Vaikų vystymosi sutrikimų priežastys
5 (100%) 1 vote

Vaikų vystymosi sutrikimų priežastys

112131

Vaikų vystymosi sutrikimų priežastys

Yra skiriama tokia vystymosi sutrikimų klasifikacija pedagoginiu požiūriu.

Pagrindinės sutrikimų grupės: intelekto sutrikimai; specifiniai pažinimo sutrikimai, sukeliantys mokymosi negales; emocijų ir elgesio sutrikimai; kalbos ir komunikacijos sutrikimai; klausos sutrikimai; regos sutrikimai; fiziniai ir judėjimo; lėtiniai somatiniai ir neurologiniai; kompleksiniai ir kiti sutrikimai trikdantys raidą ir mokymosi psichologinius veiksnius.

Vaikų vystymosi sutrikimų priežastys mokyklose

Pradėjęs lankyti mokyklą, vaikas patenka į naują socialinę aplinką, susiduria su įvairiomis užduotimis ir reikalavimais. Jis turi ne tik sparčiai mokytis, bet ir rasti savo vietą bendraamžių grupėje, laikytis nustatytų taisyklių. Nemaža dalis pirmokų, padedant pedagogams ir tėvams, lengvai adaptuojasi mokykloje, noriai ir sėkmingai mokosi. Tačiau vaikai, turintys vienokių ar kitokių vystymosi sutrikimų, susiduria su įvairiais mokymosi sunkumais. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių sunkumų pradinėse klasėse yra skaitymo (disleksija) ir rašymo (disgrafija) sutrikimai.

Pagrindinės disleksijų ir disgrafijų atsiradimo priežastys yra nevisavertė galvos smegenų zonų, dalyvaujančių rašymo ir skaitymo procesuose, veikla, erdvės suvokimo sutrikimai bei vėluojantis kalbos vystymasis. Šiems vaikams būdinga, kad jų mokymosi pasiekimai yra kur kas mažesni nei jų intelektiniai sugebėjimai. Tėvai ir mokytojai dažnai kaltina tokius mokinius tingėjimu, išsiblaškymu ar nenoru mokytis. Kaskart matydamas pilną klaidų sąsiuvinį, girdėdamas kritines pastabas, vaikas pradeda jausti nepasitikėjimą savo jėgomis ir praranda norą mokytis.

Pagalba vaikams, kuriems būdingi rašymo ir skaitymo sutrikimai

Kalbos sutrikimai trukdo mokytis rašyti ir skaityti, trikdo bendravimą, todėl svarbu kuo anksčiau kreiptis į specialistus ir laiku įveikti kalbos sutrikimus. Įvertinti vaiko kalbą bei nustatyti rašymo bei skaitymo sutrikimus turėtų mokymo įstaigoje, vaikų poliklinikoje ar privačiuose kabinetuose dirbantys logopedai. Užsiėmimai paprastai skiriami 2-3 kartus per savaitę. Jų trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus, gebėjimo sutelkti dėmesį. Logopedinio darbo pradžioje šie moksleiviai mokomi atpažinti ir, remdamiesi klausa, išskirti pagrindinius žodžio elementus: garsus, skiemenis, jų nuoseklumą žodžiuose.

Atliekamos garsų diferencijavimo bei garsinės analizės pratybos. Svarbu įveikti ir garsų tarimo trūkumus, mokyti skirti panašiai skambančius garsus (s-š, k-t, g-d, p-b), plėsti žodyną, formuoti taisyklingą gramatinę sandarą. Daugelis vaikų stokoja mokymosi motyvacijos, todėl svarbu pasirinkti įdomią kalbinę medžiagą, pateikti trumpus, aiškius nurodymus. Kiekviena sėkmingai atlikta užduotis leidžia vaikui pajusti sėkmę bei formuoja

teigiamą požiūrį į mokymąsi. Opinis kolitas

Opinis kolitas – tai dėl nežinomų priežasčių atsiradęs lėtinis storosios žarnos uždegimas, kuriam būdingas paviršinių gleivinės opų atsiradimas. Dažniausiai pažeidžiama ne visa storoji žarna, o tik jos dalis. Visuomet būna tiesiosios žarnos (galutinės storosios žarnos dalies) uždegimas, kuris gali plisti ir į aukščiau esančias storosios žarnos dalis. Plonosios žarnos uždegimo nebūna (nebent gali būti pažeista nedidelė jos sritis, kuri jungiasi su storąja žarna).

