Valdžių padalijimo principo įgyvendinimas lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Valdžių padalijimo principo įgyvendinimas lietuvoje

112131415161

Turinys

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………3

1. Konstitucijos raida………………………………………………………………………………………………..4

1.1 1918 metų Lietuvos Valstybės Laikinoji Konstitucija………………………….4

1.2 1919 metų Lietuvos Valstybės Laikinoji Konstitucija………………………….5

1.3 1920 metų Lietuvos Valstybės Laikinoji Konstitucija………………………….5

1.4 1922 metų Lietuvos Valstybės Konstitucija……………………………………5

1.5 1928 metų Lietuvos Valstybės Konstitucija……………………………………7

1.6 1938 metų Lietuvos Konstitucija………………………………………………8

2.Įstatymų leidžiamoji valdžia………………………………………………………………9

2.1 Seimas……………………………………………………………………………9

3. Įstatymų vykdomoji valdžia……………………………………………………………..14

3.1 Lietuvos Respublokos Prezidentas…………………………………………….14

3.2 Vyriausybė……………………………………………………………………..17

4. Teismai ……………………………………………………………………………………………………………..19

4.1 Lietuvos Respublikos teismų sistema ir jų kompetencija……………………………..20

4.2 Apylinkės teismai…………………………………………………………………………………..20

4.3 Apygardos teismas………………………………………………………………………………….20

4.4 Lietuvos apeliacinis teismas…………………………………………………………………….21

4.5 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas……………………………………………………………..21

4.6 Administracinis teismas…………………………………………………………………………..21

4.7 Konstitucinis teismas………………………………………………………………………………22

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………..24

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………………………………25

ĮVADAS

Valstybinė valdžia – tai valstybės funkcijų įgyvendinimo per valdingus igaliojimus turinčias institucijas svarbiausias būdas. Valstybinę valdžią realizuoja istalymų leidžiamieji, vykdomieji ir teismo organai (institucijos). Pagrindinis teisinės valstybės organizacijos principas yra valdžių pasiskirstymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje sakoma, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Toks demokratiškas valdžių pasiskirstymo principas nustato kiekvienos institucijos valdinių įgaliojimų ribas, kad tuo būtų užtikrinta laisva pilietinės visuomenės raida, užkirstas kelias galimiems piktnaudžiavimams valdžia bei galimybei sukoncentruoti valdžią vieno asmens ar vienos institucijos rankose. Pagal valdžių padalijimo principą įstatymus leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atsiskyrusios ir savarankiškos, todėl garantuoja, kad kiekviena valdžių institucija vykdys tik jai pavestas funkcijas. Taip pat jos neleidžia vienai institucijai pasisavinti kitos institucijos pareigų ir funkcijų, tačiau savo veiksmus turi derinti tarpusavyje.

Šio kursinio darbo tikslas – apibūdinti valdžių padalijimo principo įgyvendinimą Lietuvoje.

Uždaviniai:

1. Apibūdinti valdžių padalijimo principo esmę ir jo raidą Lietuvoje;

2. Apžvelgti institucijų vykdančių valstybės valdžią Lietuvoje, veiklos kryptis, funkcijas ir įgaliojimus

1. Konstitucijos raida

1.1 1918 metų Lietuvos Valstybės Laikinoji Konstitucija

Iki Steigiamasis (Kuriamasis) Seimas bus nusprendęs Lietuvos Valstybės valdymo formą ir konstituciją, Lietuvos Valstybės Taryba, reikšdama suvėrėnę Lietuvos galią (suprema potestas), steigia laikinąją Lietuvos Valstybės Vyriausybę.

Vyriausius laikinus Valstybės organus sudaro: Valstybės Taryba ir Valstybės Tarybos Prezidiumas su Ministerių Kabinetu. Įstatymų iniciatyvos teisė priklauso Valstybės Tarybai ir Ministerių Kabinetui. Valstybės Taryba svarsto ir sprendžia laikinuosius įstatymus ir sutartis su kitomis valstybėmis. Valstybės Tarybos priimtieji laikinųjų istatymų ir sutarčių su kitomis valstybėmis sumanymai yra Valstybės Tarybos Prezidiumo skelbiami. Valstybės Tarybai priklauso interpeliacijos ir paklausimų teisė. Tam Prezidiumui priklauso vykdomoji valdžia, kurią jis vykdo per Ministerių Kabinetą, atsakomą prieš Valstybės Tarybą.

