Varlės (Ranidae) – beuodegių varliagyvių (Anura) šeima. Gyvūnų oda lygi arba nežymiai rauplėta. Akys su horizontaliu vyzdžiu. Patinų galvos šonuose yra balso maišai (rezonatoriai), kurie kvarkiant išsipučia. Viršutinis žandikaulis su kūgio formos dantimis, apatinis be dantų. Liežuvio galas giliai iškirptas, liežuvis išmetamas.
Gyvena visuose žemynuose, išskyrus arktines sritis, Australiją ir Pietų Amerikos pietinę dalį.
Veisimuisi pasirenka gerai įšildomas vandens telkinio vietas, kur gumulais išneršia kiaušinėlius. Liaudyje tie gumulai vadinami kurkulais. Žiemoja vandens telkiniuose ar sausumoje. Tam dažniausiai pasirenka duobes, lapų krūvas, graužikų urvus, užsikasa į gruntą.
Pasaulyje yra apie 500 rūšių, priklausančių 53 gentims. Lietuvoje gyvena viena varlių (Rana) gentis su penkiomis rūšimis:
Didžioji kūdrinė varlė (Rana esculenta)
Mažoji kūdrinė varlė (Rana lessonae)
Ežerinė varlė (Rana ridibunda)
Pievinė varlė (Rana temporaria)
Smailiasnukė varlė (Rana terrestris)
Didžioji kūdrinė varlė (lot. Rana esculenta, angl. Edible frog, vok. Teichfrosch) – beuodegių varliagyvių (Anura) gyvūnas, priklausantis varlių šeimai. Ši varlė labai panaši į ežerinę varlę, nuo kurios skiriasi šiais požymiais: patinų rezonatoriai balti, užpakalinės kojos vidinis pado gumburėlis aukštas, iš šonų suspaustas ir 1-3 kartus trumpesnis už I pirštą. Didžioji kūdrinė varlė yra 50-90 mm dydžio, jos viršus ryškiai žalias su juodomis ar rudomis dėmėmis. Ant nugaros yra trys išilginės šviesiai geltonos juostelės. Šlaunų viršus gelsvas, su išmargintomis juodomis dėmėmis.
Kūdrinė varlė (Rana lessonae)
Klasifikacija. Klasė Varliagyviai (Amphibia), Būrys Beuodegiai varliagyviai (Anura), Šeima Tikrosios varlės (Ranidae).
Statusas. Įrašyta į ES Buveinių direktyvos ketvirtąjį priedą.
Gausumas. Labai dažna rūšis.
Išvaizda. Kūdrinės varlės vidinis pėdos gumburėlis aukštas, iš šonų suspaustas. Šios varlės viršutinė kūno dalis ryškiai žalios, pilkai žalios, geltonai žalios ar alyvinės spalvos, su didesniu ar mažesniu tamsių dėmių kiekiu. Išilgai jos nugarą dažnai eina šviesi juosta. Jos pilvelis baltas ar gelsvas (labai retai su dėmėmis). Nugaros šoninės raukšlės gerai išsivysčiusios. Patinėliai turi baltus ar gelsvus rezonatorius burnos kampuose.
Dydis. Patelių kūno ilgis yra 52-90 mm, o patinėlių 48-74 mm.
Paplitimas. Kūdrinė varlė paplitusi Europoje išskyrus Pietų Prancūziją, Graikiją, Pirėnų ir Balkanų pusiasalius.
Biotopas. Kūdrinė varlė gyvena nedideliuose sekliuose, vandens augalų turtinguose telkiniuose. Ji vengia sraunių upių, šaltinių, o pasirenka kūdras, tvenkinius, ežerų įlankas, griovius, upių senvages, duobes. Jų jauniklių galima sutikti toli nuo vandens esančiuose tamsiuose drėgnuose miškuose ir pievose. Yra žinoma, kad šiltomis dienomis, lietui lyjant, šios varlės atlieka netolimas keliones ieškodamos kitos gyvenamosios vietos.
