Valdymo apskaita-sprendimų priėmimo sistema
5 (100%) 1 vote

Valdymo apskaita-sprendimų priėmimo sistema

VALDYMO APSKAITA – SPRENDIMŲ PRIĖMIMO SISTEMA

1. Pareigybės naudojančios apskaitą valdymo sprendimams.

Kalbant apie pareigybes, kurios naudoja apskaitą valdymo sprendimams

priimti pirmiausia reikia išnagrinėti įmonės organizacinę struktūrą.

Kadangi tik tos įmonės, kurios užsiima kokių nors prekių gamyba (ne tik

realizavimu), turi gamybos ir kitus su ja susijusius skyrius (cechus), kaip

pavyzdį ištirsime gamybinės kompanijos organizacinę struktūrą.

Schema Gamybinės kompanijos organizacinė struktūra

Aptarnavimo skyriai (štabinė funkcija)

Gamybos skyriai (linijinė funkcija)

(punktyrinė linija reiškia štabinį pavaldumą)Svarbiausias finansinis pareigūnas, kuris dažnai vadinamas

viceprezidentu finansiniams reikalams arba viceprezidentas finansams, yra

aukščiausios valdymo dalies sudedamoji dalis. Du pagrindiniai apskaitos

vykdytojai – finansų skyriaus vedėjas ir vyr. buhalteris – paprastai

informuoja finansų viceprezidentą.

Aptarnavimo skyrių ir gamybos skyrių reikšmė – skirtinga. Pagrindinis

įmonės tikslas yra gaminti prekes. Taigi gamybos – linijiniai skyriai yra

vadinami gamybos arba vykdymo skyriais. Dauguma įmonių turi aptarnavimo

skyrius, kurie padeda spręsti gamybos skyrių uždavinius.

Prekių gamyba ir pardavimas paprastai laikomi svarbiausiu tikslu.

Linijiniai vadovai yra tiesiogiai atsakingi už šių tikslų kuo efektyvesnį

įgyvendinimą. Organizacijos štabinė veikla reikalinga dėl to, kad linijinio

vadovo atsakingumas ir pareigos plečiasi, taigi jiems reikia specializuotos

pagalbos, kad galėtų veikti efektyviai. Jeigu skyriaus pagrindinis

uždavinys yra konsultuoti ir aptarnauti kitus skyrius, tai jis yra štabinis

skyrius.

Be linijinio vadovavimo savo skyriams, finansų vadovas

(viceprezidentas) savo kompanijoje atlieka štabinį vaidmenį, o gamybos ir

pardavimo specialistai linijinį vaidmenį. Šis štabinis vaidmuo – tai

planavimo, kontrolės, kainodaros ir specialių sprendimų srities

konsultavimas ir pagalba. Apskaitos pareigūnai neturi tiesioginių

įgaliojimų teisės linijiniams skyriams.

Teoriškai yra išskiriami šie įgaliojimai: linijinis, štabinis ir

funkcinis. Linijinis įgaliojimas yra nukreiptas žemyn į savo pavaldinius.

Štabinis įgaliojimas – tai įgaliojimas konsultuoti, bet ne valdyti kitus;

jis gali būti apibūdintas kaip horizontalus arba einantis aukštyn.

Funkcinis įgaliojimas yra teisė valdyti veiksmą horizontaliai ir žemyn,

atsižvelgiant į specifinę funkciją.

Apskaitos ir ataskaitų vienodumas dažnai yra pasiekiamas aukščiausios

grandies linijiniams vadovams deleguojant įgaliojimus, susijusius su

apskaitos procedūromis, vyriausiam apskaitai vadovaujančiam apskaitos

specialistui (vyr. buhalteriui).

Apskaitos proceso vieningumą deleguoja prezidentas, o realizuoja vyr.

buhalteris. Vyr. buhalterio sprendimai dėl geriausių apskaitos procedūrų,

kurias turėtų atlikti linijiniai pavaldiniai, perduodami prezidentui. Savo

ruožtu prezidentas instrukcijomis perduoda šias procedūras linijiniu

valdymo ryšiu žemyn visiems su apskaita susijusiems žmonėms.

