Valstybės išperkama žemė miškai ir vandens telkiniai
5 (100%) 1 vote

Valstybės išperkama žemė miškai ir vandens telkiniai

11213141516171

Įvadas

Agrarinė teisė yra labai savotiška teisės šaka.Ji dar vadinama Žemės ūkio teise (iki 1985 m. buvo dėstoma kolūkinė teisė).1940 m. pajungus Lietuvą į TSRS,žemės ūkis buvo įtrauktas į kolūkinę sistemą.Valstiečiai buvo pradėti kolektyvizuoti.1927-28 metais buvo įdiegta komunų sistema-labai aukštas susivienijimo lygis.Jos nepasiteisino,o vietoje jų buvo įsteigti kolchozai.Tai reglamentavo Kolūkinė teisė,speciali teisės šaka.

Kolūkio nariai buvo laikomi įstoję savanoriškai,jokia darbo sutartis nebuvo sudaroma.Tai buvo narystės santykiai.Kolūkiai buvo juridiniai asmenys,ne valstybinės žemės ūkio ūkio įmonės,o žemės ūkio kooperatyvai.Tarybiniai ūkiai buvo valstybinės prigimties įmonės.Kolūkio turtas susidarydavo iš valstiečių turto,tarybiniai ūkiai-dvarų pagrindu.Į šiuos ūkius žmonės ateidavo pagal darbo sutartį.Tarybiniai ūkiai buvo daugiau priklausomi nuo valstybės.tarybinių ūkių teisės šakos nebuvo.Tai reguliavo sovietinė Civilinė,darbo,mokesčių teisės.

Ši sistema perėjo ir į Lietuvą.Iki 1950 m. dauguma valstiečių didžiulių mokesčių pagalba buvo suvaryti į kolchozus.

Kolūkinė teisė buvo dėstoma ir Vilniaus Universiteto Teisės fakultete iki 1985 m.Dar 1973 m. vienas rusų profesorius Kozeris parašė straipsnį “Žemės ūkio teisė:atsiradimo ir vystymosi tendencijos”,kuriame iškėlė diskusiją apie tai,kad Sovietų Sąjungoje formuojasi nauja teisės šaka-žemės ūkio teisė arba agrarinė teisė.

Vystantis tarybiniams ūkiams ir kolūkiams jų veiklos teisinis reguliavimas pradėjo suvienodėti,t.y. buvo priimama vis daugiau teisės aktų,kurie vienodai buvo taikomi tiek kolūkiams,tiek tarybiniams ūkiams (ypač gamybinės veiklos reguliavimo srityje).

Kita tendencija-tarpūkinė gamybinė korporacija.Pasidarė pelningiau sukooperuoti kolūkinius ir tarybinius ūkius ir statyti bendras tarpūkines įmones,kurios bendrosios nuosavybės teise priklausytų kolūkiams ir tarybiniams ūkiams.Lietuvoje 32 įmonės (gyvulininkystės) buvo sukurtos.Tokioms įmonėms nebuvo specialios teisės šakos,reikėjo naujų teisės aktų.Pvz.,tarpūkinės gyvulininkystės įmonės nuostatų nebuvo kur inkorporuoti.

Kozerio idėjas palaikė ir kiti sovietiniai mokslininkai (Petrov,Bistrov).1985 m. Sovietų Sąjungos mokslininkai išleido vadovėlį “Žemės ūkio teisė” (jau ne kolūkinė teisė),buvo parašyta monografijų ir panašiai.

Ne visi mokslininkai pritarė Kozerio mintims.1973 m. profesorius Bankratof parašė kontrastraipsnį “Žemės ūkio teisė?Nėra pagrindų”.Kontrargumentai:

1) Pagal sovietų teisės mokslą,teisės šakos savarankiškumą apsprendžia reguliavimo dalykas ir metodas.Agrarinė teisė to neturi.Agrarinė teisė apima įvairausias teisės normas,kurios vienaip ar kitaip reguliuoja žemės ūkį.Žemės ūkio šaka nevienalytė,nes santykiai yra kompleksiniai (nuosavybiniai,darbo,civiliniai turtiniai,mokestiniai,ekologiniai).

Metodas taip pat nesavarankiškas-priklauso nuo santykių.

