Valios ugdymas per kūno kultūros pamokas
5 (100%) 1 vote

Valios ugdymas per kūno kultūros pamokas

VALIOS UGDYMAS

Valia įvairiais žmogaus amžiaus laikotarpiais yra nevienoda, todėl nevianodai įvairiais laikotarpiais ją reikia ir ugdyti.

Dažnai tėvams kelia susirūpinimą tai, kad mokyklą lankantys jų vaikai elgiasi ne kaip reikia, o kaip nori, kad nesugeba užbaigti pradėto darbo, nugalėti diesnių ar mažesnių sunkumų, neprisiverčia ilgėliau pasėdėti prie knygų.Ka daryti?

Pirmiausia reikai gerai įsidėmėti, kad vaiko valingumas ugdomas veikloje. Jokie pamokymai, jokie, kad ir gražiausi, žodžiai ar didžiausi priekaištai neugdo valios taip, kaip pats kliūčių ir sunkumų nugalėjimas veikloje. O veiklos pobūdis, jos formos, turinys su amžiumi kinta, todėl ir valią reikia ugdyti žmogaus amžių atitinkančioje veikloje. Be to, reikia atsižvelgti ir į individualias vaikų savybes, į jų nervų sistemos tipą. Deja, mokslas dar nėra pakankamai ištyręs, kaip tai reikia daryti.Visi galime pasakyti , kad kiekvienas vaikas skirtingai reaguoja į paliepimus, darudimus, bausmes, pagyrimą, aplinką ir kt. Yra žinoma, kad, pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikams labiausiai padeda ugdyti valią pagyrimas, šiek tiek mažiau – bausmė, mažiausiai – įvairūa darudimai.

Vaiko valia lavėja nuo nesąmoningų, refleksų ir instinktų pobūdžio, valingų veiksmų iki sąmoningų valingų veiksmų, turinčių kokį nors tikslą.

Valia žmogui nėra įgimta. Ji formuojama ne stichiškai, o kryptingai, saviauklos būdu. Žmogus ugdosi valią, įvairiais amžiaus tarpsniais įveikdamas vis didesnes kliūtis. Per tam tikrą laiką, pradedant mokikliniais metais ir baigiant suaugusio žmogaus gyvenimu, susiformuoja valinga, aktyvi piliečio asmenybė.

Toliau ir aptarsime valios ugdymą mokykliniame amžiuje.

Daugelis mokinių asmenybės bruožų, tarp jų ir pareigingumas bei asmenybė, kuriems pasireikšti itin reikalinga valia, formuojasi veikloje ir, žinoma mokymosi veikloje, nugalint daugybė kliūčių, sunkumų. Vadinasi, mokymasis tik tada padeda formuoti valią, kai yra grindžiamas ne interesu, ne domėjimusi, o pareiga, pasitenkinimu atliekant šią pareigą. Jau vien dėl to negalima reikalauti, kad pedagogas visą mokamąją medžiagą pateiktų tik įdomiai, apeliuodamas į mokinių jausmus. Reikia sistemingai ir intensyviai eiti įvairiais valios ugdymo keliais. Kokie tie keliai?

Vaikams labai sunku pereiti nuo vienos prei kitos veiklos vien dėl to, kad ”taip reikia”, to reikalauja pareiga. Antai vaikas ką nors įsigilinęs darbuojasi. Jūs liepiate mesti šį darbą ir padaryti ką nors kitą,, t.y. verčiate nustatyti vieną dirginimo procesą ir pradėti kitą, verčiate įveiti tam tikrą kliūtį, o tai nėra įmanoma be valios. Todėl kiekvianas reikalavimas ką nors atlikti, veikti. Laikytis režimo reikalauja valios ir ją ugdo. Pavyzdžiui, sunku mokyniui palikti kieme žaidžiančius vaikus ir sėsti prie knygų, bet tai reikia padaryti. Ir kuo dažniau, sistemingiau, intensyviau jis tai darys, kuo organizuočiau ir greičiau pereis nuo vienos, malonios veiklos, prie kitos,prie pareigos vykdymo, tuo labiau formuosis jo valia. Toks yra viena skelias.

