Valstybės išperkama žemė miškai ir vandens telkiniai
5 (100%) 1 vote

Valstybės išperkama žemė miškai ir vandens telkiniai

Įvadas

Agrarinė teisė yra labai savotiška teisės šaka.Ji dar vadinama Žemės ūkio teise (iki 1985 m. buvo dėstoma kolūkinė teisė).1940 m. pajungus Lietuvą į TSRS,žemės ūkis buvo įtrauktas į kolūkinę sistemą.Valstiečiai buvo pradėti kolektyvizuoti.1927-28 metais buvo įdiegta komunų sistema-labai aukštas susivienijimo lygis.Jos nepasiteisino,o vietoje jų buvo įsteigti kolchozai.Tai reglamentavo Kolūkinė teisė,speciali teisės šaka.

Kolūkio nariai buvo laikomi įstoję savanoriškai,jokia darbo sutartis nebuvo sudaroma.Tai buvo narystės santykiai.Kolūkiai buvo juridiniai asmenys,ne valstybinės žemės ūkio ūkio įmonės,o žemės ūkio kooperatyvai.Tarybiniai ūkiai buvo valstybinės prigimties įmonės.Kolūkio turtas susidarydavo iš valstiečių turto,tarybiniai ūkiai-dvarų pagrindu.Į šiuos ūkius žmonės ateidavo pagal darbo sutartį.Tarybiniai ūkiai buvo daugiau priklausomi nuo valstybės.tarybinių ūkių teisės šakos nebuvo.Tai reguliavo sovietinė Civilinė,darbo,mokesčių teisės.

Ši sistema perėjo ir į Lietuvą.Iki 1950 m. dauguma valstiečių didžiulių mokesčių pagalba buvo suvaryti į kolchozus.

Kolūkinė teisė buvo dėstoma ir Vilniaus Universiteto Teisės fakultete iki 1985 m.Dar 1973 m. vienas rusų profesorius Kozeris parašė straipsnį “Žemės ūkio teisė:atsiradimo ir vystymosi tendencijos”,kuriame iškėlė diskusiją apie tai,kad Sovietų Sąjungoje formuojasi nauja teisės šaka-žemės ūkio teisė arba agrarinė teisė.

Vystantis tarybiniams ūkiams ir kolūkiams jų veiklos teisinis reguliavimas pradėjo suvienodėti,t.y. buvo priimama vis daugiau teisės aktų,kurie vienodai buvo taikomi tiek kolūkiams,tiek tarybiniams ūkiams (ypač gamybinės veiklos reguliavimo srityje).

Kita tendencija-tarpūkinė gamybinė korporacija.Pasidarė pelningiau sukooperuoti kolūkinius ir tarybinius ūkius ir statyti bendras tarpūkines įmones,kurios bendrosios nuosavybės teise priklausytų kolūkiams ir tarybiniams ūkiams.Lietuvoje 32 įmonės (gyvulininkystės) buvo sukurtos.Tokioms įmonėms nebuvo specialios teisės šakos,reikėjo naujų teisės aktų.Pvz.,tarpūkinės gyvulininkystės įmonės nuostatų nebuvo kur inkorporuoti.

Kozerio idėjas palaikė ir kiti sovietiniai mokslininkai (Petrov,Bistrov).1985 m. Sovietų Sąjungos mokslininkai išleido vadovėlį “Žemės ūkio teisė” (jau ne kolūkinė teisė),buvo parašyta monografijų ir panašiai.

Ne visi mokslininkai pritarė Kozerio mintims.1973 m. profesorius Bankratof parašė kontrastraipsnį “Žemės ūkio teisė?Nėra pagrindų”.Kontrargumentai:

1) Pagal sovietų teisės mokslą,teisės šakos savarankiškumą apsprendžia reguliavimo dalykas ir metodas.Agrarinė teisė to neturi.Agrarinė teisė apima įvairausias teisės normas,kurios vienaip ar kitaip reguliuoja žemės ūkį.Žemės ūkio šaka nevienalytė,nes santykiai yra kompleksiniai (nuosavybiniai,darbo,civiliniai turtiniai,mokestiniai,ekologiniai).

