PANEVĖŽIO KOLEGIJA
SVEIKATOS, SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS IR
EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS
FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS
KATEDRA
III ETp KURSO STUDENTĖS
ARSIDA PAULAUSKYTĖ, ERIKA MOTIEKAITYTĖ, JURGITA RAZGAITYTĖ, LAURA ŽIDONYTĖ,
INGA RIMONIENĖ, VILMA RAZGAITYTĖ, RAMINTA STASIŪLIENĖ, INGA RAMANAUSKAITĖ,
TOMA SABALIAUSKAITĖ
VAIKŲ ŽAIDIMAI NUO KŪDIKYSTĖS IKI SEPTYNERIŲ METŲ
SAVARANKIŠKAS DARBAS
DARBO VADOVĖ: dėst. A.Gelžinienė
PANEVĖŽYS
2004
TURINYS
I. ĮVADAS
II. KO REIKIA KŪDIKIO IKI 2 METŲ ŽAIDIMUI IR KAIP JIS ŽAIDŽIA. ŽAIDIMAI
ŠIO LAIKOTARPIO.
III. KO REIKIA 2 – 3 METŲ VAIKO ŽAIDIMUI IR KAIP JIS ŽAIDŽIA. ŽAIDIMAI
ŠIO LAIKOTARPIO.
IV. KO REIKIA 4 – 5 METŲ VAIKO ŽAIDIMUI IR KAIP JIS ŽAIDŽIA. ŽAIDIMAI
ŠIO LAIKOTARPIO.
V. KO REIKIA 6 – 7 METŲ VAIKO ŽAIDIMUI IR KAIP JIS ŽAIDŽIA. ŽAIDIMAI
ŠIO LAIKOTARPIO.
VI. NAUDOTA LITERATŪRA
I. ĮVADAS
Žaidimas – socialinis reiškinys, atsiradęs visuomenės vystymosi
laikotarpiu darbo procese. Jis atspindi žmogų supantį pasaulį.
Pirmieji filosofai, nagrinėję žaidimus – Platonas, Aristotelis.
Liaudies buityje žaidimai buvo viena iš prieinamiausių priemonių žmogui
fiziškai tobulėti, išreikšti džiaugsmą, pabendrauti su kitais žmonėmis.
Žaidimai, eidami iš kartos į kartą, keitėsi, tobulėjo; liaudis kūrė
žaidimus, kuriuose derinosi paprastumas su dideliu emocionalumu. Įvairiuose
visuomenės vystymosi stadijose žaidimai turėjo skirtingą formą ir turinį.
Vystydamiesi kartu su visuomenės kultūra, žaidimai tobulėjo, juose
atsispindėjo nacionaliniai ypatumai, tautos ideologija, auklėjimas,
kultūros lygis, mokslas. Kai kurie žaidimai atspindi žmonių gyvenimo
geografines ir klimatines sąlygas.
Žaidimas kaip kultūros elementas yra istoriškai susiformavęs socialinis
reiškinys. Tai ypatingas veiklos būdas, charakteringas tik žmogui. Žaidimo
esmė – iliuzinės fantastinės situacijos kūrimas. Tai rimta veikla
įsivaizduojamajame pasaulyje.
Žaidimas – visada varžybos. Žaidimų taisyklės privalomos visiems
žaidžiantiems. Žaidime neegzistuoja socialiniai barjerai. Žaidimo metu
žmogus pergyvena įvairius jausmus, kurie padeda jam vystytis kaip
individualybei ir kolektyvo nariui. Žaisti nereikia talento. Žaidimą
pasirenka žmogus savo noru. Kad prasidėtų žaidimas, reikalinga žaidiminė
situacija.
Taigi žaidimas žmogaus gyvenime turi auklėjamą, fiziologinę ir pažintinę
reikšmę.
