Vaikų žaidimai nuo kūdikystės iki septynerių metų
5 (100%) 1 vote

Vaikų žaidimai nuo kūdikystės iki septynerių metų

PANEVĖŽIO KOLEGIJA

SVEIKATOS, SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS IR

EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS

KATEDRA

III ETp KURSO STUDENTĖS

ARSIDA PAULAUSKYTĖ, ERIKA MOTIEKAITYTĖ, JURGITA RAZGAITYTĖ, LAURA ŽIDONYTĖ,

INGA RIMONIENĖ, VILMA RAZGAITYTĖ, RAMINTA STASIŪLIENĖ, INGA RAMANAUSKAITĖ,

TOMA SABALIAUSKAITĖ

VAIKŲ ŽAIDIMAI NUO KŪDIKYSTĖS IKI SEPTYNERIŲ METŲ

SAVARANKIŠKAS DARBAS

DARBO VADOVĖ: dėst. A.Gelžinienė

PANEVĖŽYS

2004

TURINYS

I. ĮVADAS

II. KO REIKIA KŪDIKIO IKI 2 METŲ ŽAIDIMUI IR KAIP JIS ŽAIDŽIA. ŽAIDIMAI

ŠIO LAIKOTARPIO.

III. KO REIKIA 2 – 3 METŲ VAIKO ŽAIDIMUI IR KAIP JIS ŽAIDŽIA. ŽAIDIMAI

ŠIO LAIKOTARPIO.

IV. KO REIKIA 4 – 5 METŲ VAIKO ŽAIDIMUI IR KAIP JIS ŽAIDŽIA. ŽAIDIMAI

ŠIO LAIKOTARPIO.

V. KO REIKIA 6 – 7 METŲ VAIKO ŽAIDIMUI IR KAIP JIS ŽAIDŽIA. ŽAIDIMAI

ŠIO LAIKOTARPIO.

VI. NAUDOTA LITERATŪRA

I. ĮVADAS

Žaidimas – socialinis reiškinys, atsiradęs visuomenės vystymosi

laikotarpiu darbo procese. Jis atspindi žmogų supantį pasaulį.

Pirmieji filosofai, nagrinėję žaidimus – Platonas, Aristotelis.

Liaudies buityje žaidimai buvo viena iš prieinamiausių priemonių žmogui

fiziškai tobulėti, išreikšti džiaugsmą, pabendrauti su kitais žmonėmis.

Žaidimai, eidami iš kartos į kartą, keitėsi, tobulėjo; liaudis kūrė

žaidimus, kuriuose derinosi paprastumas su dideliu emocionalumu. Įvairiuose

visuomenės vystymosi stadijose žaidimai turėjo skirtingą formą ir turinį.

Vystydamiesi kartu su visuomenės kultūra, žaidimai tobulėjo, juose

atsispindėjo nacionaliniai ypatumai, tautos ideologija, auklėjimas,

kultūros lygis, mokslas. Kai kurie žaidimai atspindi žmonių gyvenimo

geografines ir klimatines sąlygas.

Žaidimas kaip kultūros elementas yra istoriškai susiformavęs socialinis

reiškinys. Tai ypatingas veiklos būdas, charakteringas tik žmogui. Žaidimo

esmė – iliuzinės fantastinės situacijos kūrimas. Tai rimta veikla

įsivaizduojamajame pasaulyje.

Žaidimas – visada varžybos. Žaidimų taisyklės privalomos visiems

žaidžiantiems. Žaidime neegzistuoja socialiniai barjerai. Žaidimo metu

žmogus pergyvena įvairius jausmus, kurie padeda jam vystytis kaip

individualybei ir kolektyvo nariui. Žaisti nereikia talento. Žaidimą

pasirenka žmogus savo noru. Kad prasidėtų žaidimas, reikalinga žaidiminė

situacija.

Taigi žaidimas žmogaus gyvenime turi auklėjamą, fiziologinę ir pažintinę

reikšmę.