Mityba. Kūdrinės varlės minta vabalais, plėviasparniais, drugių lervomis, dvisparniais, žiogais, vorais, moliuskais, kartais kitų varlių buožgalviais.
Aktyvumas. Kūdrinės varlės paprastai aktyvios dieną ir vakare. Naktį jos lindi vandens telkinio dugne. Į paviršių jos masiškai išplaukia apie 8 valandą ryto ir pranyksta iš jo apie 10 valandą vakare. Labiausiai jos aktyvios 12-16 valandomis.
Žiemojimas. Žiemoti kūdrinė varlė pradeda rugsėjo mėnesio gale arba spalį, kai prasideda pirmosios šalnos. Žiemoja jos grupėmis ten pat , kur gyvena, užsikasdamos dumble ar gilesnėse vietose po esančiais neužšalusiais vandens augalais, lėtai tekančiame vandenyje. Jaunos varlės kartais žiemoja ir sausumoje. Pabunda balandžio arba gegužės mėnesį.
Dauginimasis. Nuo pabudimo praėjus 15-20 dienų prasideda jų nerštas. Neršia jos gegužės arba birželio mėnesį, kai vandens temperatūra pakyla iki +20….+22°C. Neršto metu pirmiausiai pasirodo gelsvai žali patinėliai, ant priekinių kojų pirmojo piršto turintys tamsią karpą. Varlių vestuvinius žaidimus sudaro jų šokavimas, pliuškenimasis vandenyje ir garsus kvarksėjimas. Varlių poravimasis paprastai vyksta vakarais. Patelė išleidžia 2000-3000 ikrų, kuriuos nedideliais gumulėliais 2- 5 cm gylyje ji kabina ant vandens augalų arba deda ant vandens telkinio dugno. Ikrai vystosi apie savaitę, buožgalviai – 70-135 dienas. Iš viršaus žiūrint buožgalvio kūnas kiaušinio formos. Kūdrinės varlės subręsta trečiaisiais gyvenimo metais. Gyvena prie užželiančių vandens tvenkinių, aktyvi dieną ir naktį.
Mažoji kūdrinė varlė, arba kūdrinė varlė, (Rana lessonae, angl. Little Water Frog, vok. Kleiner Wasserfrosch) – varlių (Ranidae) šeimos varliagyvis, kuris morfologiškai labai panašus į didžiąją kūdrinę varlę ir yra pats mažiausias iš visų žaliųjų varlių rūšių. Kūnas šviesiai žalios spalvos, pilvelis balsvas, o pakraščiai gelsvi.
Gyvena nedideliuose, sekliuose, vandens augalais užžėlusiuose telkiniuose: kūdrose, tvenkiniuose, karjeruose, durpynų balose, upių senvagėse. Kartais pavyksta aptikti net ir labai užterštose kūdrose. Vengia tekančio vandens. Neršia, maitinasi ir žiemoja vandenyje. Karštomis vasaros dienomis trumpam išlipa į sausumą pasišildyti. Lietuvoje dažna, plačiai paplitusi
rūšis. Saugoma Berno konvencijos (III apsaugos kategorija).
Ežerinė varlė (Rana ridibunda, angl. Marsh Frog, vok. Seefrosch) – varlių (Ranidae) šeimos varliagyvis. Pati didžiausia iš visų žaliųjų varlių rūšių. Dydis 70-100 mm. Nugaros fonas pilkai ar rusvai žalias, dėmės juosvos arba tamsiai žalios. Kartais išilgai nugaros būna siaurutė šviesi juostelė. Pilvas pilkšvai baltas ar gelsvas, dažnai išmargintas tamsiomis didelėmis ir taškeliais. Šlaunų viršus žalsvas, išmargintas rudomis dėmelėmis. Patinų rezonatoriai pilki.