Prezidiumas Valstybės Tarybos vardu:

a) skelbia su savo parašu laikinuosius įstatymus ir sutartis su kitomis valstybėmis;

b) kviečia ministerį pirmininką, paveda jam sudaryti Ministerių Kabinetą ir patvirtina jau sudarytą;

c) atstovauja Valstybei;

e) laiko savo žinioj kariuomenę Lietuvos nepriklausomybei bei josios žemių neliečiamybei ginti ir skiria
vyriausiąjį kariuomenės vadą.

Visi to Prezidiumo skelbiamieji aktai turi būti žymimi ministerio pirmininko arba atitinkamo ministerio parašu. To Prezidiumo parašą sudaro visų trijų jo narių pasirašymas. Taip pat Prezidiumo žinioje yra Lietuvos Valstybės antspaudas.

Ministerių Kabinetą sudaro ministeris pirmininkas. Ministerių Kabineto sudėtį tvirtina laikinai vykdąs aukščiausios vyriausybės funkcijas Valstybės Tarybos Prezidiumas. Valstybės Tarybai išreiškus nepasitikėjimą Ministerių Kabinetu, šis atsistatydina. Ministerių Kabinetui vadovauja ministeris pirmininkas arba jį pavaduojąs vienas kuris ministeris. Įėję į Ministerių Kabinetą Valstybės Tarybos nariai nenustoja buvę Valstybės Tarybos nariais. Ministerių Kabinetas ir atskiri ministeriai Valstybė Tarybai ir jos komisijoms pareikalavus, turi duoti žinių ir paaiškinimų.

Laikinoji Valdžia nustato ir skelbia įstatymą Steigiamajam Seimui rinkti. Steigiamasis Seimas yra renkamas visuotinojo, lygiojo, tiesiojo ir slaptojo balsavimo pamatais. Steigiamojo Seimo narių rinkimams pasibaigus, Seimas renkasi Vilniuje Laikinosios Vyriausybės paskirtą dieną. Steigiamasis Seimas pradeda savo darbą 2/3 atstovų susirinkus. [1]1.2 1919 metų Lietuvos Valstybės Laikinoji Konstitucija

Laikinoji 1919 metų konstitucija priimta Valstybės tarybos 1919 m. balandžio 4 d. Dauguma nuostatų atkartoja 1918 m. Konstituciją, tačiau buvo ir keletas naujų labai svarbių nuostatų. Pagrindinis tikslas – sustiprinti vykdomąją valdžią. Valstybės Tarybos Prezidiumas buvo panaikintas, o vietoj jo įsteigta valstybės Prezidento institucija. Prezidentas turėjo 2 naujas teises – amnestijos teisė ir teisė šaukti bei paleisti Valstybės Tarybos sesijas. Prezidentas negalėjo veikti be Ministrų kabineto. Įstatymų leidžiamoji valdžia ir vykdomoji valdžia buvo sutelktos Prezidentui ir Ministrų kabinetui. [2]

1.3 1920 metų Lietuvos Valstybės Laikinoji Konstitucija

Priimta X-ame Steigiamojo seimo posėdyje. Nedaug skyrėsi nuo ankstesniųjų konstitucinių aktų. Vartojama Lietuvos tautos sąvoka apėmė ir krašto gyventojus nelietuvius. Lietuva demokratinė respublika. Steigiamasis seimas yra suverenios Lietuvos galios reiškėjas. Jam pavesta išimtinė teisė leisti įstatymus, prižiūrėti jų vykdymą, tvirtinti valstybės biudžetą, ratifikuoti tarptautines sutartis. Įstatymų iniciatyvos teisė padalinta su Ministrų kabinetu. Vykdomoji valdžia Steigiamojo seimo renkamam prezidentui ir Ministrų kabinetui. Nenustatyta prezidento kadencija. Įtrauktas korespondencijos neliečiamumas, sąžinės ir streikų laisvė, mirties bausmės ir titulų panaikinimas. Laikinosios Konstitucijos priėmimas teisiškai užbaigė Lietuvos valstybės kūrimosi ir laikinųjų vyriausybių laikotarpį.1.4 1922 metų Lietuvos Valstybės Konstitucija

1922 m. Steigiamasis Seimas parengė ir priėmė pirmąją nuolatinę Konstituciją. Tai pamatinis valstybės įstatymas, kuriuo nusakomi ir nuosavybės santykiai, ir piliečių teisės bei pareigos.