II. KO REIKIA KŪDIKIO IKI 2 METŲ ŽAIDIMUI, IR KAIP JIS ŽAIDŽIA

Vaikai turi įgimtų gabumų žaisti. Patys pirmieji naujagimio „ žaislai“ –

mamos , tėvo ir kitų artimųjų balsai, jų prisilietimas. Žaidimo raida

įtakos turi ne tik suaugusiojo balsas, kūdykio laikymo būdas, judesiai, bet

ir aplinka.

Aplinka. Pirmąją gyvenimo savaitę naujagimis dar nesuvokia savo kūno ir

aplinkos, mažai skiria šviesą, tamsą, spalvas, tačiau turi įgimtą poreikį

bendrauti. Todėl, kai tik pajuntate, kad mažylis „ žiūri“ į jus,

šypsokitės, kalbinkite. Jam reikia malonaus artimųjų balso, ramios

aplinkos.

Kad vaikas vystytųsi jo žaidimui tereikia keleto jam gerai pažystamų

daiktų. Mažas vaikas tik guli ir dairosi aplinkui. Kad vaikas turėtų į ką

žiūrėti, prieš jį geriausia pakabinti kokį nors daiktą ( pvz:. spalvotos

medžiagos skiautelę ar papraščiausuą lapą). Daiktai gali būti dažnai

keičiami, bet reikėtų juos keisti po vieną. Vėliau vaikas jau sugeba

išlaikyti daiktą rankose, galima jam duoti ( pvz:. namuose pagamintą

barškutį ar du medinius pagaliukus, su kuriais galima belsti). Be to,

puikus garsas vaikui suteikia jausmą, kad ir jis turi kažkam įtakos.

Pirmaisiais metais geriausia aplinka žaidimams yra suaugusiojo rankos arba

vieta šalia jo. Geriausias draugas, su kuriuo galima žaisti pirmais metais

yra suaugęs žmogus, kurį vaikas gerai pažysta, ir kuriuo pasitiki.

Kad kūdikiui duoti žaislus? Kol mažylio kumšteliai sugniaužti, kol

nepradeda žaisti rankutėmis, žaislų jam nereikia. Jis guli, dairosi, stebi

aplinką. Tad tuo amžaius laikotarpiu labai svarbus aktyvus suaugusiojo (

ypač artimo) buvimas šalia. Visą laiką žaismingai kalbėkite su vaiku,

šypsokitės , juokaukite, pasūpuokite, pamyluokite, darykite įvairias

grimasas ir pan. Iki 3 mėnesių pakabinkite virš lovytės 70 cm aukštyje

keletą ryškių, spalvingų iki 15 cm skersmens žaislų ( medinių, plastikinių

rutuliukų, žiedų ar kitokių daiktų). Kad kūdikis galėtų stebėti, sekti,

kaip jie juda. 3 – 4 mėnesių kūdikiui
žaislai kabinamas 20 cm aukštyje, kad

galėtų paliesti juos, stumti nuo savęs, įsiklausyti į garsus.

Atgniaužti mažylio pirštai – tai ženklas, kad atėjo laikas tobulinti

rankų – pažinimo įrankio funkcijas. Todėl pats laikas duoti kūdikiui

žaislus. Įdėkite jam į rankutę barškutį ar kitokį įdomų ir nepavojingą

sveikatai daiktą, skleidžiantį garsus. Mažylis nesamoningai pajudins

rankutę ir pasigirs garsas, atkreipiantis jo dėmesį į tai, ką turi. Šio

amžiaus vaikui patinka barškučiai, panašūs į hantelius: su judančiais

žiedais, skylėtais rutuliais ir pan., barškučiai su žvėrelių, bei

paukštelių formomis ant ilgo plataus laikiklio, guminiai žiedai ir žaislai

su rankenėlėmis ir pan.

