeimoje prasideda kūdikio, vėliau ir vaiko, socializacija.

Vaikai labai anksti pradeda domėtis viskuo, todėl tėvams reikia netingėti kalbėtis su vaikais įvairiais juos dominančiais klausimais, jiems aiškinti. Vaikai trokšta kuo daugiau visko sužinoti, todėl tą jų troškimą reikia panaudoti, kad vaikas nerinktų užterštos informacijos iš gatvės. Dažnai vaikas pagal pradinę gatvės informaciją susidaro savo pažiūras ir jomis vadovaujasi. Apie viską reikia kalbėti atvirai – apie gerus dalykus kalbėti gerai, o blogus pasmerkti, kad vaikai žinotų, kas yra gera, o kas nepriimtina. Juk gatvėje dažnai giriama tai, ką iš tikrųjų reiktų smerkti, ir tyčiojamasi iš to, ką reikėtų laikyti girtinu dalyku. Vaiko nuo blogos gatvės įtakos izoliuoti neįmanoma. Jis eina gatvėn žaisti, ja eina ir grįžta iš mokyklos. Todėl norom nenorom jis susidurs su gatvės informacija. Kad ji vaiko nepaveiktų, ji turi būti pavėluota.

Laikyti vaiką izoliuotą galima tik iki trejų metų – tokia psichologų nuomonė3. Tarp ketverių ir šešerių metų jis turi išmokti sutarti su bendramžiais. 12-15 metų tas poreikis itin didelis: paaugliai buriasi į grupuotes, aiškinasi santykius. Vėliau tai praeina ir išauga normali asmenybė, turinti draugų, šeimą, darbą. Nereikia bijoti “infekcijų” – net keli keiksmažodžiai, nusigriebti smėlio dėžėje, nieko bloga4. Nuo dvylikos metų vaikui būtina rasti užsiėmimą. Amerikiečiai tokio amžiaus vaikus siunčia užsidirbti pirmųjų pinigų, pvz., pardavinėti laikraščių. Pas mus priimta vaikus saugoti nuo suaugusiųjų pasaulio. Trylikamečiai jau renkasi kuo būti – pankais, neformalais ir kt.

1. socialinės gerovės studijų medžiaga, Priedas nr. 2, p. 13

2. Maria Montessori “Vaikystės paslaptys”, 2000, p. 153

3. Juozas Uzdila “Dorinis asmenybės ugdymas šeimoje”, 1993, p. 10

4. Juozas Uzdila “Dorinis asmenybės ugdymas šeimoje”, 1993, p. 12

Lietuvių jaunimo ugdymo problemos susijusios su JAV įtaka

Lietuvių jaunimo auklėjimo problemos yra glaudžiai susijusios su galingais Amerikos aplinkos veiksniais, kurių lietuviai tėvai negali kontroliuoti visu mastu, tačiau jie savo rankose turi daug priemonių, kuriomis jie gali pakreipti didelę jaunimo dalį tautinės sąmonės sukūrimo ir moralinio bei religinio jautrumo išugdymo linkme5. Pasak Justino Pikūno: “ pirmiausiai reikėtų paklausti rūpimus klausimus, o paskui ieškoti tų pagrindinių priežasčių, kurios neleidžia jaunimui pasisavinti aukštų idealų ir lietuviškosios dvasios pilnumo. Juk jaunimo gretose slepiasi tautos ateitis”.

Kodėl didelė šios dienos lietuvių jaunimo dalis turi daugekeriopus subrendimo ir asmens tapatybės sunkumus, kodėl jo didelė dalis pasirenka ne savęs ugdymo, bet savęs nuodijimo ir
naikinimo kelius? Kodėl jaunimas taip veržiasi prie alkoholio, marihuanos ir net stipresniųjų narkotikų vartojimo, kodėl jaunimas “skęsta” seksualiniuose nukrypimuose, kodėl taip daug jų bėga iš tėvų namų, kur atrodo jiems nieko netrūksta? Šiems ir daugybei kitų klausimų raktą atsakymui duoda galingi amerikinės aplinkos veiksniai, kurie dažnai “pavergia” vaiką ir jaunuolį bei stumia jį ar ją kontrakultūrinės srovės linkme6.