II. KO REIKIA KŪDIKIO IKI 2 METŲ ŽAIDIMUI, IR KAIP JIS ŽAIDŽIA
Vaikai turi įgimtų gabumų žaisti. Patys pirmieji naujagimio „ žaislai“ –
mamos , tėvo ir kitų artimųjų balsai, jų prisilietimas. Žaidimo raida
įtakos turi ne tik suaugusiojo balsas, kūdykio laikymo būdas, judesiai, bet
ir aplinka.
Aplinka. Pirmąją gyvenimo savaitę naujagimis dar nesuvokia savo kūno ir
aplinkos, mažai skiria šviesą, tamsą, spalvas, tačiau turi įgimtą poreikį
bendrauti. Todėl, kai tik pajuntate, kad mažylis „ žiūri“ į jus,
šypsokitės, kalbinkite. Jam reikia malonaus artimųjų balso, ramios
aplinkos.
Kad vaikas vystytųsi jo žaidimui tereikia keleto jam gerai pažystamų
daiktų. Mažas vaikas tik guli ir dairosi aplinkui. Kad vaikas turėtų į ką
žiūrėti, prieš jį geriausia pakabinti kokį nors daiktą ( pvz:. spalvotos
medžiagos skiautelę ar papraščiausuą lapą). Daiktai gali būti dažnai
keičiami, bet reikėtų juos keisti po vieną. Vėliau vaikas jau sugeba
išlaikyti daiktą rankose, galima jam duoti ( pvz:. namuose pagamintą
barškutį ar du medinius pagaliukus, su kuriais galima belsti). Be to,
puikus garsas vaikui suteikia jausmą, kad ir jis turi kažkam įtakos.
Pirmaisiais metais geriausia aplinka žaidimams yra suaugusiojo rankos arba
vieta šalia jo. Geriausias draugas, su kuriuo galima žaisti pirmais metais
yra suaugęs žmogus, kurį vaikas gerai pažysta, ir kuriuo pasitiki.
Kad kūdikiui duoti žaislus? Kol mažylio kumšteliai sugniaužti, kol
nepradeda žaisti rankutėmis, žaislų jam nereikia. Jis guli, dairosi, stebi
aplinką. Tad tuo amžaius laikotarpiu labai svarbus aktyvus suaugusiojo (
ypač artimo) buvimas šalia. Visą laiką žaismingai kalbėkite su vaiku,
šypsokitės , juokaukite, pasūpuokite, pamyluokite, darykite įvairias
grimasas ir pan. Iki 3 mėnesių pakabinkite virš lovytės 70 cm aukštyje
keletą ryškių, spalvingų iki 15 cm skersmens žaislų ( medinių, plastikinių
rutuliukų, žiedų ar kitokių daiktų). Kad kūdikis galėtų stebėti, sekti,
kaip jie juda. 3 – 4 mėnesių kūdikiui
žaislai kabinamas 20 cm aukštyje, kad
galėtų paliesti juos, stumti nuo savęs, įsiklausyti į garsus.
Atgniaužti mažylio pirštai – tai ženklas, kad atėjo laikas tobulinti
rankų – pažinimo įrankio funkcijas. Todėl pats laikas duoti kūdikiui
žaislus. Įdėkite jam į rankutę barškutį ar kitokį įdomų ir nepavojingą
sveikatai daiktą, skleidžiantį garsus. Mažylis nesamoningai pajudins
rankutę ir pasigirs garsas, atkreipiantis jo dėmesį į tai, ką turi. Šio
amžiaus vaikui patinka barškučiai, panašūs į hantelius: su judančiais
žiedais, skylėtais rutuliais ir pan., barškučiai su žvėrelių, bei
paukštelių formomis ant ilgo plataus laikiklio, guminiai žiedai ir žaislai
su rankenėlėmis ir pan.