2. Teisingo sprendimo priėmimo problema

Priimti teisingą sprendimą kartais būna labai sudėtinga. Tai

dažniausiai atsitinka todėl, kad tą patį klausimą skirtingi žmonės

traktuoja visiškai kitaip.

Pavyzdžiui, yra keturkampis stulpas, kurio kiekvienas šonas nudažytas

skirtinga spalva: balta, raudona, juoda ir žalia. Žmonės, tuo pačiu metu

matantys jį iš skirtingų pusių, tvirtins, kad jis yra vienos ar kitos iš

paminėtų spalvų, ir tik penktas žmogus, įlipęs į šį stulpą, gerai mato,

kaip jis iš tikrųjų yra nudažytas.

Šiuo atveju visi ginčo dalyviai yra savotiškai teisūs, nes jie sako

tai, ką mato. Tačiau, norint priimti teisingą sprendimą neužtenka vien tik

gerai matyti. Reikia atitinkamą reiškinį, procesą, operaciją ir pan. gerai

suprasti, pajausti, ištirti, reikia turėti kuo daugiau objektyvios

informacijos. Tokią informaciją įmonėje teikia valdymo apskaita.

Rinkos ekonomikos šalyse į valdymo apskaitą dažniausiai žiūrima kaip

į sprendimų priėmimo sistemą (decision support system). Vienas iš

svarbiausių jos tikslų – teikti finansinę ir nefinansinę informaciją,

įgalinančią organizacijų vadovus priimti efektyvius sprendimus. Yra taip

pat kitos sprendimų priėmimo sistemos. Pvz., operacijų ir marketingo tyrimo

sistemos taip pat teikia informaciją, padedančią pagerinti sprendimų

priėmimo kokybę įmonėse.

Teisingai priimti valdymo sprendimus labai padeda informacija apie

praeitį ir ateitį. Ją pateikia valdymo apskaitos sistema.

Informacijos apie ateitį reikia tam, kad žmonės galėtų planuoti savo

veiklą prieš jos imdamiesi. Praeitis savo ruožtu yra naudingas informacijos

šaltinis, kuris padeda numatyti ir kurti ateitį. Praeities informacija

tinkama tik tuomet, jei ji gali būti panaudota priimant ateities ir būsimus

sprendimus, jei mes galime tikėtis, kad sugebėsime padaryti
įtaką,

priimdami sprendimus ateičiai, nes praeities mes negrąžinsime. Praeities

rezultatams tenka pagalbinis vaidmuo.

Visi valdymo sprendimai, susiję su rezultatų pasiekimu ateityje,

dažniausiai turi tam tikrą netikrumo aspektą. Prognozuojant ateities

rezultatus, visada egzistuoja tam tikra nesugebėjimo tiksliai įvertinti,

pasirinkti teisingą strategiją tikimybė. Todėl, priimant sprendimus, reikia

daug dėmesio skirti visų alternatyvių variantų analizei, apskaičiuoti jų

galimas išlaidas. Taigi sprendimo priėmimas yra tam tikros alternatyvos

pasirinkimas. Kai nėra alternatyvų, tai nėra ir sprendimų, kadangi nėra

jokio pasirinkimo. Kadangi sprendimai visada yra susiję su ateitimi ir

daromi įvertinus praėjusius įvykius, priimdamas sprendimą vadovas turi

paklausti savęs, kas gali atsitikti, jeigu sprendimas bus neteisingas.

Todėl kiekvienas sprendimas turi būti pagrįstas objektyvia valdymo

apskaitos informacija.