2) Teoriškai,jei pripažinti agrarinės teisės buvimą,tai reiškia pripažinti,kad išardoma sovietinė žemės ūkio sistema.Agrarinė teisė iš kitų teisės šakų išbraukia tuos institutus,kurie susiję su žemės ūkiu.

Aleksejevas dar anksčiau buvo parašęs straipsnį,kad reikia peržiūrėti visą sovietinę teisės sistemą,nes ją sudaro ne I lygio teisės šakos.

Vakarų Europoje agrarinė teisė minima jau XIX a. Vokietijoje,Italijoje aktyviai tyrinėjama jau praėjusio amžiaus pradžioje.Teorinių ginčų dėl agrarinės teisės egzistavimo kaip teisės šakos nebuvo.

Agrarinė teisė tyrinėjama ir dabar tarptautiniu Europos mastu.1957 m. Briuselyje buvo įkurtas Europos Agrarinės teisės komitetas.Jo nariai yra tiek pavieniai asmenys (mokslininkai),tiek ir organizacijos,pvz. ūkininkų sąjunga,žemės ūkio gamintojų asociacija ir panašiai.Jo nariais yra daugelio vakarų ir vidurio Europos valstybių organizacijos.Komiteto tikslai ir uždaviniai nurodyti įstatuose.Jo paskirtis yra tyrinėti agrarinį teisės reguliavimą ir keistis patyrimu šioje srityje.Konferencijos vyksta kas du metai.Italai įkūrė agrarinės lyginamosios teisės institutą.

Žemės reforma Lietuvoje

Nepriklausomai Lietuvai atiteko pirmojo pasaulinio karo apnaikintas ir okupantų nualintas žemės ūkis.Labiausiai nualinti buvo dvarai,kuriems prieš karą priklausė 36-40 proc. visų Lietuvos žemių.Rusų valdžia buvo paisavinusi apie 10 proc. ploto,tą dalį daugiausiai sudarė miškai.Likusią dalį valdė ūkininkai.

Prieš I pasaulinį karą ūkininkai daugiausiai vertėsi javų auginimu.Kaimuose vyravo trilaukė ūkininkavimo sistema,kuri nesudarė reikalingų sąlygų gyvulių ir pieno ūkiui plėtotis.Karo metu ir iš karto po jo dideli žemės plotai dirvonavo,nes daugelio ūkių,ypač dvarų savininkai buvo emigravę iš Lietuvos.Be to,visi dvarai prieš karą buvo labai prasiskolinę.Pavyzdžiui,Kauno ir Vilniaus gubernijose visų dvarininkų žemės buvo įkeistos už skolas,siekusias apie 60-66 proc. nominalios jų valdytos žemės vertės.

Atsižvelgiant į tai,kad 30 proc. nuo visų gyventojų sudarantys mažažemiai kasmet dešimtimis tūstančių emigruodavo į užsienį,Lietuvos valstybė laikė socialiniu požiūriu
teisingiausia ir tikslingiausia likusias dvarų žemes išdalinti.Bežemiai ir mažažemiai buvo aprūpinti žeme,remiantis Lietuvos Steigiamojo Seimo 1922 m. išleistu žemės reformos įstatymu.Juo remiantis buvo sudarytas žemės fondas,paimant į jį visas rusų valdžios pasisavintas bei konfiskuotas ir rusų dvarininkams bei kolonistams padovanotas žemes,taip pat nusavinat dvarų žemių perteklių,nes buvo nustatyta 80 ha. norma.Vėliau ji buvo padidinta iki 150 ha.Dvarų savininkams ir jų įpėdiniams,kurie dokumentais įrodė,jog jų valdyta žemė buvo teisėtai įgyta,už nusavintą žemę buvo išmokamos konpensacijos.Tokiu būdu iki 1935 m. buvo išmokėta 40 mln. litų.Neteisėtai įsigytomis buvo laikomos Rusijos carų dovanotos jų valdininkams bei kariškiams žemės,taip pat žemė buvo atiminėjama iš tų, kurie atkuriant nepriklausomybę,prieš ją kovojo.Tai daugiausiai buvo vokiečių ir lenkų dvarininkai.