Antra, svarbu ne tik tai, kad žmogus turėtų valios pereiti nuo malonios veiklos prie tos, kurią diktuoja pareiga, svarbu tą “pareiginę” veiklą gerai atlikti. Juk labai dažnai nemalonus darbas atliekamas atmestinai, bet kaip. Norint jį atlikti gerai , stropiai, irgi reikai valios. Mokykloje toks darbas – mokymasis (tiksliau – jo rezultatas ) – vertinams pažymiais. Tiesa, pažymiai yra tam tikra imperatyvinė ugdymo preimonė, tačiau be jos neįmanoma mokyti ir auklėti, neįmanoma ir ugdyti valios. Ir ne tikm vertinimu pažymiais turi būti ugdoma valia. Tiek mokykloje, tiek šeimoje valios ugdymui turi būti panaudotas visas ugdymo metodų bei formų arsenalas: vaikų kolektyvas, pats mokymo procesas, užklasinis ir užmokyklinis darbas, įtikinėjimas, praktinė mokinių veikla, pagaliau skatinimai ir bausmės.

Kartu reikai pasakyti, kad nors pareigos motyvas ir yra labai svarbus, pavyzdžiui, mokymosi veikloje, nors jį nuolatos reikai ugdyti, negalima pareigą priešpriešinti asmenybės jausmams ir interesams. Pareigos supratimas iš tikrųjų yra valingo aktyvumo šaltinis.

Trečiasis mokinio valios ugdymo kelias siejasi su elgesiu. Ne visada mokinys elgiasi ir turi elgtis taip, kaip nori, kaip elgtis jam malonu. Norint elgtis pagal priimtas moralės normas, tenka laikytis kokių nors taisyklių (pavyzdžiui, mokynio elgesio taisyklių), vykdyti vyresniųjų reikalavimus ir pan. Bet tada būtina įveikti savo polinkius į kitokį elgesį, nugalėti tam tikras kliūtis. Ir vėl reikia valios. Jeigu nenuobodžiaujant reikalaujama visada elgtis kaip tinkama, ilgainiui mokinys įpranta ugdyti savo valią ir, pasitelkęs ją, nenukrypti nuo priimtų elgesio normų.

Ugdant valią mokykloje, ypač svarbus ketvirtas kelias – valingo dėmesio ugdymas. Be mokynių dėmesio mokykloje galima tik mokytojo, bet ne mokinio veikla. Tačiau be mokynio aktyvios veiklos, be mokymosi neįmanoma išmokti. Vadinasi, norėdami išmokti, turime aktyvinti mokinių dėmesį; o dėmesio aktyvinimas yra valingas aktas, jame ugdosi ir pati valia.

Mokykloje paprastai iš mokinių reikalaujama klausyti aiškinimo, aktyviai dalyvauti pamokoje ir pan. Taip pareikalavus iš pradžių mokyniai kurį laiką atkreipia dėmesį į jiems rodomą objektą, sakysim, į
kokią nors schemą. Bet neilgam. Greit pritrūksta valios,dėmesys nukrypsta į pašalinius objektus. Kad laiku tai pastebėtų, mokytojas turi įvairiais būdais kontroliuoti, ar mokinys, sakysim, klausosi aiškinimo ir kaip klausosi. Pastebėjus, kad jo dėmesys blaškosi, tenka imtis preimonių valiai įtempti ir dėmesiui sustiprinti.

Dėmesiui sustiprinti valios pagrindu tinka ir įvairūs žaidimai, kuriuos žaisdami vaikai turi dėti daug pastangų, kad jų pastabumas, orientacija, vikrumas, jėga, šoklumas ir kt. būtų kuo geriausi.

Valios reikia ir santūrumui bei kantrybei ugdyti. Todėl labai naudinga nuo pat pirmųjų klasių išmokyti vaikus, norint atsakinėti, ramiai pakelti rankutę ir kantriai laukti, kol mokytojas paklaus. Taip ne tik užtikrinama klasėje drausmė, tvarka, bet ir ugdomas mokinių valingumas.

Apskritai visas ugdymo procesas ugdo valią, nes jame mokinys deda daug pastangų įsiminti mokomąją medžiagą, tiksliai pakartoti tai, kas išmokta, atsakyti į mokytojo ir draugų klausimus, pratęsti pasakojimą, suaktyvinti mąstymą, įtempti mąstymą, dėmesį it t.t. Visą tai reikalauja įveikti tam tikras psichines kliūtis, pirmiausia – žmogaus savybę pamiršti, o tas kliūčių įveikimas ir ugdo valią.

Parankus kelias valiai ugdyti – įvairios kūrybinės varžybos. Mokinys, norėdamas pasižymėti tokiose varžybose (mokymosi, visuomenės veiklos, darbo, žaidimų ir kt.), siekdamas ką nors geriau padaryti negu kiti, turi atlikti nemažai valingų veikmų, turi nugalėti sunkumus. Tokia nuolatinė kūrybinė veikla, reikalaujanti optimaliai įtempti psichines ir fizines jėgas, stiprina mokinio valią.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1075 žodžiai iš 3424 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.