Valdymo apskaitos duomenimis vadybininkai naudojasi spręsdami

įvairiausius klausimus. Tai rodo toks pavyzdys. Tarkime, reikia nuspręsti,

ar tam tikra detalė gali būti pagaminta atitinkamoje įmonėje, ar geriau ją

įsigyti iš kitų gamintojų. Sakykime, detalės įsigijimo kaina – 20 Lt., o

jos gamybos atitinkamoje įmonėje išlaidos skaičiuojamos taip:išlaidos žaliavoms – 8,50 Lt

išlaidos darbui apmokėti – 6,20 Lt

kitos gamybos bei administracinės išlaidos – 4,10 Lt

I š v i s o – 18,80 Lt

Taigi, detalės gamybos išlaidos 1,20 (20,0- 18,80) Lt mažesnės už jos

įsigijimo kainą. Įmonei labiau apsimokėtų šią detalę gamintis pačiai.

Tačiau svarbią reikšmę gali turėti ir tokie veiksniai: įmonės

sugebėjimas pagaminti reikalingą detalių skaičių, situacija rinkoje ir pan.

Be to, labai svarbu yra apskaičiuoti, kaip geriausiai panaudoti gamybinius

pajėgumus. O lemiamą reikšmę turi apskaičiuotas pelnas ar nuostoliai.

Valdymo sprendimų priėmimas yra ypatinga veiklos sritis, kuriai reikia

gero teorinio pasirengimo ir praktinės patirties, neretai net ir

intuicijos. Daugelis sprendimų yra unikalūs, nestandartiniai, todėl

parengti bendrą jų modelį visoms situacijoms neįmanoma. Visgi galioja ir

pati bendriausia valdymo sprendimų priėmimo nuostata: ,,Kiekvienas valdymo

sprendimas turi padėti pasiekti įmonės veiklos efektyvumą ir stabilumą“.

Sprendimų tikslumas priklauso nuo tikslų, kurie keliami sprendimams

priimti. Manoma, kad jeigu tikslas neaiškus, tai ir sprendimas bus

netikslus. Priimant kiekvieną sprendimą, svarbu atsakyti į tokius

klausimus:

1. Koks sprendimo priėmimo tikslas?

2. Kas atsakys už priimto sprendimo tikslumą?

3. Kada reikia priimti sprendimą?

4. Kas turi dalyvauti priimant sprendimą?

5. Kas turi žinoti apie sprendimą?

6. Kas turi vykdyti sprendimą?

Priimant sprendimus, svarbu įvertinti aplinkybes ir tikimybę, kad jos

gali pasikeisti. Įmonių vadovai ir vadybininkai turi visada prisiminti ir

suprasti vieną svarbų dalyką: kaip jų sprendimai gali lemti tam tikrų

išlaidų susidarymą. Todėl, priimant sprendimus, visais atvejais svarbu

apibrėžti tikslą, kurio siekiama, ir išlaidas šiam tikslui pasiekti,

numatyti galimus veikimo būdus bei surinkti pakankamą ir patikimą

informaciją sprendimui priimti.

Įvairius sprendimus gali priimti ir biznio vadybininkas, ir

potencialūs investitoriai. Taigi apskaitos duomenis vartoja ir vidiniai, ir

išoriniai vartotojai. Kadangi daugiausiai dėmesio skiriama įmonės valdymui,

problemos, susijusios su apskaitos duomenų surinkimu ir apdorojimu, yra ne

tokios svarbios kaip tų duomenų sėkmingas ir veiksmingas naudojimas.

Yra du iš esmės skirtingi požiūriai į sprendimo priėmimą –

racionalusis ir psichologinis (elgsenos).

Racionalusis požiūris bando atsakyti į klausimą „Kaip priimti

racionalų sprendimą?“, „Kaip pasirinkti racionaliausią alternatyvą?“. Jis

teigia, kad norint priimti racionalų sprendimą, reikia surinkti visą ir

teisingą informaciją, atitinkamai ją apdoroti, įvertinti, parinkti

racionaliausią įmonės požiūriu variantą. Ypač svarbu šioje teorijoje

nustatyti sprendimų priėmimo etapus ir procedūras.

Įvertinti bei atrinkti alternatyvas yra siūlomi matematiniai modeliai

ir kitokios loginės procedūros.

Vis dėlto racionalusis požiūris dažnai yra gana ribotas. Viena iš

priežasčių yra ta, kad per mažai atsižvelgiama į subjektyvaus veiksnio

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1285 žodžiai iš 4251 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.