Žemės reformos įstatymu buvo nusavintos ne tik dvarininkų žemės perteklius,bet ir didesni vandens telkiniai ir miškai,jei pastarųjų plotas didesnis kaip 25 ha.Buvo numatytas visų kaimų išskirstymas į vienkiemius.Už gautą žemę naujakuriai turėjo mokėti išperkamuosius mokesčius,kurie buvo išdėstyti per 36 metus.Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai-savanoriai gavo žemės be atlyginimo,bet ir be teisės gautąjį turtą kam nors parduoti arba dovanoti be valdžios leidimo.

Žemės reforma užtruko visą nepriklausomybės laikotrapį.Iki 1938 m. buvo išdalinta 717.968 ha,iš to skaičiaus daugiau kaip pusė atiduota naujakuriams.Dalis buvo paskirta darbininkų ir tarnautojų gyvenamųjų namų sklypams,mokykloms,ligoninėms ir kt.Vykdydama žemės ūkio pertvarkymus valdžia tuo pačiu inicijavo žemių sausinimą,kuris buvo atliekamas atvirais grioviais ir drenažu.Didesnius darbus finasavo valstybė,buvo duodamos ir ilgalaikės 3 proc. paskolos ūkininkams.1920-1938 m. buvo nusausinta 445.668 ha,kas turėjo didelės įtakos žemės ūkio našumui.

Lietuvos žemės ūkio organizavimu,tvarkymu ir kultūrine pažanga rūpinosi Žemės Ūkio ministerija ir Žemės Ūkio Rūmai.Ministerijos žinioje buvo žemės reformos vykdymas,kaimų skirstymas į vienkiemius,žemių sausinimas,švietimas ir kt.Lietuvos Steigiamajam Seimui 1922 m. paskelbus žemės reformos įstatymą,Žemės Ūkio ministerija sukūrė visą aparatą tam įstatymui vykdyti.Ministerijos matininkai nusavintus žemės plotus išmatavo ir suskirstė pagal įstatymo numatytų dydžių sklypais,kurie buvo išdalyti mažažemiams ir bežemiams.Ūkininkams užtekdavo nutarimo,kad jie nori skirstytis į vienkiemius ir pateikti prašymą Žemės Ūkio ministerijai.Pastaroji nustatydavo kaimų skirstymo laiką ir eilę,kuriai atėjus pasiųsdavo matininkus.

1940 m. birželio 15 d. įvyko Sovietų Rusijos įsiveržimas į Lietuvą ir įvykdyta okupacija.Liepos 22 d. paskelbiamas visų žemių nacionalizavimas.Nuo tos dienos ūkininkai neteko nuosavybės teisių į savo žemes ir tapo laikinais žemių valdytojais.Paskubomis pradėta vykdyti nauja žemės reforma,paliekant valdyti 30 ha normą,o atimtą žemę išdalinant.Šios reformos tikslas nebuvo socialinis ar ekonominis,bet propagandinis.Okupantai siekė sugriauti individualų žemės ūkį ir sukiršinti žmones tarpusavyje.Šitas žemės valdymo santykių pertvarkymas padarė žemės ūkiui didelę žalą,buvo sunaikinta daug žemės ūkio inventoriaus,sutrikdyta gamyba.Gaminių atsargos buvo gabenamos į Rusiją,buvo naikinamos organizacijos,kurios dirbo kultūrinį darbą,likviduoti Žemės Ūkio Rūmai.Dar pirmaisiais okupantų valdymo metais iš savininkų atimtose žemėse buvo įkurti valstybiniai dvarai,vadinamieji “sofkoz’ai”.

Prasidejus II pasauliniam karui,patys mažažemiai ir bežemiai masiškai atsisakinėjo sovietinių okupantų jiems duotų žemių ir ją grąžino buvusiems savininkams.Bolševikinė žemės reforma savaime sužlugo.Tačiau vokiečiai,okupavę Lietuvą,nuosavybės teisių į žemę ūkininkams negrąžino.Jie paliko veikti tą pačią teisinę būklę,kurią sukūrė rusų valdžia.Vokiečių sukurtos institucijos rūpinosi žemės ūkio gaminių surinkimu.Buvo nustatytos privalomos atiduoti pyliavos grūdais,mėsa,pienu ir kt.1942 m. prasidėjo krašto apgyvendinimas vokiečių kolonistais,bet 1944 m. vasarą,kada rusai vėl įsibrovė Lietuvon,kolonistai saugomi kariuomenės su prisigrobta ūkine manta ir gyvulių kaimenėmis vėl grįžo į Vokietiją.O Lietuvoje prasidėjo antrosios Sovietinės okupacijos laikai.

