Valstybinio socialinio draudimo mokamos išmokos
5 (100%) 1 vote

Valstybinio socialinio draudimo mokamos išmokos

TURINYS

ĮVADAS 3

1. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO

VYKDOMOSIOS IŠMOKOS 4

2. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SKYRIMAS 4

3. SENATVĖS PENSIJA 5

4. INVALIDUMO PENSIJOS 7

4.1 STAŽAS INVALIDUMO PENSIJAI GAUTI 8

5. NAŠLIŲ IR NAŠLAIČIŲ (MAITINTOJO NETEKIMO) PENSIJA 9

6. UŽSIENIO PENSIJOS 10

7. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO

VALDYBOS APSKUNDIMAS 11

8. KOMPENSUOJAMASIS UŽDARBIS PAŠALPOMS SKAIČIUOTI 11

9. LIGOS IR MOTINYSTĖS PAŠALPOS 12

9.1 LIGOS PAŠALPA 12

10. LAIDOJIMO PAŠALPA 12

11. NETEKTO DARBINGUMO VIENKARTINĖ KOMPENSACIJA 13

12. NETEKTO DARBINGUMO PERIODINĖ KOMPENSACIJA 13

IŠVADOS 14

LITERATŪROS SĄRAŠAS 15

ĮVADAS

Valstybinio socialinio draudimo sistema apima kone visus Lietuvos gyventojus : vienus – kaip draudėjus, kitus – kaip apdraustuosius, trečius kaip išmokų gavėjus. Sistema pagrysta solidarumo principu : dirbantys žmonės, mokėdami socialinio draudimo įmokas, remia pensininkus, invalidus, bedarbius. Taigi valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas priklauso nuo įmokų, o įmokos – nuo valstybės ekonominės būklės, dirbančiųjų skaičiaus, darbo užmokesčio dydžio, pagaliau nuo jas mokančiųjų sąžiningumo.

Socialinio draudimo funkcijas vietose atlieka 52 miestuose ir rajonuose veikiantys VSDF valdybos teritoriniai skyriai. Jie rūpinasi socialinio draudimo įmokų surinkimu, registruoja ir kontroliuoja draudėjus, atsako, kad laiku ir tinkamai būtų išmokamos pensijos, pašalpos bei kompensacijos.

Valstybinis socialinis draudimas – valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus ginančios organizacijos.

Šiame darbe buvo remiamasi šiais norminiais aktais:

– Valstybinio socialinio draudimo įstatymu;

– Pensijų įstatymu;

– Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu;

– Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu;

– Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu ”dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo”;

– Ir kiti norminiai aktai.

Rašomojo darbo priede pateikiami “Sodros” pavyzdiniai blankai, tai yra prašymai, kurios užpildžius, bus skiriamos motinystės, ligos ir kitos pašalpos. Senatvės, invalidumo ir kitos pensijos. Įvairios kompensacijos.

Darbe pateikiami kompiuterizuotas motinystės pašalpos skyrimo proceso dokumentai. Taip pat pateikiami piliečio Stasio Bulkovo dokumentai: invalidumo, senatvės pensijai gauti apie jo draudžiamąsias pajamas, sprendimas, pažyma pensijai skirti, pažyma apie apdraustąsias pajamas.

Socialinio draudimo skyriai pensininkams veda pensijos bylas. Tad darbe taip pat pateikiama pavyzdinė pensijos byla. 1. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO

VYKDOMOSIOS IŠMOKOS

 PENSIJOS:

-senatvės;

-invalidumo;

-našlių ir našlaičių;

-mokslininkų;

-nukentėjusiųjų asmenų.

 PAŠALPOS:

-ligos;

-motinystės;

-motinystės (tėvystės).

 NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKOS:

– ligos pašalpa;

– netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;

– netekto darbingumo periodinė kompensacija;

– periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus;

– laidojimo pašalpa.

 KOMPENSACIJOS UŽ YPATINGAS DARBO SĄLYGAS.

2. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SKYRIMAS

Valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai pagal nuolatinę arba faktinę pensininko gyvenamąją vietą. Paslaugas, susijusias su pensijų pristatymu, ir pagal sutartą kainą gali teikti pašto ir kitos įmonės konkurso tvarka.

Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją atsiradimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius per Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą apie pensijos paskyrimą arba apie atsisakymą paskirti pensiją ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Atsisakius skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį.

Valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, mokantis pensiją,
privalo iš anksto informuoti pensininką apie pensijos skyrimo termino pasibaigimą.

Pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Jei pensijos gavėjas dėl pateisinamos priežasties pavėluotai kreipiasi dėl pensijos mokėjimo pratęsimo, pensija nepriskaičiuojant palūkanų išmokama už visą laiką, bet ne ilgiau kaip už 3 metus, kai jos mokėjimas buvo nutrauktas, o pensijos gavėjui teisė gauti pensiją buvo išlikusi. Jei pateisinamos priežasties nėra, bet teisė gauti pensiją išlieka, pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo dokumentų dėl pensijos pratęsimo pateikimo dienos.

Pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius.

3. SENATVĖS PENSIJA

Asmuo įgyja gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

 Sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;

 Turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai;

Senatvės pensijos amžius skirtingas vyrams ir moterims. Nuo 1995m. pensinis amžius kasmet didinamas: moterims 4 mėnesiais, vyrams – 2 mėnesiais. Nuo 2001m. sausio 1d. Ir vyrams ir moterims pensinis amžius didinamas 6 mėnesiais per metus , kol jie pasieks senatvės pensijos amžių moterys – 60 metų, vyrai – 62 metus ir 6 mėnesius.

Minimalus valstybinio socialinio draudimo stažas valstybei socialinio draudimo senatvės pensijai nustatomas 15 metų.

Būtinasis valstybinio pensijų draudimo stažas valstybei socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999m. sausio 1d. Vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 d. Moterims nustatomas 30 metų.

Senatvės pensija apskaičiuojama pagal formulę:

B+0.005*s*k*D+0,005*S*K*D

B – pagrindinė ( bazinė) pensija; s – draudimo stažas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ir tarnybos pagrindu iki 1994m. sausio 1d.; k- asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal bet kurių 5 peiliui einančių kalendorinių metų pajamas, gautas 1984m. – 1993m. laikotarpiu; S – draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po 1994m. sausio 1d.; K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas nuo 1994m. sausio 1d.; D – vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis. Jas tvirtina Vyriausybė.

Amžiaus ir būtinojo stažo sumažinimas asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu (liliputams).Jų senatvės pensijos amžius mažesnis 15 metų už normalų, o būtinasis ir minimalusis darbo stažas 10 metų mažesnis už normalų.

Pensininkams, kurie po valstybinės socialinio draudimo pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės ar bedarbio pašalpas, jeigu jie turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, mokama visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, kai jų draudžiamosios pajamos neviršija 1 minimalios mėnesinės algos. Jeigu nurodytų asmenų draudžiamosios pajamos viršija 1,5 minimalios mėnesinės algos, jiems mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis.

Turintiems draudžiamųjų pajamų pensininkams taip pat neturintiems būtinojo stažo pensija nemokama.

4. INVALIDUMO PENSIJOS

Invalidumu laikomas visiškas ar dalinis darbingumo netekimas, kuris yra pastovus arba išliekantis po ligos pašalpų mokėjimo pabaigos ir kuris riboja asmens galimybes verstis veikla, duodančia pajamų.

Invalidumo pensija skiriama, jei asmuo Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (VMSEK) pripažįstamas invalidu ir invalidumo nustatymo dieną turi minimalų socialinio draudimo stažą.

23 metų neturintys asmenys teisę gauti invalidumo pensiją įgyja, jeigu invalidumas nustatomas draudimo laikotarpiu arba jei jie turi 1 metų draudimo stažą.

