Valstybinis reguliavimas
5 (100%) 1 vote

Valstybinis reguliavimas

ĮVADAS

Pažanga yra būtent tai, ko taisyklės ir reguliavimai

nenumatė

Liudvik von Mises

Žmogus, gyvendamas civilizuotame pasaulyje, visuomet susiduria su ekonomika. Kiekvienas iš mūsų svarstome, kodėl pinga ar brangsta prekės ir paslaugos, kodėl ir kokius mokesčius mokame valstybei, kaip panaudosime savo gautas pajamas, kaip jas taupysime, kur investuosime. Į šiuos visus klausimus atsako ekonomika. Todėl svarbu suvokti, nuo ko priklauso šalies ekonomika, ką reikia daryti , kad ji augtų, kaip pasiekti ekonominę laisvę, į kokią veiklos rūšį investuoti savo uždirbtas pajamas. Kad įgyvendinti savo tikslus ir norus, žmonėms reikalingas ekonominis saugumo jausmas, kurio šiais laikais pasigendama. Demokratinėje visuomenėje šie kiekvienam žmogui svarbūs tikslai tampa ir valstybės tikslu. Praktiškai šalies ekononominė gerovė priklauso nuo vyriausybės vykdomos politikos. Šalies ekonomikai reguliuoti vyriausybė naudoja įvairias (fiskalines ir monetarines) politikos priemones, kaip mokesčių ir jų dydžių normos, vyriausybės išlaidų formavimo principai, vyriausybės subsidijos , įvairūs leidimai ir draudimai.

Jau nuo seno vyksta diskusijos ne tiek dėl ekonominio valstybinio reguliavimo , kiek dėl jo mastelio, formos ir intensyvumo. Taigi kiekvienoje šalyje yra vykdomas didesnis ar mažesnis ekonomikos reguliavimas. Šiame darbe bus bandoma atskleisti teigiamą ir neigiamą valstybinio verslo reguliavimą.

Valstybinė parama verslui bus trumpai apžvelgiama šiame darbe, išryškinami teigiami aspektai.

Teigiami būdai skatinantys verslo plėtrą yra sveikintini, tačiau kaip visada blogybės labiau pastebimos ir todėl šiame darbe didesnis demėsys skiriamas neigiamiems reguliavimo aspektams pabrėžti.

Valstybės institucijų kišimasis į verslą ir ekonomikos reguliavimas yra viena iš pagrindinių verslą ribojančių veiksnių . Vakarai jau gerokai anksčiau ištyrė neigiamą reguliavimo įtaka ekonominiam aktyvumui. Buvo atliekama be galo daug tyrimų, pateikta gausybės informacijos ir apibendrinimų. Tyrimų rezultatai akivaizdžiai įrodė liūdnas politinio aktyvumo pasekmes. Apklaustieji verslininkai mano, kad tik mokesčių mažinimas ir reguliavimo reforma gali pagerinti verslo sąlygas. Ką patarti politikams, kurie pareiškia norą kelti ekonomikos veiklos efektyvumą ir žmonių gerovę? Šiame darbe apžvelgsiu užsienyje atliktų tyrimų rezultatus, kurių išvados vieningai patvirtina reguliavimo žalą ir siūlo jo atsisakyti žmonių gerovės vardan.

Valstybės verslo reguliavimo problema akivaizdi ir Lietuvoje. Kas reguliuojama mūsų valstybėje ir kaip tas reguliavimas įtakoja šalies verslą, į tokius ir kitus panašius klausimus, bus bandoma atsakyti šiame darbe. Taip pat trumpai bus aprašomi konkretūs verslo reguliavimo aspektai, kaip verslo licencijavimas, mokesčių našta, konkurenciją ribojantys įstatymai ir kt. Paminėsiu bene labiausiai reguliuojamą veiklos sritį – alkoholio gamybą.