Piliečių nuosavybės teisių atkūrimas

1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė “Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą”,kuris buvo grindžiamas 1991 m. birželio mėnesio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nuostata,kad Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas,o jei šios galimybės nėra,teisingai už jį atlyginama.

“Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas” regkymentavo Lietuvos Respublikos piliečių,kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių
teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”,nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.

Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas 3 straipsniu nurodo nekilnojamąjį turtą,į kurį atkuriamos nuosavybės teisės:

1. Žemė.

2. Miškai.

3. Vandens telkiniai.

4. Ūkinės komercinės paskirties pastatai bei jų priklausiniai.

5. Gyvenamieji namai bei jų priklausiniai.

Taip pat nuosavybės teisės atkuriamos ir į neišlikusįjį nekilnojamą turtą,bei į nekilnojamąjį turtą,kuris po 1991 m. rugpjūčio 1d. buvo išlikęs,tačiau po to jo neliko dėl valstybės,savivaldybės institucijų priimtų sprendimų.

Nuosavybės teisės į šio įstatymo nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos šiems Lietuvos Respublikos piliečiams:

1. turto savininkui;

2. asmenims,kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą,nepaisant to,kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą,o šiems mirus,-jų sutuoktiniui,tėvams (įtėviams),vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams;

3. turto savininko,kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 m.) emigravo į užsienį ir ten,netekdamas Lietuvos pilietybės,priėmė kitos šalies pilietybę,sutuoktiniui,tėvams (įtėviams),vaikams (įvaikiams),jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai,-į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;

4. turto savivinko vaiko (įvaikio),kuris yra miręs,sutuoktiniui,vaikams (įvaikimas)-į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;

5. jeigu 1,2,3,4, punktuose nurodyti piliečiai,kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises,yra mirę,nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui,jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Remiantis šiuo įstatymu nuosavybės teisė atstatoma buvusiam savininkui.Tačiau ne visa žemė,miškas,vandens telkiniai yra grąžinami.Tai asmeninio ūkio sklypais užimta,užstatyta pastatais,patenkanti į valstybinių miškų,paplūdimių teritorijas,rezervatus,piliakalnių I-II zonas,kelių ir kitų valstybės išperkamų objektų ribas.Už tokią žemę matininkas pasiūlys kompensaciją pinigais (arba vertybiniais popieriais) arba persikelti ją į kitą vietą.

Žemė,apsodinta ir apaugusi mišku,grąžinama natūra.Jeigu pilietis atsisako imti apsodintą ir apaugusį mišku žemės sklypą,valstybė jam atlygina.

Nors piliečių nuosavybės teisių į žemę,mišką ir vandens telkinius atkūrimo procesas dar nėra baigtas,tačiau akivaizdu,kad šis procesas sąlygojo fragmentiško žemės naudojimo,kaip šalutinio reiškinio,neigiamai įtakojančio privačių ir visuomeninių investicijų dydį,subalansuotą ekonominį augimą ir socialinę plėtrą,atsiradusią Lietuvoje,kur beveik trečdalis šalies gyventojų gyvena kaime ir sudaro apie 20 proc. visų dirbančiųjų.Šie pašaliniai reiškiniai ypač stipriai įtakoja bendrą šalies ekonominę ir socialinę plėtrą,stabdo sėkmingą šalies žemės ūkio sektoriaus integraciją į Europos Sąjungą.

