Varis
5 (100%) 1 vote

Varis

Vilniaus Žemynos gimnazijos

1f klasės mokinių

Igno Černiausko

Ginto Karaliaus

Inesos Skvarciany

Ramunės Margevičiūtės

Kūrybinis darbas apie varį

Vilnius

2004

TURINYS

1. Įžanga 2 psl.

2. Dėstymas:

a) bendrosios vario savybės 2 psl.

b) vario savybių palyginimas su kitų metalų 3 psl.

c) vario svarba žmogaus organizmui 4 psl.

d) varis gamtoje 4 psl.

e) vario preparatai 4 psl.

f) vario rūdos 5 psl.

g) vario gamyba, jo panaudojimas 5 psl.

h) vario metalurgija 6 psl.

i) vario istorija 6 psl.

j) vario lydiniai 7 psl.

k) vario oksidai ir oksichloridas 7 psl.

l) monetinis metalas varis 8 psl.

m) vario ir jo lydinių dirbinių konservavimas 9 psl.

3. Išvados 10 psl.

4. Naudota literatūra 11 psl.

Įžanga

Varis (cuprum), Cu, periodinės elementų sistemos 1 grupės cheminis elementas (metalas). Atominis skaičius 29, atominė masė 63,5. Išorinių elektronų konfiguracija 3d104s1. Oksidacijos laipsnis junginiuose +1, +2, rečiau +3. Normalusis elektrodo potencialas Cu+2/Cu+0,337 V, Cu+/Cu – 0,52 V. Gamtinis varis susideda iš 2 stabilių izotopų 63Cu (69,1%) ir 65Cu (30,9%). Varis sudaro 4,7 * 10-3% Žemėsplutos masės. Gamtoje randamas grynuolių ir junginių pavidalo.

Varis nuo seniausių laikų buvo labai svarbus žmonijos gyvenime. Jis buvo vienas iš pirmųjų metalų, kuriuos žmonės pradėjo naudoti. Iš pradžių buvo naudojami tik vario lydiniai, nes gryno vario ilgą laiką niekas negalėjo išgauti. Bet jo lydiniai: bronza ir žalvaris buvo vieni pirmųjų plačiai vartojamų metalo lydinių. Žmonėms išmokus gaminti bronzinius ir žalvarinius įrankius bei ginklus, patobulėjo žemdirbystė, karyba. Mokslininkai mano, kad tai iš esmės lėmė miestų kūrimasi ir civilizacijų atsiradimą. Juk išmokus panaudoti šio metalo lydinius ir prasidėjo Bronzos amžius, kuris užbaigė Akmens amžių. Taigi varis turėjo tikrai didelės įtakos žmonijos vystymuisi. Vario pavadinimą (cuprum) sugalvojo senovės graikai. Jis kilęs nuo Kipro salos pavadinimo (tikriausiait, į Graikiją varis atkeliavo iš ten). Kas konkrečiai jį atrado yra nežinoma, nes tai buvo taip seniai, kai dar nebuvo rašto.

Bendrosios vario savybės

Varis – grynuolių klasės mineralas. Turi geležies, sidabro, rečiau aukso priemaišų. Kristalai kubinės singonijos, kubų, rombinių dodekaedrų oktaedrų formos. Varis dažniausiai sudaro dendritus. Turi metalinį blizgesį. Dažniausia susidaro hidroterminėmis ir egzogeninėmis sąlygomis. Randamas sulfidinėse ir kitose vario rūdose (JAV, Čilėje, Rusijoje, Pietų Afrikos Respublikoje…). Varis yra raudonai rusvas, jį dengia plona žalsvai mėlyna plėvelė. Lydimosi temperatūra 1083, virimo temperatūra 2360 OC. Yra minkštas (kietumas pagal Brinelį HB 35), kalus, geras šilumos ir elektros laidininkas (didesnį elektrinį laidumą turi tik sidabras). Jo specifinis šiluminis laidumas 394,28 W/m * K. Chemiškai nelabai aktyvus. Sausame ore beveik nesikeičia, drėgname apsitraukia žalia bazinio vario karbnonato danga. Kaitinamas ore, sudaro vario oksidus. Varis lengvai jungiasi su halogenais, siera ir selenu. Tirpsta azoto ir koncentruotoje sieros rūgštyje. Reaguodamas su cianidais arba amoniaku, sudaro kompleksinius junginius.

