Valstybinė valdžia ir suverenitetas
5 (100%) 1 vote

Valstybinė valdžia ir suverenitetas

Valstybinė valdžia

Vienas iš pagrindinių valstybės požymių yra valstybinė valdžia,pagrįsta prievarta ir vykdoma specialios valstybinių organų sistemos,specialausvaldininkų sluoksnio.Vals-

tybinių organų visumą sudaro valstybinės valdžios mechanizmą.Atskiros šio mechanizmo dalys (valstybiniai organai) gali būti skirstomos (klasifikuojamos) priklausomai nuo jų veiklos pobūdžio,funkcijų vykdymo formų,įgaliojimų apimties,sudarymo būdo.Kad valstybinės valdžios mechanizmas efektyviai funkcionuotų,demokratinėse valstybėse egzistuoja valdžių pasidalijimo principas,pagal kurį valstybinės valdžios struktūrą sudaro – įstatymų leidimo organai,vykdomoji ir teisminė valdžia.

ĮSTATYMŲ LEIDŽIAMOJI VALDŽIA

Tautos suverenitetą demokratiniuose režimuose,esant sudėtingai valstybinės valdžios institucijųsistemai,atstovauja įstatymų leidimo organai,tai rinkti parlamentai,nacionaliniai susirinkimai,aukščiausiosios tarybos,seimai,steigiamieji susirinkimai,kongresai ir t.t.

Lietuvoje seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys,kurie renkami ketveriem metams remiantis visuotine,lygia,tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.Seimas laikomas išrinktas,kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių.Seimo narių rinkimo tvarką nustato įstatymas.

Pagal 64 konstitucijos straipsnį Seimas:

1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;

2) leidžia įstatymus;

3) priima nutarimus dėl referendumų;

4) skiria Lietuvos respublikos prezidento rinkimus;

5) steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;

6) pritaria ar nepritaria prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;

7) svarsto M.P.pateiktą vyriausybės programą ir sprendžia ar jai pritarti;

8) vyriausybės siūlimu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;

9) prižiūri vyriausybės veiklą,gali reikšti nepasitikėjimą M.P.ar ministru;

10) skiria Konstitucinio Teismo teisėjus,Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus;

11) skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių;Lietuvos banko valdybos pirmininką;

12) skiria savivaldybių tarybų rinkimus;

13) sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;

14) tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri,kaip jis vykdomas;

15) nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokesčius;

16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis,svarsto kitus užsienio politikos klausimus;

17) nustato Respublikos administrcinį suskirstymą;

18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;

19) leidžia amnestijos aktus;

20) įveda tiesioginį valdymą,karo ir nepaprastąją padėtį,skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotasias pajėgas.

Valstybės vadovas ir vyriausybė remdamiesi konstitucija taip pat gali tureti įstaymų leidimo teisę.

Diktatoriškų režimų sąlygomis įstatymų leidimo organai visiškai likviduojami (arba paliekamas tik fiktyvus jų egzistavimas),o įstatymų leidimą uzurpuoja valstybės arba vyriausybės vadovas (kaip ir absoliutinės monarchijos sąlygomis).

Pagrindinis diktatūrų bruožas-piliečių bendruomenės suverenumo drastiškas apribojimas ar net visiškas panaikinimas.Diktatoriškoje valstybėje piliečio teisinis statusas yra netvirtas,savavališkai pažeidžiamas valdžios aparato,o idėjos,politinių partijų ar visuomeninės veiklos pasirinkimo laisvę riboja ir įstatymai,ir neteisėti valdžios aparato veiksmai.Diktatūros pagrindas-įstatymais neapribotos valdžios koncentracija bei centralizacija,be to,svarbiausias valdžios subjektas dažniausiai yra maža grupė žmonių,lojalių diktatoriui.

Diktatūros gali būti derinamos su autokratiniu ar populistiniu valdymo stiliumi.Jos-priešingybė demokratiniam ir liberaliam stiliui.

Demokratinio tipo šalyse įstatymų leidimo procesas yra sudėtingas ir gana ilgas.Jau poto,kai įstatymas parlamente priimtas,jį paprastai sankcionuoja valstybės vadovas,kuris gali turėti netgi veto teisę.

Taigi demokratinėje visuomenėje vyriausybės valdžią aiškiai apibrėžia bei griežtai apriboja įstatymas.Todėl privačios organizacijos nuo valstybės kontrolės nepriklauso.Atvirkščiai dauguma jų spaudžia vyriausybę,kad ši atsiskaitytų už savo veiklą-nekaip diktatoriškose.Tad demokratinis režimas sudaro salygas aktyviam visuomeniniam,politiniam,ekonominiam ir kultūriniam gyvenimui vystitis.