Neužbaigus piliečių nuosavybės teisių į žemę,mišką ir vandens telkinius atkūrimo išlieka neaiškus žemės naudojimas ir tai sudaro dideles kliūtis tolimesniam žemės ūkio ir kaimo plėtros procesui mūsų šalyje.Neaiški žemės nuosavybė neskatina investicijų kaime,kurios yra būtinos,siekiant sukurti stiprų ūkį,galintį konkuruoti vieningoje Europos Sąjungos rinkoje.Neužbaigus žemės nuosavybės teisių atkūrimo,nebus pradėtas vykdyti žemės ūkio paskirties žemės pardavimas juridiniams asmenims.Pradėjus įgyvendinti šį procesą,būtų galima žemę užstatyti bankams,teikiantiems paskolas žemės ūkio subjektams žemės ūkio ir kaimo plėtros veiklai vystyti.Tuo pačiu tai sudarytų sąlygas žemės rinkos suaktyvėjimui,žemės kainos didėjimui,tolimesniam žemės tvarkymo ir administravimo darbų,susijusių su žemės ūkio struktūrų gerinimu,gamtosauginių reikalavimų įgyvendinimu bei kitais pagrindiniais sėkimingą žemės ūkio ir kaimo plėtrą sąlygojančiais veiksniais.

Priežastys,galinčios paspartinti nuosavybės teisių atkūrimą:

1. Skirti pakankamą finansavimą žemės reformos darbams atlikti.

2. Nuosavybės teisių atkūrimui miestuose paspartinti reikia priimti Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio pataisas.

3. Fina kt.Vykdydama a bei Valstybinis turto fondas turi parengti atsiskaitymo vertybiniais popieriais už valstybės išperkamą žemę,mišką ir vandens telkinius tvarką.

4. Nuolat rengti seminarus bei kursus žemėtvarkos specialistams žemės reformos klausimais.

5. Kontroliuoti,kad apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentų direktoriai užtikrintų atliekamų žemės reformos bei žemėtvarkos darbų įgyvendinimą bei kontrolę.

6. Kontroliuoti,kad apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentų direktoriai tiksliai ir išsamiai informuotų savo pavaldinius apie
pasitarimų bei seminarų metu pateiktą informaciją ir metodinius nurodymus.

7. Užtikrinti,kad apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamento bei rajonų žemėtvarkos skyrių darbuotojai konsultuodami pileičius laikytųsi viešumo bei skaidrumo principų.

Susiformavusi žemėnauda neatitinka šių dienų reikalavimų,o labiau primena situaciją prieškario laikotarpio žemės ūkyje ir ekonomikoje.Be to centralizuoto planavimo laikais suformuota infrastruktūra taip pat neatitinka šių dienų poreikių.Todėl galima teigti,kad didžioji dalis šiandien kaimo vietovėse susiformavusių žemės sklypų yra netinkami tokiai kaimo ekonomikai,kuri reikalinga šiandieninei Europai,žengiančiai ekonomikos globalizacijos keliu.Kaimo socialinė struktūra taip pat labai skiriasi nuo prieškarinės,nes žmonių,priklausomų nuo žemės ūkio gamybos skaičiaus,vykstant sparčiai miesto vietovių plėtrai,stipriai sumažėjo.

Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes,o taip pat ES bendrojoje žemės ūkio politikoje numatytus prioritetus,tampa akivaizdu,kad reikalinga nauja šalies žemės tvarkymo ir administravimo politika.Naujai apibrėžtas žemės tvarkymas turi būti pagrindinis instrumentas subalansuotam kaimiškųjų teritorijų tvarkymui.Jo pagrindą sudarytų žemės konsolidacija,kurios procese aktyviai dalyvautų įvairios interesų grupės.Sėkmingą kaimiškųjų teritorijų plėtros procesą užtikrintų demokratiškas kaimo bendruomenės dalyvavimas jame,prioritetą teikiant labiau gyvenimo sąlygų gerinimui,nei pirminei žemės ūkio gamybai.Kaip rodo vakarų Europos patirtis,žemės konsolidacijos proceso sėkmę garantuoti gali tik bendras šio proceso organizatorių ir naudos gavėjų (kaimo gyventojų) dalyvavimas,priimant sprendimus.