Steigiamasis seimas posėdžiavo dvejus metus (išskyrus nuo 1920 spalio iki 1921 sausio, t.y tiesioginės Lenkijos agresijos prieš Lietuvą metu, kuomet įstatymų leidyba ir jų priežiūra buvo pavesta Mažajam seimui). Pagrindinis Steigiamojo Seimo tikslas buvo parengti ir konstitucijoje įtvirtinti naujos valstybės pagrindus.

Konstitucijos demokratinį pobūdį lėmė keletas aplinkybių:

• demokratinių jėgų pakilimas ( po caro priespaudos ir kaizerinės okupacijos žiaurumų tauta troško laisvės ir demokratijos)

• demokratinius siekius stiprino Europoje buvusios palankios politinės, socialinės, ekonominės idėjos

• tai turėjo tapti svarbiu veiksniu atremiant iškilusį bolševizmo pavojų.

Nustatyta sudėtingesnė konstitucijos keitimo tvarka, kad eilinis seimas negalėtų lengvai kaitalioti konstitucijos straipsnių, pirmą kartą Lietuvos konstitucionalizmo istorijoje numatytas tiesioginis tautos įsikišimas sprendžiant konstitucijos keitimo klausimus (referendumas). Vykdyti valstybės valdžią pagal konstituciją yra pavedama Seimui, dvinarei Vyriausybei, susidedančiai iš respublikos Prezidento ir Ministrų kabineto bei Teismui.

Įstatymus leidžiamoji baldžia buvo Seimas. Seimas buvo vienerių rūmų nuolatinė atstovaujamoji institucija, renkama 3 metams.

Seimo buvo paskirta:

 Įstatymų leidyba (svarbiausia funkcija)

 Valstybės biudžeto tvirtinimas ir vykdymas

 Tarptautinių sutarčių ratifikavimas

 Karo ir taikos klausimų sprendimas

 Vyriausybės darbo priežiūra

Vykdomoji valdžia buvo Prezidentas, renkamas 3 metam, , kadencija sutapo su Seimo kadencija. Prezidento teisės pagal Konstituciją:

 Buvo pagrindinis valstybės reprezentatas tarptautiniuose santykiuose.

 Galėjo dalyvauti Ministrų kabineto posėdžiuose ir juose pirmininkauti

 Skyrė aukštuosius pareigūnus

 Ginkluotųjų pajėgų vadas

 Turėjo bausmės dovanojimo teisę

 Turėjo sunkiai įveikiamą veto teisę

Vykdomoji valdžia taip pat susidėjo iš ministro pirmininko bei ministrų.

Pagal Konstituciją buvo traktuojama kaip bendrosios kompetencijos institucija.

Pagal Konstituciją, Ministrų kabinetas : “vykdo respublikos Konstituciją ir įstatymus, veda respublikos vidaus ir užsienio politiką, saugoja respublikos teritorijos neliečiamybę ir
tvarką”. Prezidento aktai įsigaliodavo tik kontrasignuoti Ministrų kabineto atstovo.

Šioje Konstitucijoje pirmą kartą Lietuvos konstitucionalizmo istorijoje paskelbta, jog greta Seimo ir Vyriausybės, valdžią vykdo ir Teismas. Principinę reikšmę įtvirtinant teismo padėtį valstybėje turėjo 3 šiuo požiūriu svarbios taisyklės:

 Teismas priima sprendimus vadovaudamasis tik įstatymu.

 Teismo sprendimai daromi Respublikos vardu (sprendimai prilyginami pačios valstybės aktui)

 Teismo sprendimus keisti ir naikinti gali tik teismas. [3]

1.5 1928 metų Lietuvos Valstybės Konstitucija

Seimas nebėra nuolatinė institucija, o dirba kasmet šaukiamomis dviems sesijomis, kurios, kartu paėmus, galėjo trukti iki 6mėn. (28str.) Prezidentas savo iniciatyva arba remdamasis 3/5 Seimo atstovų rašytiniu pareiškimu, gavo teisę sušaukti Seimą nepaprastosioms sesijoms, iš anksto numatytiems klausimams spręsti. (36str.) Abi sesijas Prezidentas galėjo baigti anksčiau laiko arba paleisti Seimą (53str.)Seimas renkamas 5 m.visuotiniais, lygiais, tiesioginiu bei slaptu balsavimu, proporcine sistema paremtais rinkimais. Naujo Seimo rinkimai tiek senojo kadencijai pasibaigus, tiek paleidus jį, turėjo įvykti ne vėliau kaip per 6mėn.;

Prezidento kadencija išplėsta iki 7m. Ir nebesiejama su seimų kaita, nes atsisakyta valstybės vadovo rinkimų Seime; Konstitucija skelbė, kad prezidentas bus renkamas specialiai tam tikslui išrinktų rinkikų, čia vadinamų ypatingais tautos atstovais, kolegijos, t.y. netiesioginiais rinkimais.