Metodas taip pat nesavarankiškas-priklauso nuo santykių.

2) Teoriškai,jei pripažinti agrarinės teisės buvimą,tai reiškia pripažinti,kad išardoma sovietinė žemės ūkio sistema.Agrarinė teisė iš kitų teisės šakų išbraukia tuos institutus,kurie susiję su žemės ūkiu.

Aleksejevas dar anksčiau buvo parašęs straipsnį,kad reikia peržiūrėti visą sovietinę teisės sistemą,nes ją sudaro ne I lygio teisės šakos.

Vakarų Europoje agrarinė teisė minima jau XIX a. Vokietijoje,Italijoje aktyviai tyrinėjama jau praėjusio amžiaus pradžioje.Teorinių ginčų dėl agrarinės teisės egzistavimo kaip teisės šakos nebuvo.

Agrarinė teisė tyrinėjama ir dabar tarptautiniu Europos mastu.1957 m. Briuselyje buvo įkurtas Europos Agrarinės teisės komitetas.Jo nariai yra tiek pavieniai asmenys (mokslininkai),tiek ir organizacijos,pvz. ūkininkų sąjunga,žemės ūkio gamintojų asociacija ir panašiai.Jo nariais yra daugelio vakarų ir vidurio Europos valstybių organizacijos.Komiteto tikslai ir uždaviniai nurodyti įstatuose.Jo paskirtis yra tyrinėti agrarinį teisės reguliavimą ir keistis patyrimu šioje srityje.Konferencijos vyksta kas du metai.Italai įkūrė agrarinės lyginamosios teisės institutą.

Žemės reforma Lietuvoje

Nepriklausomai Lietuvai atiteko pirmojo pasaulinio karo apnaikintas ir okupantų nualintas žemės ūkis.Labiausiai nualinti buvo dvarai,kuriems prieš karą priklausė 36-40 proc. visų Lietuvos žemių.Rusų valdžia buvo paisavinusi apie 10 proc. ploto,tą dalį daugiausiai sudarė miškai.Likusią dalį valdė ūkininkai.

Prieš I pasaulinį karą ūkininkai daugiausiai vertėsi javų auginimu.Kaimuose vyravo trilaukė ūkininkavimo sistema,kuri nesudarė reikalingų sąlygų gyvulių ir pieno ūkiui plėtotis.Karo metu ir iš karto po jo dideli žemės plotai dirvonavo,nes daugelio ūkių,ypač dvarų savininkai buvo emigravę iš Lietuvos.Be to,visi dvarai prieš karą buvo labai prasiskolinę.Pavyzdžiui,Kauno ir Vilniaus gubernijose visų dvarininkų žemės buvo įkeistos už skolas,siekusias apie 60-66 proc. nominalios jų valdytos žemės vertės.

Atsižvelgiant į tai,kad 30 proc. nuo visų gyventojų sudarantys mažažemiai kasmet dešimtimis tūstančių emigruodavo į užsienį,Lietuvos valstybė laikė socialiniu požiūriu
teisingiausia ir tikslingiausia likusias dvarų žemes išdalinti.Bežemiai ir mažažemiai buvo aprūpinti žeme,remiantis Lietuvos Steigiamojo Seimo 1922 m. išleistu žemės reformos įstatymu.Juo remiantis buvo sudarytas žemės fondas,paimant į jį visas rusų valdžios pasisavintas bei konfiskuotas ir rusų dvarininkams bei kolonistams padovanotas žemes,taip pat nusavinat dvarų žemių perteklių,nes buvo nustatyta 80 ha. norma.Vėliau ji buvo padidinta iki 150 ha.Dvarų savininkams ir jų įpėdiniams,kurie dokumentais įrodė,jog jų valdyta žemė buvo teisėtai įgyta,už nusavintą žemę buvo išmokamos konpensacijos.Tokiu būdu iki 1935 m. buvo išmokėta 40 mln. litų.Neteisėtai įsigytomis buvo laikomos Rusijos carų dovanotos jų valdininkams bei kariškiams žemės,taip pat žemė buvo atiminėjama iš tų, kurie atkuriant nepriklausomybę,prieš ją kovojo.Tai daugiausiai buvo vokiečių ir lenkų dvarininkai.