Žemės konsolidacija kiekvienoje šalyje yra savita,priklausomai nuo specifikos,poreikių,tradicijų ir pan.Tačiau kiekvienoje šalyje šis procesas vyksta pagal atitinkamus teisės aktus,kurie apibrėžia žemės konsolidacijos tikslus,uždavinius bei numato įgyvendinimo tvarką.Lietuvoje šį procesą reglamentuos naujasis Žemės tvarkymo ir administravimo įstatymas,kuris ir įteisins pagrindines būsimojo žemės tvarkymo ir administravimo etapo nuostatas.Naujojo žemės tvarkymo ir administravimo etapo pagrindiniai principai iš esmės padės įgyvendinti žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką Lietuvoje,kuri šiuo metu yra derinama su Europos Sąjungos bendrąja žemės ūkio politika.Tai turėtų būti mechanizmas,ne tik padėsiantis siekti subalansuotos žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimo,tačiau ir užtikrinantis privačios žemės nuosavybės teisių apsaugą mūsų šalyje.

Apibendrinat,išdėstytą aukščiau, seka,keturios pagrindinės tolimesnio žemės tvarkymo ir administravimo Lietuvoje kryptys:

1. Žemės ūkio struktūrų gerinimui,kuomet piliečių žemės nuosavybės teisių atkūrimo metu susiformavusios smulkios,konkurencingam ūkiui netinkamos žemėnaudos bus pertvarkomos į racionalesnes,labiau tinkančias konkuruoti vieningos Europos Sąjungos rinkos sąlygomis.

2. Aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimu,kuomet bus sudarytos sąlygos aplinką tausojančiam ūkininkavimui vystyti bei kraštovaizdžiui išsaugoti.

3. Šiuo metu tam tikslui yra parengta ir su atitinkamomis institucijomis derinama Žemės tvarkymo ir administravimo įstatymo koncepcija,o jai pritarus bus rengiamas Žemės tvarkymo ir administravimo įstatymo projektas,kuriame ir bus teisiškai reglamentuoti šie veiksmai.

Valstybės išperkama žemė,miškai ir vandens telkiniai

“Lietuvos Respublikos pilečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo” 3 skirsnio “Sąlygos,dėl kurių išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė” 12 straipsnyje nurodomi pagrindai,kada žemės negalima grąžinti natūra,ji yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama,jeigu ji:

1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių;aerodromų;užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai;yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje;

2) kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta:namų valdų (sodybų) sklypų;valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų,išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus;kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių,vandenviečių,

paplūdimių ir kt.);yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai.Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose;

3) iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose yra užimta:pastatams,

statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems,eksploatuoti reikalingų žemės sklypų;kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų-įvairių veiklos sričių,aptarnaujančių ūkį ir gyventojus,užtikrinančių krašto,gyventojų saugumą,gamtos ir kultūros vertybių apsaugą,komplekso (energetika,transportas,ryšiai,švietimas,sveikatos
turizmas,gamtos ir kultūros vertybių apsauga ,bei atliekų sutvarkymas,krašto,civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų;žemės sklypų,numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams,valstybiniams geležinkeliams,magistraliniams vamzdynams,aukštos įtampos elektros linijoms tiesti,svarbioms valstybinės reikšmės statyboms,bendroms gyventojų reikmėms,visuomeninei statybai bei rekreacijai;valstybinių geodezinių,gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti;gamtos,archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams;savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio,socialinių,švietimo,kurortinio gydymo,rekreacijos,reabilitacijos,poilsio tikslams skirtų objektų,kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba,eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui;įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus,kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė;žemės sklypų,numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims,jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje;

4) užimta sodininkų bendrijų sodų;

5) yra valstybinių rezervatų,nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų,Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje;

6) pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn;

7) pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui,taip pat suteikta tarnybinėms daloms.Šios žemės sklypų dydžiai ir jų ribos nustatomi naujai parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose;

8) suteikta kaimo vietovėje mokslo ir mokymo,valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms,perduota valstybiniams specializuotiems sėklininkystės,veislininkystės ūkiams,specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms;

9) yra su įrengtais tvenkiniais,pramoninės žuvininkystės tvenkiniais,pramoninės žuvininkystės tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę);

10) pagal įstatymus suteikta ir naudojama valstiečių ūkiui,jeigu šią žemę jos naudotujui buvo leista pirkti ir už ją sumokėti pinigai ar valstybės vienkartinės išmokos;

11) yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose,ypač vertingose ekologiniu,archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais;

12) užimta gyvenamųjų namų,jų dalių,butų,kurie pagal įstatymą priskirti valstybės išperkamiems,ir jų valdų,suplanuotų pagal Teritorijų planavimo įstatymą.