Per pastaruosius metus Vyriausybė taikė veiksmingas ir neveiksmingas priemones, gerindama verslo klimatą, mažindama biurokratinį aparatą ir paprastindama administravimo tvarką. Įstojus į EU įstatymai ir teisės aktai derinami taip, kad atitiktų EU standartus ir taikomą tvarką. Europos Sąjunga pripažino Lietuvą svarbiausiu regiono transporto centru, siejančiu EU su Rytais. Kursiniame darbe trumpai užsiminsiu kaip pasikeitė ar pasikeis valstybinis verslo reguliavimas Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.

Apžvelgus internetu prieinamą literatūrą apie valstybinį verslo reguliavimą, darbo pabaigoje, bandysiu viską apibendrinti ir pateikti išvadas bei pasiūlymus, kaip reikėtų apriboti didelį valstybinį reguliavimą, turintį žalos Lietuvos ekonomikai bei verslui. Nėra bloga ta mūsų vyriausybė, tik viskam reikia turėti saiką ir tuomet Lietuva taps Europoje klestinti valstybė.

1. UŽSIENIO PATIRTIS, ĮRODANTI REGULIAVIMO ŽALĄ

Mes jau pripratom lyginti save su užsienio valstybėmis. Paisydami užsienio ekonomistų nuomonės, bei sekdami daugelio šalių pavyzdžiu, bandome išvengti klaidų, kurios atitolintų nuo verslo plėtros progreso, nuo kurio ir taip atsiliekame.

Užsienio valstybių patirtis nurodo būtinas kišimosi į valstybės ekonominę politiką priežastis:

• “Visuomenių gėrybių teikimas (pasirinkimas: mokomos ar nemokomos paslaugos, ginklai ar socialinė parama?);

• Žalingų išorinių padarinių tvarkymas (aplinkos apsauga, tarša iš oro, produktų);

• Naudingų išorinių padarinių ekonominės naudos skatinimas ( švietimas, darbo jėga ir ekonominės pusiausvyros siekimas subsidijuojant verslą ar gamybą)

• Privačios nuosavybės gynimas ( kontrobanda, falsifikavimas, plagijavimas, patentavimas – autorinės teisės ir intelektualinės nuosavybės apsauga);

• Monopolijų ( kai kišasi valstybė tiekdama išimtis atskiroms firmoms) reguliavimas – suokalbiai , konkurencingumui atskiroje srityje didinimui (teisės aktais, licenzijomis, kvotomis, leidimais);

• Socialinių programų vykdymas . (Skurdo mažinimo programa, Indvalidų modkymo, Bedarbių perkvalifikavimo ir kt.);

• Ekonomikos stabilizavimo priemonės ( pastovi valiutos vertė ribojanti infliaciją, nedarbo mažinimas ir kt).“ (1, www.vsdk.lt
/biblioteka )

Remiantis užsienyje atliktais tyrimų konkrečiais pavyzdžiais, bandysiu trumpai aprašyti reguliavimo žalą verslui. Šioje dalyje panagrinėsime vežėjų reguliavimą, aplinkosaugos reguliavimą, telekomunikacijų dereguliavimo sėkmę.

Vežėjų reguliavimas. Vežėjų automobiliais aktu, priimtu JAV Kongreso 1980 m, buvo sumažintas nacionalinių pervežimų reguliavimas. Akivaizdus rezultatas buvo tas, kad įmonėms tapo lengviau įeiti į pervežimų tarp valstijų rinką, nes buvo sumažinti įkainiai, nors paslaugos kokybė nepakito.

„ Iki 1980 m, esant valstybiniam reguliavimui, pervežimo kainas ir įvažiavimą į Floridos valstiją nustatydavo Viešųjų paslaugų komisija. Ši komisija kontroliuodavo vežėjų veiklą pagal aptarnavimo regionus, transporto priemonių tipą, pervežamas prekes ir aptarnaujamus klientus ir t.t. Ekonomistai Blair , Kaserman ir McClave ištyrė dešimt vežėjų praėjus dviems metams po dereguliavimo ir nustatė, kad pervežimų įkainiai Floridoje sumažėjo beveik penkiolika procentų. Kainos didesnėse rinkose sumažėjo labiau nei mažesnėse rinkose ir tai leidžia daryti išvadą, kad reguliavimas taip paveikdavo įkainius, kad mažos rinkos subsidijuodavo dideles rinkas.“ (2, www.lrinka.lt/1998 Nr.4 ) Taigi pervežimo kaštų sumažėjimas tiesiogiai padidino ekonominį efektyvumą, kas ekonominiu požiūriu yra itin sveikintina. Pavyzdžiui, Naujoje Zelandijoje dereguliavus transporto sistemą, krovinių pervežimo geležinkeliu įkainiai nukrito 50% , o taipogi įgalino nugabenti krovinius į bet kurią šalies vietą ne ilgiau kaip per 36 val., kas anksčiau būdavo neįmanoma dėl visokiausių formalumų. Naujosios Zelandijos uostų reforma sumažino darbo kaštus, o šios pramonės šakos darbininkų neramumai visiškai išnyko.