Toliau auginamos Prezidento institucijos galios:

• Tam pačiam asmeniui prezidentavimo kadencijų skaičiaus;

• Atsisakyta galimybės nušalinti anksčiau laiko;

• iškelti baudžiamąją bylą prezidentui dėl tarnybinio nusikaltimo ar tėvynės išdavimo reikėjo ¾ Seimo narių daugumos.

Esminis Prezidento teisinės padėties pasikeitimas tas, kad šioje Konstitucijoje jis jau buvo ne tik Vyriausybės sudedamoji dalis, bet ir aktyvus bei savarankiškas įstatymų leidžiamosios galios subjektas dviem atvejais: neesant išrinkto Seimo arba pertraukų tarp sesijų metu.

Prezidentas gavo teisę pats skirti ir atleisti ministrą pirmininką, o jo teikimu ir kitus ministrus, taip pat “paleisti” Ministrų kabinetą arba atskirus jo narius. Ministrų kabinetas turėjo turėti Seimo pasitikėjimą, o nepasitikėjimui pareikšti kvalifikuojama 3/5 Seimo atstovų balsų dauguma. Valstybės taryba – prezidento sudaryta institucija..

Skyriuje “Teismai” nebeliko nuostatų dėl administracinio teismo funkcijos. Nauja dar buvo tai,kad Seimo priimtas ar atmestas Konstitucijos pakeitimas ar papildymas turėjo būti atiduotas spręsti Tautai, jei per tris mėn po priėmimo ar tametimo to pareikalautų prezidentas arba 50tūkst. Turinčių teisę rinkti Seimą piliečių. Tokio reikalavimo negavus, Konstitucijos pakeitimas ar papildymas, praėjus trims mėnesiams po jo paskelbimo dienos, turėjo įsigalioti. [4]

1.6 1938 metų Lietuvos Konstitucija

Nors skirtingai nuo visų buvusių konstitucijų, minėta, kad 1938 m. Konstitucijos pavadinime žodis “valstybė” nebeminimas, jos turinyje, priešingai, valstybei skiriamas ankstesnėms konstitucijoms nežinomas dėmesys vienas iš svarbiausių Konstitucijos tikslų – iškelti valstybės autoritetą. Bene ryškiausios 1938 m. Konstitucijos nuostatos, leidžiančios joje įžiūrėti valstybės viešpatavimo apraiškas, yra nuostatos, apibūdinančios valstybės ir piliečio santykius. 1938 m. Konstitucija, iškėlusi valstybės primatą, rūpindamasi jos valdžios stiprinimu, teisiškai įtvirtino vado principą. Konstitucija buvo atvirai autoritarinio pobūdžio. Konstitucijai buvo būdingas prezidento valdžios stiprinimas. Konstitucija formaliai atsisakė liberalioms konstitucijoms valdžių pasiskirstymo: jos ketvirtame str. skelbiama, jog valstybės valdžia, kurią sudaro Respublikos prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Teismas, yra “vienatija ir nedaloma”.

Nauja ir originalu 1938 metų Konstitucijojetai, kad perkeliamas prezidento galių centras: pirmiau – Lietuvos valstybės reprezentavimas, dabar – “vadovavimas valstybei”. “Vadovavimas valstybei” yra svarbiausia Lietuvos prezidento galia. Nuostatos dėl prezidento rinkimų tvarkos ir įgaliojimų trukmės 1938 m. Konstitucijoje iš esmės liko tokios pačios kaip ir 1928 m. Konstitucijoje. Konstitucija nurodė, jog prezidentas už savo galios veiksmus neatsako (atsakomybė už prezidento aktą tenka tą aktą kontrasignavusiam ministrui), o už kitus veikmus jis negali būti traukiamas atsakomybėn, kol vadovauja valstybei. Nebuvo numatytas atvejis, kuriuo galima prezidentą atstatydinti anksčiau laiko.