Jis gali būti derinamas su įvairiomis valdymo formomis:parlamentine ir prezidentine respublika,konstitucine monarchija:

Parlamentinio tipo valstybėse parlamentas,kaip aukščiausioji valdžia,kontroliuoja vyriausybę,kuri tvirtinama parlamento ir yra jam atskaitinga.

Prezidentinio tipo respublikose greta parlamento anksčiau minėtas funkcijas vykdo ir prezidentas.

Piliečių išrinkti įstatymų leidimo organai turi labai sudėtingą ir plačią vidaus struktūrą:komisijos,komitetai,kolegialūs ar asmeninio pobūdžio valdymo organai.Tai būdinga ir Lietuvos Respublikos Seimui,kuris susideda iš įvairių komisijų,deputatų grupių ir t.t.

Svarbiausias įstatymų leidimo tikslas šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje – pasiekti visuomenėje egzistuojančių socialinių grupiu interesų kompromisą,užtikrinantį individo ir visuomenės išsaugojimo bei tobulinimo teisinius pagrindus,užtikrinti visų visuomenės
narių pilnavertiškos egzistensijos bei visuomeninės veiklos garantijas visose gyvenimo sferose.

VYKDOMOJI VALDŽIA

Vykdomąją valdžią sudaro valstybės valdymo organų sistema.Aukščiausi vykdomosios valdžios organai yra valstybės vadovas ir vyriausybė,kurie kartu su biurokratine administracija sudaro plačiai išsišakojusią valdymo institucijų sistemą.

Pradžioje vykdomosios valdžios subjektu buvo monarchas ir jam pavaldus valdininkų apratas.Šiuolaikinėse valstybėse valdymo organų sistema (aparatas) susideda iš dviejų struktūrinių elementų:valdymo aparato ir prievartos aparato.Valdymo aparatas pagal įgaliojimus dar skirstomas į centrinį ir vietinį.Be to,federacinėse valstybėse yra dviejų rūšių centriniai organai:federacijos (sąjungos) ir federacijos narių (subjektų).

Centrinius valdymo organus parlamentinėse respublikose formuoja parlamentas,o prezidentinėse-prezidentas.Centriniai organai yra vadinami įvairiai.Dažniausiai tai Vyriausybė arba Ministrų Taryba,kuri yra aukščiausias valstybės vykdomasis ir tvarkomasis organas.Organizacinę vyriausybės struktūrą sudaro ministerijuos,departa-

mentai,komitetai,komisijos,komisarijatai ir t.t.Visos šios sistemos formavimą nulemia ūkio ir socialinio gyvenimo sferos poreikiai.Vyriausybės nariai paprastai yra ministras pirmininkas,ministro pirmininko pavaduotojai ir ministrai.Vyriausybės veiklos pricipus nulemia įstatymai.Vyriausybė užtikrina įstatymų bei biudžeto vykdymą,tiesiogiai įgyvendina valstybės valdymą visoje jos teritorijoje,organizuoja krašto apsauga ir viešąją tvarką,rūpinasi piliečių teisių ir laisvių apsauga,užtikrina pilietiniu pareigų vykdima,užmezga ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Vietiniai valdymo organai (savivaldybės,merijos ir kt.) vienija tiesioginės ir atstovaujamosios demokratijos pradus.

Savivaldybė-tai gyventojų ir jiems atskaitingų vietos savivaldybės organų savarankiška veikla sprendžiant savo reikalus ir įgyvendinant priimtus sprendimus remiantis įstatymais.Svarbiausios tokių sprendimų įgyvendinimo formos yra pilietinė iniciatyva,referendumai,atstovaujamųjų savivaldos organų rinkimai,galimybė kontroliuoti jų veiklą.

Lietuvos Respublikos atstovaujamosios demokratijos pagrindą sudaro savivaldybių tarybos,renkamos vietinių tarybų deputatų rinkimų įstatymo numatyta tvarka.

Išrinkta taryba formuoja atitinkamus valdymo organus: Apylinkėje,gyvenvietėje (valsčiuje) –tai viršaitis,o rajono (apskrities) mieste-meras.Rajono valdymo organai yra rajono valdytojas ir jo vadovaujama valdyba.Respublikinio pavaldumo miestuose šias funkcijas atlieka miesto meras ir jo vadovaujama valdyba.Valstybės vadovas – aukščiausias vykdomosios valdžios reiškėjas,yra asmuo ar kolegialus organas,turintis teisę oficialiai atstovauti šaliai tarptautiniuose santykiuose bei spręsti svarbiausius vidaus politikos klausimus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1115 žodžiai iš 3570 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.