Laisvame pavidale varis yra tipiškas metalas. Jo elektronai ir orbitalės linkę sudaryti

metališkąjį ryšį, o tai lemia šio metalo aukštą lydymosi temperatūrą, gerą laidumą elektrai, kietumą. Daugelio pereinamųjų elementų praktinis panaudojima paremtas šiomis unikaliomis savybėmis.

Vario savybių palyginimas su kitų metalų savybėmis

Sc Ti V Cr Mn Fe Co Ni Cu Zn

Atominis skaičius 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30

Elektronų konfigūracija * 3d14s2 3d24s2 3d34s2 3d54s1 3d54s2 3d64s2 3d74s2 3d84s2 3d104s1 3d104s2

Metališkasis spindulys, pm 161 145 132 125 124 124 125 125 128 133

Jonizacijos energijos, kJ/mol pirmoji 631 658 650 653 717 759 758 737 745 906

antroji 1235 1310 1414 1592 1509 1561 1646 1753 1958 1733

trečioji 2389 2653 2828 2987 3248 2957 3232 3393 3554 3833

Eo, V ** -2,03 -1,63 -1,13 -0,90 -1,18 -0,440 -0,277 -0,257 +0,337 -0,763

charakteringi oksidacijos laipsniai 3 2, 3, 4 2, 3, 4, 5 2, 3, 6 2, 3, 4, 7 2, 3 2, 3 2 1, 2 2

Lydymosi
temperatūra, oC 1397 1672 1710 190 1244 1530 1495 1455 1083 420

Tankis, g/cm3 3,00 4,50 6,11 7,14 7,43 7,87 8,90 8,91 8,95 7,14

Kietumas *** 3,00 4,50 6,11 9,0 5,0 4,5 – – 2,8 2,5

Laidumas elektrai **** 3 4 6 12 1 16 25 23 93 27

• kiekvieno atomo vidinis elektronų apvalkalas atitinka argono elektronų konfigūraciją;

** redukcijos procesui M2+(aq) + 2e- = M(k) [skandžio atveju Sc3+jonų redukcija]

*** kietumai Mohs’o skalėje

**** nurodyti santykiniai laidumai, sidabro laidumą laikant lygų 100.

Vario svarba žmogaus organizmui

Paskirtis: reikalingas tam, kad sintezuotų segmentus, kurie nudažo odą, akis, plaukus. Be to jis reikalingas vidinei sekrecijai ir baltymų apsikeitimui. Kartu su Vitaminu C ir Geležimi, Varis gamina Hemoglobiną.

Kai trūksta: nuosėdos ant kraujagyslių sienelių, pigmentų sutrikimai, nervų sistemos sutrikimai, kaulų augimo pablogėjimas – visa tai rezultatas to, kad jūsų organizmas gauna per mažai Vario. Kartais organizmas negali priimti Vario, nes kūne per daug Cinko.

Perdozavimas: priveda prie visos žarnų floros žuvimo. Blogiausiu atveju gali atsisakyti dirbti kepenys.

Kur gauti: juoda duona, bulvės, šokoladas, soja, kokoso riešutai, kava, kepenys.

Varis gamtoje

Varis yra sunkusis metalas. Iš dalies jis naudingas kaip mikroelementas augalams ir gyvūnams, bet didelėmis koncentracijomis jis ardo ląsteles.

Varis yra būtinas organizmų gyvybinėms funkcijoms. Augalai ima jį iš dirvožemio, žmogus ir gyvūnai gauna su maistu. Žmogui per perą reikia apie 2mg. vario. Daug vario turi ankštinių šeimos augalai, burokėliai, lapinės daržovės. Ląstelėse varis jungiasi su baltymais, kai kuriomis organinėmis rūgštimis, yra kai kurių fermentų, hemocianino, hemokupreinon nukleoproteidų komponentas. Varis svarbus oksidacijai ir redukcijai, deguonies apykaitai, skatina kraujodarąkaulų čiulpuose. Dėl vario stokos žmogaus ir gyvūnų organizmuose sutrinka geležies apykaita, kai kurios kitos fiziologinės funkcijos. Per didelė vario dozė gali sutrikdyti kvėpavimą, širdies, kepenų darbą, gali sukelti anemiją.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 865 žodžiai iš 2840 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.