Įsigaliojusioje Konstitucijoje prezidentas įvardijamas savarankiška įstatymų leidybos institucija, veikiančia greta Seimo. Prezidento teisė leisti įstatymus vėl siekama su Seimo jos sesijos nebuvimu o tai vėlgi iš dalis priklausė nuo paties prezidento: jis galėjo sušaukti Seimo sesijas bei buvo leista jas nutraukti nesibaigus nustatytam sesijos laikui. Jis taip pat galėjo sušaukti nepaprastąją sesiją ir nustatyti joje svarsytinus klausimus, taip pat ją, net nesibaigus tų

klausimų svarstymui, nutraukti anksčiau laiko. Pačiam Seimui Konstitucija pavedė priimti ir svarstyti tik įstatymų projektus, kurie įstatymais virsdavo tik Respublikos
prezidento patvirtinti ir paskelbti. Konstitucija nustatė aiškią Seimo subordinaciją prezidentui: prezidentas galėjo paleisti Seimą bet kada savo nuožiūra kilus tarp jų konfliktui arba kilus konfliktui tarp Vyriasybės ir Seimo.

Tapęs savarankiška politikos figūra, prezidentas buvo eliminuotas iš Vyriasybės sudėties. Dabar Vyriasybė susidėjo iš ministro pirmininko ir kitų Ministrų, kurie visi kartu sudarė Ministrų tarybą. Pirmininką ir kitus ministrus skyrė ir atleido prezidentas. Konstitucija nustatė politinę Vyriausybės atsakomybę prezidentui ir reikalavo turėti jo pasitikėjimą. [5]

2.Įstatymų leidžiamoji valdžia

Įstatymų leidžiamoji valdžia – institucija, kuriai patikimas įstatymų (t.y. aukščiausios teisinės galios norminių aktų, reguliuojančių svarbiausius visuomeninius santykius) priėmimas.

Valstybėse, kuriose valdžios šakos yra atskirtos tokia institucija paprastai vadinama parlamentu, kuri sudaro renkami atstovai. Lietuvoje įstatymų leidžiamają valdžią atstovauja Seimas. Jie išreiškia įvairius visuomenės interesus, taip pat atstovauja visai visuomenei. Kartu reikia pažymėti, kad ne tik Seimas, bet ir pati tauta tiesiogiai gali priimti įstatymus. Tačiau daugelis įstatymų priimami Seimo laikantis sudėtingos įstatymų leidybos procedūros.

2.1 Seimas

Seimo rinkimo tvarka. Rinkimai i Seimą turi didelę politinę reikšmę, nes po jų paaiškėja, kokios politinės pariijos ir kokios jėgos pradės valdyti valstybę. Seimo rinkimai yra svarbūs ir kaip rinkejų nuotaikų rodiklis. Į Lietuvos Respublikos Seimą renkamas 141 Tautos atstovas ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine, lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose misrios sistemos rinkimuose. Juose turi teisę dalyvauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, išskyrus piliečius, teismo pripažintus neveiksniais. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.

Seimo nariais negali buti renkami asmenys, kurie likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, asmenys, teismo pripazinti neveiksniais arba nepakaltinamais, taip pat asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tamybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai.

Neatvykus reikiamam rinkėjų skaičiui, t.y. rinkimams neivykus ar rinkimus pripažinus negaliojančiais, dėl šiurkščių Seimo rinkimo įstatymo pažeidimo., rengiami pakartotiniai rinkimai, bet ne vėliau kaip po pusės metų., o po neivykusių. pakartotinių rinkimų – ne vėliau kaip po metų.. Tačiau pakartotiniai rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių. Seimo rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieneri metai. Seimas laikomas isrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių.

Be eilinių rinkimų į Seimą, ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių dauguma priimtu Seimo nutarimu gali buti rengiami ir pirmalaikiai Seimo rinkimai. Juos gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas: 1)jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai; 2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškė tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.[8]

Seimo nario statusas – tai Konstitucija, Seimo statutu ir įstatais nustatyta seimo teisinė padėtis, reguliuojanti nario mandato atsiradimą, nutrūkimą bei veikimo laiką, nario teises ir pareigas, atsakomybę, taip pat veiklos garantijas. Seimo nario, kaip tautos atstovo, telsių įgijimas saistomas su jo išrinkimu į Seimą, pirmojo po rinkimų posedžio vyksmu ir priesaikos ne vėliau kaip per mėnesi nuo pirmojo posėdžio dienos davimu. Pagrindines Seimo nario teises galima suskirstyti į individualias ir kolektyvines.