PSICHOMOTORINĖ KŪDIKIO RAIDA IKI 2 METŲ
| |NAUJAGIMIS |
| | |
|GULINT ANT PILVO |Fleksinė padėtis, galvos sukimas į |
| |šonus, pakeltos galvos nesuka. |
| | |
|GULINT ANT NUGAROS |Fleksinė padėtis ir šiek tiek |
| |padidėjęs raumenų tonusas. |
| | |
|REGA |Gali fiksuoti veidą ar šviesą akių |
| |plokštumoje, verčiant ant šono, |
| |atsiranda „ lėlės akių“ judesiai. |
| | |
|REFLEKSAI |Aktyvūs MORO ir griebimo refleksai, |
| |žingsniavimo ir atramos refleksas. |
| | |
|SOCIALINĖ RAIDA |Skirtinga reakcija į žmogaus veidą. |
| |1 MĖNUO |
| | |
|GULINT ANT PILVO |Kojos labiau ištiestos, kelia |
| |smakrą, pakeltą galvą kelia vienoje |
| |plokštumoje su kūnu. |
| | |
|GULINT ANT NUGAROS |Vyrauja toninė kaklo padėtis, |
| |sodinant galvos padėtis atsilieka. |
| | |
|REGA |Stebi žmogų, seka akimis judantį |
| |daiktą. |
|SOCIALINĖ RAIDA | |
| |Pradeda šypsotis, viso kūno |
| |judesiais reaguoja į balsą. |
| |2 MĖNUO |
| | |
|GULINT ANT PILVO |Pakelia galvą, pakeltas ant rankų |
| |išlaiko galvą vienoje plokštumoje su|
|GULINT ANT NUGAROS |kūnu. |
| |Vyrauja toninė kaklo padėtis, |
| |sodinant galvos atsilieka. |
|REGA | |
| |Seka judantį daiktą 1800 |
|SOCIALINĖ RAIDA | |
| |Klausosi balso ir guguoja, |
| |kalbinamas šypsosi. |
| |3 MĖNUO |
| | |
|GULINT ANT PILVO |Pakelia galvą ir krūtinę, rankos |
| |ištiestos, pakeltas galvą išlaiko |
| |virš savo kūno linijos. |
| | |
|GULINT ANT NUGAROS |Vyrauja toninė kaklo padėtis, |
| |mojuoja žaislu, siekia ranka daikto,|
| |bet nepataiko į jį. |
| | |
|SĖDINT |Sodinamas iš dalies išlaiko galvą, |
| |sėdi palinkęs į priekį. |
| | |
|REFLEKSAI |Nėra tipinio MORO reflekso, |
| |atsiranda apsauginių judesių. |
| | |
|SOCIALINĖ RAIDA |Bando bendrauti, klausosi muzikos, |
|
|taria balses. |
| |4 MĖNUO |
| | |
|GULINT ANT PILVO |Pakelia galvą ir krūtinę, galva |
| |laikoma vertikaliai, kojos |
| |ištiestos. |
|GULINT ANT NUGAROS | |
| |Vyrauja simetrinė kūno padėtis, |
| |rankos laikomos ties kūno vidurio |
| |linija, siekia ranka ranka daikto, |
|SĖDINT |jį griebia ir kiša į burną. |
| | |
| |Sodinamas galvą laiko tiesiai, |
|STOVINT |tvirtai, džiaugiasi sėdėdamas. |
| | |
|RANKŲ JUDESIAI |Laikomas stačiai atsispiria |
| |pėdutėmis. |
| | |
|SOCIALINĖ RAIDA |Mato mažą daiktą ( popierinį |
| |rutuliuką), bet jo nesiekia. |
| | |
| |Garsiai juokiasi, nustojus |
| |bendrauti, gali rodyti |
| |nepasitenkinimą, susijaudina pamatęs|
| |maistą. |
| |7 MĖNUO |
| | |
|GULINT ANT PILVO |Apsiverčia, sukasi į šoną. |
| | |
|GULINT ANT NUGAROS |Pakelia galvą, apsiverčia, atsiranda|
| |rietimosi, rangymosi judesių. |
| | |
|SĖDINT |Trumpai sėdi, reikalinga dubens |
| |atrama, pasilenkia į priekį ir |