Aplinkosaugos reguliavimas. „Griežti valdžios draudimai neteršti aplinkos, atbaido naujus rinkos dalyvius, o tai reiškia, kad yra slopinamas ekonominis aktyvumas. Todėl ekonomistai bando rasti alternatyvų tarp ekonomikos augimo ir aplinkosaugos. Užsienyje yra naudojama tokia sistema, t.y. prekyba taršos kvotomis, kuri gerina taršos emisijos kontrolę ir skatina tas įmones, kuriose taršos mažinimo kaštai potencialiai yra žemiausi, sumažinti taršą. Taigi valdžios institucijų atliekamas tiesioginis taršos reguliavimas yra ne toks efektyvus būdas kaip taršos kvotų pardavinėjimas, sumažinantis taršos mažinimo kaštus ir skatinantis ekonomikos augimą.“(2, www.lrinka.lt/1998 Nr.4 ).

Telekomunikacijų dereguliavimo sėkmė. Naujosios Zelandijos telekomas nuo seno priklausė valstybei. Niekas kitas šalyje neturėjo teisės pardavinėti telefonų aparatų, tik pašto įmonė. Telefonų spalva buvo arba juoda arba balta. Fakso aparatus irgi galėjo pardavinėti tik valstybinis paštas. Naujos telefono linijos reikėdavo laukti iki šešių mėnesių. Pataisyti gedimus galėdavo tik trys telekomo darbuotojai ir reikėdavo laukti visą savaitę. Telefono linijos nuolat būdavo perkrautos, kai tuo tarpu paslaugos įkainiai nuolat didėjo.

Tačiau dabar Naujoji Zelandija yra pasaulio telekomunikacijų lyderė, nes ji sukūrė visiškai laisvos konkurencijos sąlygas, kurios leido bet kam iš bet kurios šalies investuoti į Naujosios Zelandijos telekomunikacijų rinką.

Telekomunikacijų rinkos dereguliavimas atnešė naudos įmonės akcininkams, klientams, nes pagerino paslaugų kokybę ir sumažino kainas, darbuotojams , nes sukūrė gerai apmokamų darbo vietų , taip pat pritraukė investicijų į Naująją Zelandiją. Šis dereguliavimas prisidėjo prie šalies ekonominio augimo. (2, 2, www.lrinka.lt/1998 Nr.4 )

Darbo rinkos reguliavimas.

a) minimalaus atlyginimo nustatymas

„Nustačius minimalų atlyginimą, įmonės samdo mažiau darbo jėgos. Naudą patiria tik darbininkai, kurie yra įdarbinti už valstybės nustatytą minimalų atlyginimą, tačiau žalą patiria darbininkai, kurie sutiktų dirbti ir už mažesnį, nei minimalus atlyginimas, tačiau neturi galimybės gauti tokio darbo. Augant ekonomikai, daugėja darbo vietų, todėl galima sakyti, kad minimalaus atlyginimo nustatymas nesumažina įdarbinimo, tačiau sulėtina ekonomikos augimą“. (2, www.lrinka.lt/1998 Nr.4 )

Paprastai įmonės, susidūrusios su aukštais darbo jėgos kaštais, samdo mažiau darbininkų, o likusius verčia dirbti ilgesnį laiką. T.y, likusių darbininkų sąskaita siekiama kompensuoti valdžios užkrautą naštą. Deja, ir tokios priemonės neapsaugo nuo darbo kaštų padidėjimo, todėl įmonės praranda konkureciją tiek šalies viduje, tiek užsienyje, dėl ko bedarbystė toliau šalyje didėja.