Invalidumo pensija apskaičiuojama taip pat kaip senatvės, pridedant negalios ištiktam asmeniui prie turimo draudimo stažo tiek metų kiek jam liko iki senatvės pensijos amžiaus.

Antros grupės invalidams pensija apskaičiuojama pagal tą pačią formulę kaip ir senatvės pensija.

Pirmos grupės invalidams pensija apskaičiuojama, kaip ir antros grupės invalidumo pensija, tačiau pagrindinė pensijos dalis lygi 1,5 bazinės pensijos.

Trečios grupės invalidams pensija apskaičiuojama kaip antros grupės invalidumo pensija, o po to mažinama 50 procentų.

Invalidumo pensija asmenims, sukakusiems nustatytą senatvės pensijos amžių ir turintiems draudžiamųjų pajamų, mokama taip pat kaip senatvės pensija.

4.1 STAŽAS INVALIDUMO PENSIJAI GAUTI

mm Minimalus stažas Būtinasis stažas

Iki 23 1 1

23 1 1

24 1 2

25 1 3

26 2 4

27 2 4

28 2 5

29 3 6

30 3 6

31 3 7

32 4 8

33 4 8

34 4 9

35 5 10

36 5 1052 5 21

53 5 22

54 5 22

55 5 23

56 5 24

57 5 24

58 5 25

59 5 26

60 5 26

61 5 27

62 5 28

63 5 28

64 5 29

65 5 29

37 5 11

38 5 12

39 5 12

40 5 13

41 5 14

42 5 14

43 5 15

44 5 16

45 5 16

46 5 17

47 5 18

48 5 18

49 5 19

50 5 20

51 5 20

1. Pav. Stažas invalidumo pensijai gauti.

5. NAŠLIŲ IR NAŠLAIČIŲ
(MAITINTOJO

NETEKIMO) PENSIJA

Teisę gauti valstybinio socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensiją turi mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktinis bei vaikai, taip pat jiems prilyginti asmenys, jei miręs asmuo turėjo teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją ( jei būtų tapęs invalidu) ar senatvės pensiją arba tokią pensiją gavo.Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties datos praėjo nemažiau kaip 5 metai.

Našlių pensijos dydis yra 20 procentų mirusiojo gautos arba priklausiusios gauti pensijos. Našlių pensija – 25 procentai kiekvienam vaikui, bet ne daugiau kaip 80 procentų viso apskaičiuoto pensijų dydžio.

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi vienas iš šių asmenų:

 našlė arba našlys, auginantys mirusiojo asmens vaikus ( įvaikius), taip pat slaugantys namuose mirusiojo vaikus I grupės invalidus, tapusiais invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams mokama našlaičių pensija;

 našlė arba našlys , kurie sukako senatvės pensijos amžių ir buvo pripažinti invalidais tuo metu, kai augino mirusiojo asmens vaikus I grupės invalidus, tapusiais invalidais iki 18 metų, jei šie vaikai gavo ar turėjo teisę gauti našlaičių pensiją.

 našlė arba našlys, kurie sukako pensinį amžių ir buvo pripažinti invalidais iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti invalidais per penkis metus po sutuoktinio mirties. Našlė ar našlys neturėjęs su sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju jei nuo santuokos iki sutuoktinio mirties yra praėję 5 metai.

 Faktinius sutuoktinius, jei turėjo su mirusiu vaikų, kurios augina ar kuriuos slaugo namuose, nes jie yra I grupės invalidai, jeigu šiems vaikams mokama našlaičių pensija ir jeigu nėra mirusio asmens sutuoktinio, kuriam gali būti priskirta našlių pensija.

 Jei nėra pirmojoje dalyje išvardintų asmenų, teisę gauti našlaičių pensiją turi nustatyta tvarka pripažintas globėju asmuo, auginantis mirusiojo asmens vaikus, taip pat slaugantis namuose mirusiojo vaikus I grupės invalidus, tapusiais invalidais iki aštuoniolikos metų, jeigu šiems vaikams mokama našlaičių pensija.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1806 žodžiai iš 5998 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.