| |remiasi rankomis, apvali nugara. |
| | |
|STOVINT |Išlaiko svorį, aktyviai šokinėja. |
| | |
|RANKŲ JUDESIAI |Ištiesia ranką ir sugriebia didelį |
| |daiktą, perduoda daiktą iš rankos į |
| |ranką, griebia stipinine delno puse.|
| | |
|KALBA |Taria keliaskiemenius garsus. |
| | |
|SOCIALINĖ RAIDA |Skiria tarp kitų motiną, mėgsta |
| |žiūrėti į veidrodį, guguoja, atsako |
| |į reiškiamus įvairius jausmus. |
| |10 MĖNUO |
| | |
|SĖDINT |Pats atsisėda, sėdi tvirtai, nugara |
| |tiesi |
|STOVINT | |
| |Stojasi |
|RANKŲ JUDESIAI | |
| |Griebia daiktus nykščiu ir rodomuoju|
| |pirštu, rodo juos pirštu, randa |
| |paslėptus daiktus. |
|KALBA | |
| |Taria pasikartojančius skiemenis ( |
| |„mama“). |
|SOCIALINĖ RAIDA | |
| |Atsako į kvietimą vardu, mojuoja. |
| |12 MĖNUO |
| | |
|MOTORIKA |Vaikšto prilaikomas už vienos |
| |rankos, eina laikydamasis už rankų. |
| | |
|RANKŲ JUDESIAI |Paima smulkų daiktą, paprašius ar |
| |parodžius atiduoda daiktą. |
| | |
|KALBA
|Taria keleta žodžių. |
| | |
|SOCIALINĖ RAIDA |Žaidžia kamuoliu, keičia padėtį. |
| |1 METAI 3MĖNUO |
| | |
|MOTORIKA |Vaikšto savarankiškai, ropoja |
| |laiptais. |
|RANKŲ JUDESIAI | |
| |Susideda 2 kubų bokštą, nubrėžia |
| |pieštuku liniją, įdeda rutuliuką į |
|KALBA |butelį. |
| | |
| |Kalba žargonu, klauso paprastų |
|SOCIALINĖ RAIDA |užduočių, gali įvardyti žinomą |
| |daiktą. |
| | |
| |Nusako norus rodydamas pirštu, |
| |apsikabina tėvus. |
| |1 METAI 6 MĖNUO |
| | |
|MOTORIKA |Bėga nerangiai, sėdi ant kėdutės, |
| |lipa laiptais prilaikomas už vienos |
| |rankos, apžiūrinėja stalčius. |
| | |
|RANKŲ JUDESIAI |Sudeda 3 kubus, mėgdžioja rašymą, |
| |vertikalų brūkšnį, išima rutuliuką |
| |iš butelio. |
|KALBA | |
| |Pasako vidutiniškai 10 žodžių, |
| |aiškina piešinukus, nurodo vieną ar |
| |kelias kūno dalis. |
|SOCIALINĖ RAIDA | |
| |Valgo pats, prašo pagalbos, |
| |atsitikus bėdai, gali pasakyti kai |
| |šlapias, bučiuoja tėvus. |
ŽAIDIMAI
„KUKŪ ŽAIDIMAI“
Psichomotorinis:
• „ Kukū“ žaidimus ne tik smagu žaisti, jie labai svarbūs „ augant“
smaganims.
• Galite žaisti tokius „ kukū“ žaidimus:
1. užsidengdami akis rankomis.
2. užsirišdami veidą rankšluoščiu.
3. slėpdamasi už dūrų arba didesnio baldo, o paskui staiga
pasirodydami.
4. uždedami rankas ant vaikelio akių ir paskui jas atitraukdami.
5. paslėpdami žaislą po antklode ir paskui jį iš ten
ištraukdami.
6. nupiešdami žymekliu veidelį ant nykščio ir slėpdami nykštį po
kitais pirštais.
Motoriniai:
„SĖDI STEPAS DĖŽĖJE“
• Šis žaidimas vysto motorinius įgūdžius.
• Deklamuokite eilėraštuką ir atlikite atitinkamus judesius.
Sėdi Stepas dėžėje, dėžėje ( susukite dešinės rankos kumštį ir
paslėpkite jame nykštį).