Pasak Justino Pikūno, reikėtų pabandyti panagrinėti tuos veiksnius, pradėdant nuo vaiko auklėjimo stokos: juk vaikystė metas tai visų pagrindinių žmogaus galių užuomazgos skleidimosi laikotarpis. Juk vaikas yra savo aplinkai atvira būtybė: jo pojūčiai ir jausmai, galvosena ir nusistatymas krypsta į tai, ką tėvai ir aplinka jam duoda. Pagrindinės gyvenimo pamokos yra išmokstamos labai anksti, iš esmės jos yra apsisprendžiamos jaunystės metu, kada galima nugalėti bent kai kurias ankstyvąsias įtakas, nežiūrint jų stiprumo.

Psichoanalistų įtaka, pradedant Freudu ir baigiant Benjaminu Spocku, remiama John Dewey, G.S.Hall ir kitų, tebedominuoja tėvus. Pasak jų: “ leisk vaikui daryti ką jis nori, tenkink jo užgaidas, kelk jį iš skyriaus į skyrių, ar jis ką išmoko ar ne; daryk viska, kad vaikas nepatirtų nusivylimo ar nesekmės, nes tai pakenks jo psichinei būklei; būk nuolaidus vaikams, nes kitaip jie gali tapti neurotikais arba seksualiai iškrypusiais asmenimis” 7. Tokios ir panašios mintys, didelis amerikiečių tėvų pasyvumas ir pataikavimas savo vaikams vedė prievis didesnio nuolaidumo- galop palaidumo. Šeimos problemos auga, kai vaikai tampa mažais despotais. Tėvai nustojo auklėti savo vaikus, o viešoji mokykla, deja, to auklėjimo neperėmė iš tėvų. Tokia šešto ir septinto dešimtmečio situacija ryškiai padidino vertybių ir moralės trūkumą jaunuolių gyvenime, o taip pat ir jų agresyvumą ir seksualumo išsireiškimus.

O ko gi šiandien moko mokykla? Jau ketvirtis šimtmečio, kai JAV viešosios mokyklos visiškai atmetė vertybinio bei moralinio auklėjimo mintį- išnyko malda, Šv. Rašto skaitymas, Kalėdų ir Velykų parengimai8. Išnyko siekimas ugdyti asmenybę ar charakterį. Vietoj to buvo bandoma įdiegti socialinio prisitaikymo techniką, kurios šio meto vaisius yra seksualinės informacijos išplėtimas ir narkotikų vartojimo demonstravimas klasėse. Seksualinė informacija ir mūsų šalyje yra smarkai išplėtota, šiandieninis jaunimas apie seksualinį gyvenimą, manyčiau, žino ir supranta kur kas daugiau negu jų tėvai. Seniau tokie sekso kursai buvo išimtinai dėstomi tik kai kuriose aukštosiose mokyklose.

Ne daug geresnė šiuometinė situacija ir namuose, kai vaikus pradėjo auklėti televizija. Prisiminkime, kad televizija, kaip ir kitos komunikacijos priemonės, žymiai sumažino namų privatumą. Smurto priemonių ir sekso skleidimas beveik neturi ribos- tai kasdieninis vaiko penas bene nuo lopšio laikų. Jau prieš dvidešimtį metų mokslo duomenys aiškiai parodė, kad televizija yra tik kiek sušvelnintos dresūros forma, sustiprinama emocine įtampa bei pasitenkinimu. Turėdami laisvę, mokyklinio amžiaus vaikai ir jaunimas renkasi smurtu, seksualumu ir kitokiomis negerovėmis perpildytas programas. Statistikos duomenys rodo, kad amerikietis jaunuolis, kol jis baigia gimnaziją, praleidžia apie 15 000 valandų prie televizoriaus. Manyčiau, jog ir mūsų jaunimas ne ką mažiau laiko praleidžia kiurksodami i televizorių9.

Pažymėtina, kad smurtas televizijoje skatina smurtą kasdieniniame gyvenie. Jaunimas prisižiūrėjas įvairiausių baisybių ir nešvankybių bando tai išbandyti realiame gyvenime, neretai tai virsta nelaimėmis, netgi baigiasi mirtimi ir panašiai.

5. Justinas Pikūnas “ Nuo asmens iki asmenybės” , 1990, p. 56

6. Justinas Pikūnas “ Nuo asmens iki asmenybės” , 1990, p. 56

7., 8. Justinas Pikūnas “ Nuo asmens iki asmenybės” , 1990, p. 57

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1432 žodžiai iš 2851 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.