PSICHOMOTORINĖ KŪDIKIO RAIDA IKI 2 METŲ

| |NAUJAGIMIS |

| | |

|GULINT ANT PILVO |Fleksinė padėtis, galvos sukimas į |

| |šonus, pakeltos galvos nesuka. |

| | |

|GULINT ANT NUGAROS |Fleksinė padėtis ir šiek tiek |

| |padidėjęs raumenų tonusas. |

| | |

|REGA |Gali fiksuoti veidą ar šviesą akių |

| |plokštumoje, verčiant ant šono, |

| |atsiranda „ lėlės akių“ judesiai. |

| | |

|REFLEKSAI |Aktyvūs MORO ir griebimo refleksai, |

| |žingsniavimo ir atramos refleksas. |

| | |

|SOCIALINĖ RAIDA |Skirtinga reakcija į žmogaus veidą. |

| |1 MĖNUO |

| | |

|GULINT ANT PILVO |Kojos labiau ištiestos, kelia |

| |smakrą, pakeltą galvą kelia vienoje |

| |plokštumoje su kūnu. |

| | |

|GULINT ANT NUGAROS |Vyrauja toninė kaklo padėtis, |

| |sodinant galvos padėtis atsilieka. |

| | |

|REGA |Stebi žmogų, seka akimis judantį |

| |daiktą. |

|SOCIALINĖ RAIDA | |

| |Pradeda šypsotis, viso kūno |

| |judesiais reaguoja į balsą. |

| |2 MĖNUO |

| | |

|GULINT ANT PILVO |Pakelia galvą, pakeltas ant rankų |

| |išlaiko galvą vienoje plokštumoje su|

|GULINT ANT NUGAROS |kūnu. |

| |Vyrauja toninė kaklo padėtis, |

| |sodinant galvos atsilieka. |

|REGA | |

| |Seka judantį daiktą 1800 |

|SOCIALINĖ RAIDA | |

| |Klausosi balso ir guguoja, |

| |kalbinamas šypsosi. |

| |3 MĖNUO |

| | |

|GULINT ANT PILVO |Pakelia galvą ir krūtinę, rankos |

| |ištiestos, pakeltas galvą išlaiko |

| |virš savo kūno linijos. |

| | |

|GULINT ANT NUGAROS |Vyrauja toninė kaklo padėtis, |

| |mojuoja žaislu, siekia ranka daikto,|

| |bet nepataiko į jį. |

| | |

|SĖDINT |Sodinamas iš dalies išlaiko galvą, |

| |sėdi palinkęs į priekį. |

| | |

|REFLEKSAI |Nėra tipinio MORO reflekso, |

| |atsiranda apsauginių judesių. |

| | |

|SOCIALINĖ RAIDA |Bando bendrauti, klausosi muzikos, |

|
|taria balses. |

| |4 MĖNUO |

| | |

|GULINT ANT PILVO |Pakelia galvą ir krūtinę, galva |

| |laikoma vertikaliai, kojos |

| |ištiestos. |

|GULINT ANT NUGAROS | |

| |Vyrauja simetrinė kūno padėtis, |

| |rankos laikomos ties kūno vidurio |

| |linija, siekia ranka ranka daikto, |

|SĖDINT |jį griebia ir kiša į burną. |

| | |

| |Sodinamas galvą laiko tiesiai, |

|STOVINT |tvirtai, džiaugiasi sėdėdamas. |

| | |

|RANKŲ JUDESIAI |Laikomas stačiai atsispiria |

| |pėdutėmis. |

| | |

|SOCIALINĖ RAIDA |Mato mažą daiktą ( popierinį |

| |rutuliuką), bet jo nesiekia. |

| | |

| |Garsiai juokiasi, nustojus |

| |bendrauti, gali rodyti |

| |nepasitenkinimą, susijaudina pamatęs|

| |maistą. |

| |7 MĖNUO |

| | |

|GULINT ANT PILVO |Apsiverčia, sukasi į šoną. |

| | |

|GULINT ANT NUGAROS |Pakelia galvą, apsiverčia, atsiranda|

| |rietimosi, rangymosi judesių. |

| | |

|SĖDINT |Trumpai sėdi, reikalinga dubens |

| |atrama, pasilenkia į priekį ir |