Ligos priežastys

Kitaip nei kitų kolitų, kurie gali atsirasti dėl infekcinių priežasčių, vaistų vartojimo, žarnyno kraujotakos sutrikimo, radiacinio apšvitinimo, opinio kolito priežastys yra neaiškios. Manoma, kad jo atsiradimas gali būti susijęs su tam tikrais organizmo imuninės sistemos sutrikimais. Įtakos turi ir genetinis paveldėjimas, todėl dažniau opiniu kolitu serga giminaičiai, šeimos nariai. Taip pat pastebėta, kad baltaodžiai serga dažniau nei juodaodžiai.

Simptomai

• Pykinimas

• Viduriavimas

• Žemas arterinis kraujo spaudimas

• Dažnas tuštinimasis

• Karščiavimas

• Pilvo skausmas

• Vėmimas

• Dažnesnis pulsas

• Išmatos su krauju ir gleivėmis

• Apgaulingas noras tuštintis

Patarimai

Esant viduriavimui reiktų vartoti mažiau pieno, žalių daržovių, daug skaidulų turinčio maisto. Rekomenduojama vartoti vitaminų, ypač su didesniu geležies kiekiu, folinės rūgšties, kalcio, žuvies taukų, vengti stresų, kadangi jie gali sukelti ligos paūmėjimą. Jei sustiprėjo ligos simptomai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad būtų laiku paskirta papildomų vaistų. Dažna klaida yra ta, kad atsisakoma pakartotinių kolonoskopijų (kadangi tai nėra labai maloni procedūra), tačiau tik taip galima laiku pastebėti žarnos vėžį.

Ankstyva vaikų klausos netekimo priežastis

Vaiko vystymasis ir mokymasis didele dalimi priklauso nuo informacijos, gaunamos klausant kalbos ir kitų aplinkos garsų. Augdami vaikai nuolat kaupia ir plečia savo komunikacinius, pažinimo ir bendravimo įgūdžius. Klausa yra kertinis šių funkcijų vystymosi akmuo. Specialios neutralios struktūros smegenyse laukia klausos kalbinės informacijos, kuri privers jas funkcionuoti. Tos struktūros priklauso nuo garsinės stimuliacijos esant normaliems kitiems vystymosi faktoriams. Kūdikis, kuris dėl klausos pažeidimo negauna pakankamos garsinės stimuliacijos per pirmuosius 2-3
amžiaus metus, niekada iki galo neišnaudos geriausių savo kalbos funkcijų galimybių. Šios priežastys nulemia būtinybė skubiai spręsti vaikų klausos problemas.

Klausos pažeidimo nustatymas, reabilitacija, profilaktika apsaugo vaikų teisę ir naturalų žmogiškumą, kurio pagrindą sudaro optimali kalbo funkcija.

Vaikų klausos pažeidimas yra paslėpta tyli negalia – maži vaikai negali mums pasakyti, kad jie negirdi, o laiku nepastebėtas ir negydytas klausos pažeidimas gali nulemti kalbos vystymosi sulėtėjimą, socialines bei emocines problemas, mokymo sunkumus. Ankstyva klausos pažeidimo diagnostika ir efektyvi savalaikė pagalba gali labai sumažinti negalios pasekmes. Tačiau vaikų klausos pažeidimo diagnostika vėluoja, nes tėvai, o dažnai ir medikai nežino, kad bet

kokio amžiaus vaikui, netgi naujagimiui galima ištirti klausą.

Ne visada būna aišku, nuo ko pradėti klausos pažeidimą nustatyti, todėl svarbu turėti diagnostikos programą, kuri nurodytų veiksmų seką.

Klausos pažeidimo diagnostikos procese dalyvauja įvairių specialybių medikai – akušeriai-ginekologai, neonatologai, otorinolaringologai, audiologai, pediatrai, bendrosios praktikos gydytojai. Jų veikla gali būti suskirstyta į tokius etapus:

1) pagrindinės informacijos surinkimas – šeimos ir individo anamnezė, bendros organizmo būklės įvertinimas, apimantis ir laboratorinius bei radiologinius tyrimus. Tai leistų anksti įtarti galimą klausos pažeidimą ir padėtų išaiškinti klausos pažeidimo priežastį; 2) klausos funkcijos tyrimas, nustatant klausos pažeidimo tipą bei laipsnį; 3) gydymo, reabilitacijos planavimas.

