ĮVADAS
Referato pradžioje norėtume visų pirma išsiaiškinti kas yra apskritai šeima, jos funkcija ir svarba visuomenėje. Nes kad ir apie kokios valstybės šeimą kalbėtume, daugelis dalykų išlieka tie patys. Šeima gyvenanti tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje ar Japonijoje atlieka tas pačias funkcijas. Taigi, „Šeima – pagrindinė visuomenės ląstelė, pirminis jos kolektyvas“. Taip teigia S. Šalkauskis. Tik šeimoje atsinaujina visuomenė, ugdoma nauja jos pamaina iš kurios tikimasi visos tautos pouselėjimų lūkesčių pateisinimo. Tikra šeima yra ta, kurios gyvenimas grinžiamas visai tautai reikšmingomis bendražmogiškosiomis vertybėmis. Šis aprašytas apibūdinimas yra universalus. Tinkatis bet kokios šalies šeimos aprašymui.
O dabar arčiau referato temos. Japonų ir anglų šeima. Ką mes žinome apie šių šalių šeimas? Kokios ten vyrauja tradicijos, vaikų auklėjimo ypatumai? Šiandiena pasaulis tampa vis atviresnis, žmonės vis mažiau gyvena sėslų gvenimo būdą, jie renkasi keliones, savo vietos ieško ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Tenka vis dažniau išgirsti apie lietuvius įsikūrusius ir savo šaknis įleidusius svetur. Anglija ar Japonija – ne išimtis. Be to, kitų tautų pažinimas turi būt aktualus ne tik išvažiuojantiems. Kitų tautų gerbimas ir pažinimas yra didelė vertybė ir gėrybė. S Šalkauskis teigia, kad tarptautinis kultūrinis švietimas skatina pasaulinę žmonijos vienybę. Šalia savo tautiškumo diegimo negalime pamiršti žinių ir apie kitas tautas, jų kultūrą. Tai prusina žmogų, praplečia jo akiratį, tobulina jį. Vėl remsimės S.Šalkauskiu, pasak jo, kitų tautų gerbėjo ugdymas šeimoje susijęs su savo tautiškumo plėtojimu. Tautiškumas ir pagarba kitoms tautoms tarpusavyje sąveikauja. Tautiškumas tai ne tautinis uždarumas, o kitų tautų kalbos, papročių, tradicijų priėmimas. Galime prieiti prie išvados, kad – kitų tautų pažinimas ir tautiškumas dažnai būna labai tampriai susiję.
Taigi, mūsų referato tikslas – išsiaiškinti ir praplėsti žinias apie japonų ir anglų šeimoje vykdomą ugdymą, taip per jį daugiau pažinti kitą kultūrą, palyginti ją su sava.
Mūsų referatas apžvelgs anglų ir japonų šeimos, vaikų ugdymo ypatumus. Referato uždaviniai: išsiaiškinti kaip minėtose šalyse žiūrima į vaiką, bendraujama su juo; išsilavinimo svarba; nustatyti kertinius auklėjimo akmenis, t.y kokiais principais vadovaujasi vienos ar kitos šalies tėvai; taip pat referate norime paliesti tėvo ir motinos vaidmenį šeimoje; išsiaiškinti kiek dabar žinome apie šias šalis, tą padaryti padės atliktas apklausos testas, kurio metu bus apklausti 5 žmonės; na ir paskutinis uždavinys – kai kuriuos užsienio vaikų auklėjimo ypatumus, bent trumpai, palyginti su Lietuvoje įprastu auklėjimu. Kaip problemą iškėlemė tai, jog neturime daugiau žinių apie užsienio šalių šeimos auklėjimo ypatumus. Kaip jau minėjau anksčiau, tai žinoti, ar bent tuo domėtis turėtume.
1.ANGLŲ ŠEIMA
1.1 anglo požiūris į vaiko išsilavinimą, ateitį.
Nuo pat mažens mokykloje ugdomas gilus empatijos jausmas. Padėti tam, kuriam pagalba būtina – tai ne kažkas išskirtina, bet tiesiog kasdieniška veikla. Dėl to įvairaus amžiaus vaikai lankosi ligoninėse, bendrauja su senais ar fiziškai nesveikais žmonėmis. Beje, toks elgesys yprastas ir turtingų anglų šeimose. Ši savybė ypač svetima lietuviui. Jei anglų šeimoje neįprasta demonsrtuoti savo turto, tai pas mus priešingai – turi parodyti savo pranašumą prieš kitus.
Tarp šeimos ir mokyklos palaikomi labai glaudūs ryšiai. Tėvai nuolat turi kontaktą su mokykla. Kas mėnesį jie gauna laišką iš mokyklos, kuriama pateikiama tokia informacija kaip: mokinio charakteristika, pastebėjimai, į ką šiuo metu reikia atkreipti dėmesį. Savo ruožtu tėvai rimtai žiūri į šią informaciją ir jų dėka pasijunta mokyklos dalimi.
1.2 tėvų vaidmuo vaiko priežiūroje
Jei Japonijoje vaikų priežiūra – motinos pareiga ir pagrindinis darbas, tai Anglijoje turtingesnės šeimos samdo aukles ar guvernantes. Dažnai vaikai iki 10 metų išsiunčiami į internatines mokyklas, kurių paskirtia – tinkamai ugdyti vaiko asmenybę ir išmokyti savarankiškumo.
Nuo mažens vaikai atpratinami nuo glaudimosi prie tėvų. Anglų manymu, nesaikinga tėvų meilė ir švelnumas žaloja vaiko charakterį. Jų tradicija – su vaikais elgtis šaltai ir santūriai. Tai grūdina vaiką, moko pačiam visko siekti, vis nesižvalgant pagalbos į tėvus. Vaikas anglų šeimoje nelinkęs skųstis, kažko reikalauti. Jis išauklėjamas taip, kad kuo rečiau primintų save savo tėvams. Išpaikintas vaikas – retenybė.
Ir vėl įžvelgiame didelius skirtumus tarp anglų ir lietuvių. Lietuvoje vaikai neretai labai lepinami, paisoma net menkiausios jų užgaidos. Dažnai net suaugę vaikai gyvena pas tėvus ir neiško sau atskiro būsto. Tačiau tai daugiau ekonominis, nei auklėjimo veiksnys.
3.1kertiniai auklėjimo akmenys