Žemė gali būti ir neužstatyta,tačiau jei ji priskirta aukščiau išvardintai žemei,ji yra valstybės išperkama,ir natūra negrąžinama.

Už kaimo vietovėje valstybės išperkamą žemę piletis gali gauti žemės ar miško sklypą kitoje vietoje.Šiuo atveju žemės ar miško sklypai projektuojami iš laisvos žemės,miško fondo pagal žemės reformos įstatyme nustatytą eiliškumą.Galima rinktis žemės sklypą individualiai statybai,išskyrus didžiuosiuose Lietuvos miestuose:Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,Šiauliuose,

Panevėžyje,Alytuje,Marijampolėje,Druskininkuose,Palangoje,Birštone ir Neringoje.

Už žemę,kuri patenka į miestams priskirtas teritorijas,galima gauti sklypą kaimo vietovėje žemės ūkio veiklai,gauti gauti naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse,kur buvo turėtoji žemė,arba įteisinti esamą privačios namų valdos žemės sklypą,nepaisant turėtos žemės vietos,kuri buvo priskirta miestams nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d.

Kaip jau minėta,ne visada galima žemę susigrąžinti buvusioje vietoje.Tai yra valstybės išperkama žemė.Tokiu atveju paruošiama išvada dėl žemės perkėlimo į kitą vietą.Kaip ir bet kuri kita nuosavybės atkūrimo byla paruošiama 3 mėnesių bėgyje.Jeigu asmuo yra paėmęs iš valstybės paskolą,gali ją grąžinti būtent tokia išperkama žeme.

Taip pat įstatymas 12 straipsniu nurodo pagrindus ir aplinkybes,kuomet yra valstybės išperkami miškai ir vandens telkiniai:

1) priskirti valstybinėms reikšmėms miškams,valstybinės reikšmės vidaus vandenims;

2) priskirti valstybiniams rezervatams,valstybinių parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms,Kuršių nerijos nacionaliniam parkui;

3) priskirti miestų miškams,miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai,miško parkams;

4) priskirti miško genetiniams draustiniams, valstybiniams miško medelynams,

valstybiniams miško daigynams ir miško sėklinėms plantacijoms;

5) priskirti miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams;

6) valstybinės reikšmėms miškai,esantys 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių nerijos;

7) pagal įstatymus įsigyti privačion nuosavybėn.

Už mišką valstybė atlygina taip kaip už žemę,tik neskiriamas žemės sklypas individualiai statybai.

Už valstybės išperkamą vandens telkinį galima atlyginti žemės ar miško sklypu arba vandens telkinį galima gauti kitoje vietoje.

Atlyginimas už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą

Už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamą turtą,taip pat už nekilnojamąjį turtą,kuris iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikęs,tačiau po to jo neliko dėl valstybės,savivaldybės institucijų priimtų
sprendimų,piliečiams atlygina valstybė.

Atlyginant piliečiams už nekilnojamąjį turtą,kuris negrąžinamas natūra,laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto,kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą,lygiavertiškumo principo.Taip pat atlyginant už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą,kurio piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra,atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės,miško,vandens telkinio vertė,mokamų pinigų suma,išduodamų vertybinių popierių skaičius) apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką,atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu.Atlyginant už miesto teritorijoje esančią žemę,laikomasi tos nuostatos,kad po neteisėto žemės nacionalizavimo miestams priskirta žemė vertinama priemiestinėse teritorijose esančios žemės ūkio paskirties žemės vidutine rinkos kaina,o kitai miestų teritorijose esančiai žemei taikoma tam miestui Vyriausybės nustatyta vidutinė atlyginimo kaina.

Už žemę,taip pat vandens telkinius saugomose teritorijose,kurių susigrąžinti natūra turėtoje vietoje pliečiai nepageidauja,jiems gali būti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar vandens telkinį iš laisvos žemės fondo pagal Žemių reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės,vandens telkinių plotų įsigijimo eiliškumą,taip pat perduodamas nuosavybėn neatlygintinai jo naudojamas lygiavertis žemės sklypas prie nuosavybės teise turimų pastatų,išskyrus Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus:

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4111 žodžiai iš 8068 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.