Prie individualių teisių priskiriamos:

• teisė balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posedžiuose;

• teisė rinkti ir būti išrinktam į bet kurias pareigas Seime;

• teisė laisvai jungtis i frakcijas, kurias gali sudaryti ne maziau kaip 7 Seimo nariai;

• tureti istatymų leidybos iniciatyvos teisę;

• teisė pateikti paklausimą Vyriausybės nariams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro ar renka Seimas, vadovams. Į Seimo nario raštišką paklausimą turi būti atsakoma per 10 dienų.

Pagrindinės kolektyvinės Seimo nario teisės (kartu su kitais Seimo nariais) yra šios:

 teikti įstatymo projektą dėl Konstitucijos keitimo;

 inicijuoti apkaltą;

 pradėti nepasitikėjimo, interpeliacijos (paklausimo) procedūras;

 šaukti neeilinę Seimo sesiją ir neeilinį posėdį;

 kreiptis į Konstitucinį Teismą ir kt.

 Seimo nario pareigos:

 dalyvauti Seimo posėdžiuose;

 būti komiteto nariu;

 laikytis Seimo statuto ir jame numatytų Seimo nario drausmės reikalavimų;

 nuolat susitikinėti su
rinkėjais.

Seimo nario pareigos, isskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą (autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už medžiagą radijo ir televizijos laidoms, taip pat atlygis už pedagoginę bei mokslinę veiklą).[6]

Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas, nes Konstitucija jam garantuoja nepersekiojamumo privilegiją. Tačiau už asmens ižeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.

Seimo nario įgaliojimo nutrūkimas.Seimo nario įgaliojimų pabaigos pagrindų išsamius atvejus pateikia Konstitucijos 63 straipsnis. Seimo nario, įgaliojimai nutrūksta kai:

1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas;

2) jis miršta;

3) atsistatydina;

4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;

5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;

6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas;

7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis;

8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.[8]

Seimo nario pareigos, isskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą (autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už medžiagą radijo ir televizijos laidoms, taip pat atlygis už pedagoginę bei mokslinę veiklą).

Seimo struktlira ir darbo tvarka. Seimo struktūrą sudaro Seimo vadovai – Seimo pirmininkas ir ne daugiau kaip 5 jo pavaduotojai (vienas iš jų Seimo opozicijos deleguotas atstovas), kurie vadovauja Seimo posėdžiams. Minėti Seimo vadovai ir Seimo opozicijos lyderis sudaro Seimo valdybą, kurios pagrindinis uždavinys – spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus.

Savo politiniams tikslams igyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas, kiekvieną iš kurių gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Seimo narių frakcijai vadovauja jos seniūnas arba pavaduotojas. Seimas kasmet renkasi į eilines pavasario (nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d.) ir rudens (nuo rugsejo 10 d. iki gruodžio 23 d.) sesijas. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.

Seimo struktlira ir darbo tvarka. Seimo struktūrą sudaro Seimo vadovai – Seimo pirmininkas ir ne daugiau kaip 5 jo pavaduotojai (vienas iš jų Seimo opozicijos deleguotas atstovas), kurie vadovauja Seimo posėdžiams. Minėti Seimo vadovai ir Seimo opozicijos lyderis sudaro Seimo valdybą, kurios pagrindinis uždavinys – spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus.

Savo politiniams tikslams igyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas, kiekvieną iš kurių gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Seimo narių frakcijai vadovauja jos seniūnas arba pavaduotojas. Seimas kasmet renkasi į eilines pavasario (nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d.) ir rudens (nuo rugsejo 10 d. iki gruodžio 23 d.) sesijas. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.

Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi ivykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jis vadovauja posėdžiams, kol slaptu balsavimu išrenkamas Seimo Pirmininkas. Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių. Po to renkami Seimo Pirmininko pavaduotojai, kurių kandidatūras siūlo Seimo Pirmininkas, pasitaręs su frakcijomis. Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių siūlymu, o šalyje įvedus karo ar nepaprastąją padėtį – Respublikos Prezidentas.[6] [7]

Seimo įgaliojimai:

1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;

2) leidžia įstatymus;

3) priima nutarimus dėl referendumo;

4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;

5) steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;

6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;

7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktq Vyriausybės programq ir sprendžia, ar jai pritarti;

8) Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;

9) prižiūri Vyriausybės veiklq, gali reikšti nepasitikėjimq Ministru

Pirmininku ar ministru;

10) skiria , Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3345 žodžiai iš 6663 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.