| |remiasi rankomis, apvali nugara. |

| | |

|STOVINT |Išlaiko svorį, aktyviai šokinėja. |

| | |

|RANKŲ JUDESIAI |Ištiesia ranką ir sugriebia didelį |

| |daiktą, perduoda daiktą iš rankos į |

| |ranką, griebia stipinine delno puse.|

| | |

|KALBA |Taria keliaskiemenius garsus. |

| | |

|SOCIALINĖ RAIDA |Skiria tarp kitų motiną, mėgsta |

| |žiūrėti į veidrodį, guguoja, atsako |

| |į reiškiamus įvairius jausmus. |

| |10 MĖNUO |

| | |

|SĖDINT |Pats atsisėda, sėdi tvirtai, nugara |

| |tiesi |

|STOVINT | |

| |Stojasi |

|RANKŲ JUDESIAI | |

| |Griebia daiktus nykščiu ir rodomuoju|

| |pirštu, rodo juos pirštu, randa |

| |paslėptus daiktus. |

|KALBA | |

| |Taria pasikartojančius skiemenis ( |

| |„mama“). |

|SOCIALINĖ RAIDA | |

| |Atsako į kvietimą vardu, mojuoja. |

| |12 MĖNUO |

| | |

|MOTORIKA |Vaikšto prilaikomas už vienos |

| |rankos, eina laikydamasis už rankų. |

| | |

|RANKŲ JUDESIAI |Paima smulkų daiktą, paprašius ar |

| |parodžius atiduoda daiktą. |

| | |

|KALBA
|Taria keleta žodžių. |

| | |

|SOCIALINĖ RAIDA |Žaidžia kamuoliu, keičia padėtį. |

| |1 METAI 3MĖNUO |

| | |

|MOTORIKA |Vaikšto savarankiškai, ropoja |

| |laiptais. |

|RANKŲ JUDESIAI | |

| |Susideda 2 kubų bokštą, nubrėžia |

| |pieštuku liniją, įdeda rutuliuką į |

|KALBA |butelį. |

| | |

| |Kalba žargonu, klauso paprastų |

|SOCIALINĖ RAIDA |užduočių, gali įvardyti žinomą |

| |daiktą. |

| | |

| |Nusako norus rodydamas pirštu, |

| |apsikabina tėvus. |

| |1 METAI 6 MĖNUO |

| | |

|MOTORIKA |Bėga nerangiai, sėdi ant kėdutės, |

| |lipa laiptais prilaikomas už vienos |

| |rankos, apžiūrinėja stalčius. |

| | |

|RANKŲ JUDESIAI |Sudeda 3 kubus, mėgdžioja rašymą, |

| |vertikalų brūkšnį, išima rutuliuką |

| |iš butelio. |

|KALBA | |

| |Pasako vidutiniškai 10 žodžių, |

| |aiškina piešinukus, nurodo vieną ar |

| |kelias kūno dalis. |

|SOCIALINĖ RAIDA | |

| |Valgo pats, prašo pagalbos, |

| |atsitikus bėdai, gali pasakyti kai |

| |šlapias, bučiuoja tėvus. |

ŽAIDIMAI

„KUKŪ ŽAIDIMAI“

Psichomotorinis:

• „ Kukū“ žaidimus ne tik smagu žaisti, jie labai svarbūs „ augant“

smaganims.

• Galite žaisti tokius „ kukū“ žaidimus:

1. užsidengdami akis rankomis.

2. užsirišdami veidą rankšluoščiu.

3. slėpdamasi už dūrų arba didesnio baldo, o paskui staiga

pasirodydami.

4. uždedami rankas ant vaikelio akių ir paskui jas atitraukdami.

5. paslėpdami žaislą po antklode ir paskui jį iš ten

ištraukdami.

6. nupiešdami žymekliu veidelį ant nykščio ir slėpdami nykštį po

kitais pirštais.

Motoriniai:

„SĖDI STEPAS DĖŽĖJE“

• Šis žaidimas vysto motorinius įgūdžius.

• Deklamuokite eilėraštuką ir atlikite atitinkamus judesius.

Sėdi Stepas dėžėje, dėžėje ( susukite dešinės rankos kumštį ir

paslėpkite jame nykštį).