Žemės reformos įstatymu buvo nusavintos ne tik dvarininkų žemės perteklius,bet ir didesni vandens telkiniai ir miškai,jei pastarųjų plotas didesnis kaip 25 ha.Buvo numatytas visų kaimų išskirstymas į vienkiemius.Už gautą žemę naujakuriai turėjo mokėti išperkamuosius mokesčius,kurie buvo išdėstyti per 36 metus.Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai-savanoriai gavo žemės be atlyginimo,bet ir be teisės gautąjį turtą kam nors parduoti arba dovanoti be valdžios leidimo.

Žemės reforma užtruko visą nepriklausomybės laikotrapį.Iki 1938 m. buvo išdalinta 717.968 ha,iš to skaičiaus daugiau kaip pusė atiduota naujakuriams.Dalis buvo paskirta darbininkų ir tarnautojų gyvenamųjų namų sklypams,mokykloms,ligoninėms ir kt.Vykdydama žemės ūkio pertvarkymus valdžia tuo pačiu inicijavo žemių sausinimą,kuris buvo atliekamas atvirais grioviais ir drenažu.Didesnius darbus finasavo valstybė,buvo duodamos ir ilgalaikės 3 proc. paskolos ūkininkams.1920-1938 m. buvo nusausinta 445.668 ha,kas turėjo didelės įtakos žemės ūkio našumui.

Lietuvos žemės ūkio organizavimu,tvarkymu ir kultūrine pažanga rūpinosi Žemės Ūkio ministerija ir Žemės Ūkio Rūmai.Ministerijos žinioje buvo žemės reformos vykdymas,kaimų skirstymas į vienkiemius,žemių sausinimas,švietimas ir kt.Lietuvos Steigiamajam Seimui 1922 m. paskelbus žemės reformos įstatymą,Žemės Ūkio ministerija sukūrė visą aparatą tam įstatymui vykdyti.Ministerijos matininkai nusavintus žemės plotus išmatavo ir suskirstė pagal įstatymo numatytų dydžių sklypais,kurie buvo išdalyti mažažemiams ir bežemiams.Ūkininkams užtekdavo nutarimo,kad jie nori skirstytis į vienkiemius ir pateikti prašymą Žemės Ūkio ministerijai.Pastaroji nustatydavo kaimų skirstymo laiką ir eilę,kuriai atėjus pasiųsdavo matininkus.

1940 m. birželio 15 d. įvyko Sovietų Rusijos įsiveržimas į Lietuvą ir įvykdyta okupacija.Liepos 22 d. paskelbiamas visų žemių nacionalizavimas.Nuo tos dienos ūkininkai neteko nuosavybės teisių į savo žemes ir tapo laikinais žemių valdytojais.Paskubomis pradėta vykdyti nauja žemės reforma,paliekant valdyti 30 ha normą,o atimtą žemę išdalinant.Šios reformos tikslas nebuvo socialinis ar ekonominis,bet propagandinis.Okupantai siekė sugriauti individualų žemės ūkį ir sukiršinti žmones tarpusavyje.Šitas žemės valdymo santykių pertvarkymas padarė žemės ūkiui didelę žalą,buvo sunaikinta daug žemės ūkio inventoriaus,sutrikdyta gamyba.Gaminių atsargos buvo gabenamos į Rusiją,buvo naikinamos organizacijos,kurios dirbo kultūrinį darbą,likviduoti Žemės Ūkio Rūmai.Dar pirmaisiais okupantų valdymo metais iš savininkų atimtose žemėse buvo įkurti valstybiniai dvarai,vadinamieji “sofkoz’ai”.