Lįsk. Stepuk, tu iš dėžės ( pabelskite į savo kumštį kairiąja ranka).
Viens du trys – greičiau išlysk ( belskite)!.
Štai ir jis – atverk duris ( ištraukite nykštį iš kumščio).
• Pakartokite eilėraštį ir paraginkite mažylį, kartoti ką jūs
padarote.
„KATYTĖ IR PELYTĖ“
• Pasakykite savo mažyliui, kad esate maža maža pelytė, o vaikelis –
katinėlis, kuris nori jus pagauti.
• Paaiškinkite vaikui, kad pelytė cypsi „ cypt“, o katinėlis –
miauksi „ miau“.
• Atsitūpkite ant grindų ir sakykite: „ Tu manęs nepagausi“. Imkit
greitai šliaužti ir paraginkite vaiką jus pagauti.
• Nušliaužkite už baldų, po stalu, į kitus kambarius.
• Kai vaikas supras, kaip žaisti žaidimą, pasikeiskite vaidmenimis.
• Tai puikus žaidimas, lavinkite didžiuosius motorinius įgūdžius.
III. KO REIKIA 2 – 3 METŲ VAIKO ŽAIDIMUI, IR KAIP JIS ŽAIDŽIA
Vaikui reikalingas suaugęs žmogus, kuris būtų šalia ir kuriuo jis galėtų
pasikliauti. 2 – 3 metų vaiko žaidimai yra kitų žmonių mėgdžiojimas.
Šio amžiaus vaikai pradeda fantazuoti ir mėgdžioti įvairius dalykus. 2 –
3 metų vaikai apsimeta, kad kepa duoną.
Kartais vaizduotei patenkinti reikia tik keleto dalykų – suaugęs žmogus
neturėtų nustebti, jeigu automobilis ar lėlė vaiko žaidime atstoja kitą
daiktą, arba jeigu lazda virsta lėlę, o molio gabalėlis – laivu.
Dabar vaikas
įgauna tiek daug patirties, kad jis jau gali susikurti savo
vaizdinius.
Pagaliukai ir smėlis tėra tik pagalbinis įrankis žaidime. O tai būtina
vaiko ateičiai, kad suaugęs jis sugebėtų spręsti problemas. Todėl labai
svarbu, kad suaugęs žmogus nesišaipytų iš vaiko ar nenutrauktų jo žaidimo
parodydamas, kokie daiktai yra tikrovėje. Priešingai, suaugęs turi parodyti
pagarbą vaikui, įsitraukdamas į jo žaidimą.
Atradimo jausmas tęsiasi, bet dabar vaikas daugiau klausosi ir stebi.
Šiuo laikotarpiu pažinimą lydi klausimai. „ kas tai?“ – kartodamas be
paliovos. Vaikas klausinėja, nes nori žinoti. Jis siunčia signalus. Vaikas
nori išgirsti, ir jam reikia išgirsti tą patį kelis kartus. Be to,
klausinėjimas yra būdas užmegzti kontaktus. Suaugęs gali pratęsti vaiko
iniciatyvą ir skatinti vaiko smalsumą.
Tam, kad vaikas galėtų eksperimentuoti ir bandyti kažką atlikti pats, jis
turi pamatyti, kaip tai daro suaugęs.
Vaikas rūšiuoja ir grupuoja įvairius daiktus ir mokosi suprasti, kurie jų
yra panašūs, o kurie yra skirtingi. Vaikas sužino, kad obuolys skiriasi nuo
banano, nors abu yra vaisiai, paukštis yra paukštis, nepriklausomai nuo to,
ar jis padarytas iš akmens ar nupieštas, ar tikras – ir ar tai yra žuvėdra,
ar kregždutė.
Minkšti žaislai ( gyvunėliai, lėlės), kuriuos lengva pagaminti, labai
tinka 2 – 3 metų vaiko žaidimui. Nesvarbu, kaip atrodo žaislas, kai kalbama
apie pačią žaislo idėją, svarbu, ar tai lėlė, ar žvėrelis. „ Lėlė“ ar „