Vaikų klausos pažeidimas gali būti įgimtas, įgytas ir neaiškios etiologijos. Išsami gyvenimo anamnezė, atidus medicininis ištyrimas su audiologiniais testais, laboratoriniai ir rentgeno tyrimai suteikia informacijos, reikalingos formuluojant etiologinę diagnozę.

Apie pusę įgimto kurtumo yra nulemta genetinio faktoriaus – 75-88 proc. recesyvinio, o apie 10 proc. dominantinio tipo. Klausos pažeidimas gali būti pastovus, progresuojantis arba išryškėti vyresniame amžiuje. Šeimos anamnezė padeda išaiškinti galimą paveldėjimo faktorių.

Renkant prenatalinę anamnezę svarbu nustatyti faktorius, galėjusius paveikti vaisių ir sukelti klausos pažeidimą dėl sutrikdyto embriono vidurinės ir vidinės ausies vystymosi. Pavojingiausias laikotarpis yra nuo 10 iki 20 nėštumo savaitės. Prenatalinės infekcijos: raudonukė, toksoplazmozė, gripas, citomegalijos virusas ir sifilis dažniausiai pažeidžia klausą. Kai kurie vaistai, ypač streptomicinas, taip pat pažeidžia vaisiaus neuroepitelę. Endokrininės mamos ligos (diabetas), alkoholizmas gali būti įgimto vaikų klausos pažeidimo priežastis. Gimdymo procesas, prisitaikymas prie ekstrauterinio gyvenimo naujagimiui yra stresų pilnas laikotarpis. Gimdymo periodo asfiksija, anoksija, vidinės ausies hemoragija sukelia klausos nervo pažeidimą. Hiperbilirubinemija taip pat gali pažeisti centrines klausos analizatoriaus dalis. Priešlaikinis, užsitęsęs gimdymas, replių naudojimas gali pažeisti vidurinę ir/ar vidinę ausų, centrines klausos struktūras. Mažesnis nei 1 500 g naujagimio svoris, bendrosios apžiūros metu randami įgimti pakitimai galvos ir kaklo srityje gali rodyti, kad yra sutrikęs vidurinė ir vidinės ausies vystymasis arba yra įgimti sindromai. Pirmais gyvenimo metais kūdikių klausą gali pažeisti infekcinės ligos (parotitas, tymai, gripas), meningitas, ototoksinių vaistų vartojimas, traumos, vidurinės ausies ligos – ūminis, lėtinis, eksudacinis otitai. Šlapime randamas baltymas (proteinurija) gali rodyti, kad klausos pažeidimas yra sudėtinis Alport (paveldėtas nefritas, progresuojantis klausos pažeidimas) ar Muckle-Wells (nefritas, rekurentinė urtikarija, kurtumas) sindromų požymis. Esant klausos pažeidimui dėl mukopolisacharidų apykaitos sutrikimų, šlapimo tyrimas gali padėti įtarti tokią pažeidimo kilmę.

Šizofrenijos požymiai vaikų amžiuje

Psichikos sutrikimų klasifikacija neišskiria vaikų šizofrenijos kaip atskiro sutrikimo. Diagnozei nustatyti naudojami tie patys kriterijai, kaip ir suaugusiems. Nors vaikų ir suaugusių šizofrenijos simptomai yra panašūs, tačiau yra tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia vaiko vystymasis. Be to, ūmūs ir aiškūs šizofrenijos simptomai vaikų amžiuje yra labai reti.

Šizofreniniai sutrikimai – tai psichoziniai sutrikimai, kuriems būdingas mąstymo, valios ir afekto sutrikimų derinys, atskirų psichikos funkcijų nesuderinamumas ir skilimas, ryšio su aplinka iškrypimas iki visiško išnykimo. Šizofreniniams sutrikimams priskiriamos įvairios šizofrenijos formos (vaikams ir paaugliams dažniausiai nustatomos hebefreninė ir paprastoji šizofrenijos), šizoafektinis, šizotipinis ir nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai. Plačiau aptarsime paprastąją vaikų šizofreniją.

Kas tai yra šizofrenija?