Prasidejus II pasauliniam karui,patys mažažemiai ir bežemiai masiškai atsisakinėjo sovietinių okupantų jiems duotų žemių ir ją grąžino buvusiems savininkams.Bolševikinė žemės reforma savaime sužlugo.Tačiau vokiečiai,okupavę Lietuvą,nuosavybės teisių į žemę ūkininkams negrąžino.Jie paliko veikti tą pačią teisinę būklę,kurią sukūrė rusų valdžia.Vokiečių sukurtos institucijos rūpinosi žemės ūkio gaminių surinkimu.Buvo nustatytos privalomos atiduoti pyliavos grūdais,mėsa,pienu ir kt.1942 m. prasidėjo krašto apgyvendinimas vokiečių kolonistais,bet 1944 m. vasarą,kada rusai vėl įsibrovė Lietuvon,kolonistai saugomi kariuomenės su prisigrobta ūkine manta ir gyvulių kaimenėmis vėl grįžo į Vokietiją.O Lietuvoje prasidėjo antrosios Sovietinės okupacijos laikai.

Piliečių nuosavybės teisių atkūrimas

1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė “Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą”,kuris buvo grindžiamas 1991 m. birželio mėnesio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nuostata,kad Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas,o jei šios galimybės nėra,teisingai už jį atlyginama.

“Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas” regkymentavo Lietuvos Respublikos piliečių,kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių
teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”,nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.

Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas 3 straipsniu nurodo nekilnojamąjį turtą,į kurį atkuriamos nuosavybės teisės:

1. Žemė.

2. Miškai.

3. Vandens telkiniai.

4. Ūkinės komercinės paskirties pastatai bei jų priklausiniai.

5. Gyvenamieji namai bei jų priklausiniai.

Taip pat nuosavybės teisės atkuriamos ir į neišlikusįjį nekilnojamą turtą,bei į nekilnojamąjį turtą,kuris po 1991 m. rugpjūčio 1d. buvo išlikęs,tačiau po to jo neliko dėl valstybės,savivaldybės institucijų priimtų sprendimų.

Nuosavybės teisės į šio įstatymo nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos šiems Lietuvos Respublikos piliečiams:

1. turto savininkui;

2. asmenims,kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą,nepaisant to,kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą,o šiems mirus,-jų sutuoktiniui,tėvams (įtėviams),vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams;

3. turto savininko,kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 m.) emigravo į užsienį ir ten,netekdamas Lietuvos pilietybės,priėmė kitos šalies pilietybę,sutuoktiniui,tėvams (įtėviams),vaikams (įvaikiams),jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai,-į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;

4. turto savivinko vaiko (įvaikio),kuris yra miręs,sutuoktiniui,vaikams (įvaikimas)-į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;

5. jeigu 1,2,3,4, punktuose nurodyti piliečiai,kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises,yra mirę,nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui,jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Remiantis šiuo įstatymu nuosavybės teisė atstatoma buvusiam savininkui.Tačiau ne visa žemė,miškas,vandens telkiniai yra grąžinami.Tai asmeninio ūkio sklypais užimta,užstatyta pastatais,patenkanti į valstybinių miškų,paplūdimių teritorijas,rezervatus,piliakalnių I-II zonas,kelių ir kitų valstybės išperkamų objektų ribas.Už tokią žemę matininkas pasiūlys kompensaciją pinigais (arba vertybiniais popieriais) arba persikelti ją į kitą vietą.

Žemė,apsodinta ir apaugusi mišku,grąžinama natūra.Jeigu pilietis atsisako imti apsodintą ir apaugusį mišku žemės sklypą,valstybė jam atlygina.