b) apsauga nuo “neteisėto“ atleidimo iš darbo

Įstatymai, saugojantys darbuotojus nuo neteisėto atleidimo iš darbo, irgi turi didelę reikšmę darbo rinkai, o tuo pačiu ir ekonomikos augimui. Apsauga nuo neteisėto atleidimo santykinai padidina darbo kaštus. Įmonės yra priverstos eikvoti daugiau laiko ir pinigų potencialių darbuotojų tyrimams, praranda galimybę atleisti neefektyviai dirbančiuosius, patiria daugiau išalidų juridininiams klausimams spręsti, susijusius su darbuotojo atleidimu. „Ekonomistai Dertouzas ir Karoly ištyrė atskiras JAV valstijas ir pateikė duomenis, kad priėmus nuo neteisėto atleidimo apsaugančius įstatymus, įdarbinimas valstijoje sumažėjo 2-5 %“. (2, www.lrinka.lt/1998 Nr.4
)

c) profesinių sričių reguliavimas

Jei valdžia nustato reguliavimus profesinių sričių atstovams, tokiems kaip gydytojai, stomotologai, advokatai, elektrikai ir t.t., tuomet padidėja paslaugų kainos vartotojams.

„Tirdamas dantų gydymą įvairiose JAV valstijose 1982 m, Arthuras De Vany nustatė , kad tose valstijose, kuriose buvo valdžios ribojimai naudoti dantų gydymo priemones, dantų gydymo įkainiai buvo didesni, nei tose valsatijose, kuriose tokių ribojimų nebuvo.“ (2, www.lrinka.lt/1998 Nr.4 ) Tai įrodo, kad ribojimai neleidžia efektyviai išnaudoti teikiamų paslaugų.

„Shirley Svorny 1987 metais įrodė, kad septintojo dešimtmečio viduryje valstijos, įvedusios pernelyg skrupulingą medicinos paslaugų licenzijavimą, turėjo mažesnį gydytojų skaičių tenkantį tūkstančiui gyventojų. “. (2, www.lrinka.lt/1998 Nr.4 )

Taigi valstijoms, siekiančioms didinti žmonių ekonominę gerovę, buvo patariama peržiūrėti valdžios ribojimą ir skatinti naujų rinkos dalyvių įėjimą į rinką, o tuo pačiu ir konkurenciją tose rinkose.

2. REGULIAVIMO PRIEMONĖS

Valstybinės institucijos ekonomiką reguliuoja teisės aktais, administraciniais veiksmais bei veikimu rinkoje (ūkinė veikla). Aprašysime kiekvieną iš jų.

Pirmiausia teisinis reguliavimas. Įstatymais ir kitais teisės aktais yra apibrėžiami valstybinių institucijų įgaliojimai nustatyti sąlygas ir taisykles ūkinei komercinei veiklai. Įstatymai ir teisės aktai yra reguliavimo priemonės , kurios gali pagerinti ar pabloginti įmonių veiklos sąlygas.

Administracinis reguliavimas. Vyriausybės atsakingos už teisės aktų įgyvendinimą, įgalioja valstybines institucijas prižiūrėti kaip laikomasi nustatytų veiklos sąlygų bei taisyklių, kurios renka informaciją, skiria baudas taisyklių pažeidėjams. Lietuvoje yra apie 80 kontroliuojančių institucijų. Valstybinės institucijos turi savo tvarką, todėl jos daugiau nepalaiko tvarkos, o sudaro chaosą, nuo kurio kenčia įmonės bei verslininkai.

Ūkinė veika. Ekonomika gali būti reguliuojama ir valstybės institucijoms veikiant rinkoje. Valstybinės institucijos perka viešuosius pirkimus, investuoja, skolinasi ar atlieka kitokias operacijas. Valstybės dalyvavimas rinkoje įtakoja visą konkurencinę aplinką , komplikuodamas santykius tarp privačių ūkio subjektų. Dalyvaudama rinkoje, valstybė tarsi tampa teisėju, kuri nustatydama taisykles ir pati dalyvauja žaidime.