Šizofrenija yra liga, kurią charakterizuoja psichinių funkcijų susiskaidymas ir sutrikęs suvokimas. Liga pasireiškia haliucinacijomis, poveikio idėjomis, kliedesiais, afektiniais pakitimais, mąstymo, psichomotorikos ir valios sutrikimais.

Genetinės priežastys. Nustatyta 5-20 genų, kurie svarbūs šizofrenijos vystymuisi. Išoriškai
gali pasireikšti padidintu asmenybės jautrumu. Tyrimais įrodyta, kad susirgus šizofrenija vienam iš tėvų, rizika susirgti vaikui yra 10-15 proc.

Neurovystymosi teorija teigia, kad traumai ar virusams pažeidus normaliai besivystančias vaisiaus smegenis gali pakisti smegenų struktūra ir dėl to vystytis šizofrenijai būdingi simptomai. Vaisiaus smegenys gali vystytis patologine linkme ir neesant aiškios priežasties. Neigiami aplinkos veiksniai gali paskatinti šizofrenijos pasireiškimą.

Biologinė šizofrenijos teorija teigia, kad sutrikusi smegenų biocheminė pusiausvyra įtakoja šizofrenijos simptomų atsiradimą ir jų intensyvumą.

Šeimos teorijos. Yra tyrimų, aiškiai rodančių, kad disfunkciška šeima turi įtakos šizofrenijos atsiradimui ir jos eigai. “ Dvigubo ryšio“ teorija teigia, jog bendraudama motina vienu metu perteikia prieštaringą informaciją, kai nesutampa jos kūno kalba ir žodžiai. Tokiais atvejais vaikas patenka į konfliktinę situaciją ir, nesugebėdamas jos išspręsti, nesąmoningai traukiasi į psichozę.

Kaip gydoma šizofrenija?

Šizofrenija yra lėtinė, labai sutrikdanti paciento gyvenimą, liga, todėl būtinas aktyvus ilgalaikis gydymas. Nors šiuo metu nėra gydymo būdo, kuriuo būtų įmanoma visiškai išgydyti šizofreniją, anksti pradėtas gydymas leidžia tikėtis geresnės prognozės ir retesnių paūmėjimų. Taikomos kompleksinės terapijos priemonės: medikamentinis gydymas, elektros impulsų terapija, psichosocialinės metodikos, psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba, įvairūs reabilitacijos metodai.

Kokia yra reikalinga pagalba?

Reikalingas ir kompleksinis įvertinimas, ir kompleksinė pagalba:

Svarbiausias yra vaikų-paauglių psichiatro įvertinimas, esant poreikiui reikalinga kitų specialistų (psichologo, neurologo, med. socialinio darbuotojo);

Medikamentinis gydymas (įvairių medikamentų deriniai);

Individuali ir šeimos psichoterapija;

Mokyklos ir tėvų švietimas;

Šlapimo nelaikymas

Šlapimo nelaikymas – tai būklė, pasireiškianti nevalingu šlapinimusi dėl šlapimo pūslės kontrolės praradimo.

Epidemiologija – tai mokslas nagrinėjantis ligos priežastis, dažnumą ir faktorius, įtakojančius ligos paplitimą.

Paplitimas ir dažnumas: bendroje 15-64 metų amžiaus populiacijoje 1,5-5 proc. vyrų ir 10-25 proc. moterų kenčia dėl šlapimo nelaikymo. 50 proc. senelių namų gyventojų kenčia dėl įvairaus laipsnio šlapimo nelaikymo. Beveik 20 proc. vaikų paauglystėje yra buvę šlapimo nelaikymo epizodų.

Mažiau kaip 50 proc. šlapimo nelaikančių žmonių, gyvenančių visuomeninį gyvenimą, kreipiasi į gydytoją. Kiti kenčia, vartoja “namų vaistų”, perka skystį sugeriančias medžiagas ir kitas gelbstinčias priemones. Blogėjant būklei, atsiranda depresija, kenčiama nuo pasikartojančių šlapimo takų infekcijų ir jų pasekmių, ribojamas socialinis bendravimas, susilaikoma nuo lytinių santykių.

Gydymas

– Trumpalaikio šlapimo nelaikymo gydymas

Esamos sveikatos būklės korekcija ir elgsenos terapija bei įpročių formavimas ir šlapinimasis tam tikru laiku.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1927 žodžiai iš 3820 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.