Nors piliečių nuosavybės teisių į žemę,mišką ir vandens telkinius atkūrimo procesas dar nėra baigtas,tačiau akivaizdu,kad šis procesas sąlygojo fragmentiško žemės naudojimo,kaip šalutinio reiškinio,neigiamai įtakojančio privačių ir visuomeninių investicijų dydį,subalansuotą ekonominį augimą ir socialinę plėtrą,atsiradusią Lietuvoje,kur beveik trečdalis šalies gyventojų gyvena kaime ir sudaro apie 20 proc. visų dirbančiųjų.Šie pašaliniai reiškiniai ypač stipriai įtakoja bendrą šalies ekonominę ir socialinę plėtrą,stabdo sėkmingą šalies žemės ūkio sektoriaus integraciją į Europos Sąjungą.

Neužbaigus piliečių nuosavybės teisių į žemę,mišką ir vandens telkinius atkūrimo išlieka neaiškus žemės naudojimas ir tai sudaro dideles kliūtis tolimesniam žemės ūkio ir kaimo plėtros procesui mūsų šalyje.Neaiški žemės nuosavybė neskatina investicijų kaime,kurios yra būtinos,siekiant sukurti stiprų ūkį,galintį konkuruoti vieningoje Europos Sąjungos rinkoje.Neužbaigus žemės nuosavybės teisių atkūrimo,nebus pradėtas vykdyti žemės ūkio paskirties žemės pardavimas juridiniams asmenims.Pradėjus įgyvendinti šį procesą,būtų galima žemę užstatyti bankams,teikiantiems paskolas žemės ūkio subjektams žemės ūkio ir kaimo plėtros veiklai vystyti.Tuo pačiu tai sudarytų sąlygas žemės rinkos suaktyvėjimui,žemės kainos didėjimui,tolimesniam žemės tvarkymo ir administravimo darbų,susijusių su žemės ūkio struktūrų gerinimu,gamtosauginių reikalavimų įgyvendinimu bei kitais pagrindiniais sėkimingą žemės ūkio ir kaimo plėtrą sąlygojančiais veiksniais.

Priežastys,galinčios paspartinti nuosavybės teisių atkūrimą:

1. Skirti pakankamą finansavimą žemės reformos darbams atlikti.

2. Nuosavybės teisių atkūrimui miestuose paspartinti reikia priimti Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio pataisas.

3. Fina kt.Vykdydama a bei Valstybinis turto fondas turi parengti atsiskaitymo vertybiniais popieriais už valstybės išperkamą žemę,mišką ir vandens telkinius tvarką.

4. Nuolat rengti seminarus bei kursus žemėtvarkos specialistams žemės reformos klausimais.

5. Kontroliuoti,kad apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentų direktoriai užtikrintų atliekamų žemės reformos bei žemėtvarkos darbų įgyvendinimą bei kontrolę.

6. Kontroliuoti,kad apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentų direktoriai tiksliai ir išsamiai informuotų savo pavaldinius apie
pasitarimų bei seminarų metu pateiktą informaciją ir metodinius nurodymus.

7. Užtikrinti,kad apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamento bei rajonų žemėtvarkos skyrių darbuotojai konsultuodami pileičius laikytųsi viešumo bei skaidrumo principų.

Susiformavusi žemėnauda neatitinka šių dienų reikalavimų,o labiau primena situaciją prieškario laikotarpio žemės ūkyje ir ekonomikoje.Be to centralizuoto planavimo laikais suformuota infrastruktūra taip pat neatitinka šių dienų poreikių.Todėl galima teigti,kad didžioji dalis šiandien kaimo vietovėse susiformavusių žemės sklypų yra netinkami tokiai kaimo ekonomikai,kuri reikalinga šiandieninei Europai,žengiančiai ekonomikos globalizacijos keliu.Kaimo socialinė struktūra taip pat labai skiriasi nuo prieškarinės,nes žmonių,priklausomų nuo žemės ūkio gamybos skaičiaus,vykstant sparčiai miesto vietovių plėtrai,stipriai sumažėjo.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2490 žodžiai iš 8068 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.