Prie veikimo rinkoje galima priskirti valstybės paramą verslui.

3.VALSTYBĖS PARAMA VERSLUI

Įvertindama verslo svarbą ekonomikos augimui, Vyriausybė vienu iš svarbiu ekonomikos politikos uždavinių laiko verslo plėtojimą bei darbo vietų kūrimą. Siekiant gerinti verslo ekonominę aplinką, steigiamos ir remiamos institucijos, skatinančios verslo plėtrą.

Pagrindiniai uždaviniai, kurie siekiami verslo plėtros įgyvendinimui, yra šie :

• „Sukurti verslo plėtrai palankią teisinę ir ekonominę politiką ir sumažinti biurokratinius verslo augimo problemas;

• suformuoti verslo plėtros techninės ir finansinės paramos sistemą;

• plėtoti verslo infrastruktūrą ir verslo savivaldą.“ ( 3, www3.lrs.lt. )

Reikia pripažinti, kad priimti įstatymai verslo plėtrai paremti, neišsprendė visų verslo problemų. Numatyta tobulinti tokius įstatymus atsižvelgiant į ekonominę situaciją ir ES direktyvas.

Lietuvoje valstybės parama verslininkams pasireiškia šiais pagrindiniais būdais:

– „mokesčių lengvatomis;

– laisvųjų ekonominių zonų steigimas;

– administracinių ir biurokratinių barjerų verslui mažinimas.“ (4, www.audit.lt.documents )

Pabandysime trumpai aptarti kiekvieną būdą.

Siekiant palengvinti mokesčių naštą smulkaus verslo įmonėms, „1998 metais priimtos LR fizinių asmenų laikinojo pajamų mokesčio ir juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pataisos. Jose nustatyta, kad įmonėms, kurių pajamos mokestinį laikotarpį neviršija 1mln. litų ir vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių , taikomas lengvatinis 15 proc.pajamų (pelno) mokesčio tarifas.“ (3, www3.lrs.lt/pls )

Užsienio investicijų skatinimui ir Lietuvos ūkio subjektų veiklos plėtimui už Lietuvos Respublikos ribų yra sudarytos bei taikomos dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo sutartys. „Taip pat yra taikomos ir kitos mokestinės lengvatos. Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme yra numatyti atvejai, kai prekių tiekimas ir paslaugų teikimas PVM neapmokestinami, pvz: kultūros ir sporto paslaugos, pašto paslaugos, su sveikatos priežiūra susijusios prekės ir paslaugos ir t.t“. ( 4, www.audit.lt.documents )

Laisvųjų ekonominių zonų steigimas – komercinei-ūkinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra įstatymo numatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. Zonoje įregistruotos įmonės ir jų darbuotojai LR įstatymų nustatyta tvarka moka valstybės rinkliavą ir tik dalį visų mokesčių. „Zonos įmonė pirmus penkis metus moka 80% mažesnį pelno mokestį, kitus penkis metus moka 50% mažesnį pelno mokesatį.“ ( 4, www.audit.lt.documents). Užsienio investuotojų laisvoje ekonominėje zonoje gauti dividentai neapmokestinami. Ir įvairios kitos lengvatos taikomos remiantis LR įstatymais. Tiek
Lietuvos tiek užsienio investuotojai susiduria su administraciniais ir biurokratiniais trukdžiais, kurie sukelia papildomai problemų. Todėl Lietuvoje yra sumažintas licenzijuojamų verslo rūšių sąrašas, supaprastinta įmonių registravimo tvarka. Taip pat valstybinės institucijos stengiasi kuo daugiau pateikti konkrečios informacijos, kad būtų kuo paprastesni painūs aktų reikalavimai. Bet vis dėlto dar egzistuoja per stiprus verslo reglamentavimas, mokesčių administravimo trūkumai, korupcija ir kiti reiškiniai. Reikia tikėtis, kad palaipsniui valstybinės institucijos tinkamai sureguliuos visus netobulumus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2296 žodžiai iš 7329 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.