Lįsk. Stepuk, tu iš dėžės ( pabelskite į savo kumštį kairiąja ranka).

Viens du trys – greičiau išlysk ( belskite)!.

Štai ir jis – atverk duris ( ištraukite nykštį iš kumščio).

• Pakartokite eilėraštį ir paraginkite mažylį, kartoti ką jūs

padarote.

„KATYTĖ IR PELYTĖ“

• Pasakykite savo mažyliui, kad esate maža maža pelytė, o vaikelis –

katinėlis, kuris nori jus pagauti.

• Paaiškinkite vaikui, kad pelytė cypsi „ cypt“, o katinėlis –

miauksi „ miau“.

• Atsitūpkite ant grindų ir sakykite: „ Tu manęs nepagausi“. Imkit

greitai šliaužti ir paraginkite vaiką jus pagauti.

• Nušliaužkite už baldų, po stalu, į kitus kambarius.

• Kai vaikas supras, kaip žaisti žaidimą, pasikeiskite vaidmenimis.

• Tai puikus žaidimas, lavinkite didžiuosius motorinius įgūdžius.

III. KO REIKIA 2 – 3 METŲ VAIKO ŽAIDIMUI, IR KAIP JIS ŽAIDŽIA

Vaikui reikalingas suaugęs žmogus, kuris būtų šalia ir kuriuo jis galėtų

pasikliauti. 2 – 3 metų vaiko žaidimai yra kitų žmonių mėgdžiojimas.

Šio amžiaus vaikai pradeda fantazuoti ir mėgdžioti įvairius dalykus. 2 –

3 metų vaikai apsimeta, kad kepa duoną.

Kartais vaizduotei patenkinti reikia tik keleto dalykų – suaugęs žmogus

neturėtų nustebti, jeigu automobilis ar lėlė vaiko žaidime atstoja kitą

daiktą, arba jeigu lazda virsta lėlę, o molio gabalėlis – laivu.

Dabar vaikas
įgauna tiek daug patirties, kad jis jau gali susikurti savo

vaizdinius.

Pagaliukai ir smėlis tėra tik pagalbinis įrankis žaidime. O tai būtina

vaiko ateičiai, kad suaugęs jis sugebėtų spręsti problemas. Todėl labai

svarbu, kad suaugęs žmogus nesišaipytų iš vaiko ar nenutrauktų jo žaidimo

parodydamas, kokie daiktai yra tikrovėje. Priešingai, suaugęs turi parodyti

pagarbą vaikui, įsitraukdamas į jo žaidimą.

Atradimo jausmas tęsiasi, bet dabar vaikas daugiau klausosi ir stebi.

Šiuo laikotarpiu pažinimą lydi klausimai. „ kas tai?“ – kartodamas be

paliovos. Vaikas klausinėja, nes nori žinoti. Jis siunčia signalus. Vaikas

nori išgirsti, ir jam reikia išgirsti tą patį kelis kartus. Be to,

klausinėjimas yra būdas užmegzti kontaktus. Suaugęs gali pratęsti vaiko

iniciatyvą ir skatinti vaiko smalsumą.

Tam, kad vaikas galėtų eksperimentuoti ir bandyti kažką atlikti pats, jis

turi pamatyti, kaip tai daro suaugęs.

Vaikas rūšiuoja ir grupuoja įvairius daiktus ir mokosi suprasti, kurie jų

yra panašūs, o kurie yra skirtingi. Vaikas sužino, kad obuolys skiriasi nuo

banano, nors abu yra vaisiai, paukštis yra paukštis, nepriklausomai nuo to,

ar jis padarytas iš akmens ar nupieštas, ar tikras – ir ar tai yra žuvėdra,

ar kregždutė.

Minkšti žaislai ( gyvunėliai, lėlės), kuriuos lengva pagaminti, labai

tinka 2 – 3 metų vaiko žaidimui. Nesvarbu, kaip atrodo žaislas, kai kalbama

apie pačią žaislo idėją, svarbu, ar tai lėlė, ar žvėrelis. „ Lėlė“ ar „

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1972 žodžiai iš 6561 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.