Vastybės tarnyba
5 (100%) 1 vote

Vastybės tarnyba

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………… 2

1. Valstybės tarnybos sampratos analizė…………………………………….. 3

2. Valstybės tarnautojų etikos principai…………………………….……….. 7

3. Valstybės tarnautojų kategorijos………………………………………….. 9

4. Stojimo į valstybės tarnybą sąlygos………………………………………… 12

5. Draudimai, taikomi asmenims, turintiems valstybės tarnautojo statusą… 14

6. Viešųjų ir privačių interesų derinimas valstybės tarnyboje……………… 16

II Užduotis…………………………………………………………………… 18

III Užduotis………………………………………………………………….. 20

Literatūros sąrašas …………………………………………………………. 21

Įvadas

Taigi šio darbo tikslas yra naudojantis atitinkamais metodais – analizės, sintezės, istorinio, sisteminio, lyginamojo, loginio, analitinio, struktūrinio ir gramatinio pagalba pateikti argumentus, įrodančius valstybės tarnybos instituto teisinę reikšmę, nustatyti šio instituto atsiradimo prielaidas, vystymosi tendencijas, jo reikšmę mūsų teisinės valstybės kūrimosi etape.

Ypatingas dėmesys šiame darbe bus skiriamas ir istoriniam teisiniam metodui, kadangi šis metodas padės atskleisti tai, kaip formavosi ir buvo Lietuvoje įtvirtintas valstybės tarnybos institutas. Darbe bus analizuojami ir lyginami 1995 m. “Valdininkų įstatymas”, 1999 m. “Valstybės tarnybos įstatymas” bei 2002 m. nauja “Valstybės tarnybos įstatymo” redakcija.

Darbe bus apžvelgiama gana diskusinė pati valstybės tarnybos sąvoka, valstybės tarnautojų etikos principai, įtraukti į naują įstatymo redakciją, valstybės tarnautojų kategorijų išskyrimo reikšmė ir pateikiamos pačių kategorijų rūšys, taip pat skirima dėmesio stojimo į valstybės tarnybos sąlygų aptarimui, draudimams, kurie yra taikomi asmenims, turintiems valstybės tarnautojo statusą. Darbo pabaigoje analizuojama viešųjų ir privačių interesų samprata, jų derinimo klausimai.

Šiame kursiniame darbe bus naudojamasi specialiąja ir normine literatūra, išsamiai detalizuojančia pasirinktos temos, tai yra valstybės tarnautojų sąvoką, kategorijas.

Valstybės tarnybos sampratos analizė

Šiandieninę mūsų valstybę neįmanoma įsivaizduoti be valstybės tarnybos. Analizuojant valstybės tarnybą, tenka kalbėti apie tam tikrą narių grupę, reguliuojančią valstybės tarnybos santykius.

Valstybės tarnybos teisinis sureguliavimas skiriasi įvairiose šalyse. Demokratinių valstybių tarnybų teisinis sureguliavimas klasifikuojamas įvairiais aspektais. Standartinio ar bendro visoms valstybėms tarnybos modelio nėra. Kiekviena šalis, neišimtis ir Lietuva, kuria savo šalies valstybės tarnybos modelį, kuris būtų paremtas tam tikru, toje šalyje susiformavusiu kultūriniu, politiniu, teisiniu palikimu. Kita vertus tai institucija, per kurią kiekviena valdžia įgyvendina savo politinius siekius. Žinoma kaip šaltinį reikėtų paminėti ir Lietuvos Respublikos Konstituciją, kaip pagrindinį valstybės teisinį aktą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio, 3 dalies nuostata teigia „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“.

Mūsų valstybės tarnybos kūrimąsi lėmė du gana skirtingi istoriniai laikmečiai, šių dviejų skirtingų epochų palikimas ir tradicijos. Sovietmečio įpročiai, kada valstybės tarnyba buvo laikoma vienos partijos nuosavybe ir įrankiu padarė ją nestabilią, sukėlė žmonių nepasitikėjimą ir nepagarbą tiek valstybės tarnybai kaip institucijai, tiek ir pačiai valstybei.

Kartu turime pripažinti, jog valstybės tarnybos sąvoka yra pakankamai diskusinė. Ji nėra vieningai bei tiksliai apibrėžta. Valstybės tarnybos sąvoką galima apibūdinti kaip valstybės tarnautojų veiklą, realizuojant jų pareigines funkcijas. Kartu valstybės tarnyba tai ir teisės institutas – visuma teisės normų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, kurie atsiranda valstybės tarnautojams vykdant jų pareigas bei numatant funkcijas. Valstybės tarnyba, kaip savarankiškas teisės institutas, yra pakankamai sudėtingas, kompleksinis teisės institutas, kadangi tarnybos santykius reguliuoja ne tik administracinės teisės, bet ir kitos teisės šakos, tokios kaip konstitucinė, darbo, finansinės teisės normos.

Mokslinėje literatūroje valstybės tarnyba suprantama plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme – tai visų valstybės tarnautojų veikla, darbas, pareigų vykdymas valstybės įstaigose, įmonėse, organizacijose, teismuose, prokuratūroje ir kitose įstaigose. Siaurąja prasme šią sąvoką galime apibrėžti kaip ne visų valstybės tarnautojų, o tik valstybinio aparato, valstybės organų veiklą ( pavyzdžiu Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje, ministerijose, prokuratūroje ir t.t.)

Valstybės tarnautojai – tai valstybinės valdžios reprezentantai, kurių teisės ir pareigos yra įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatyme. Taigi šie subjektai nėra paprasti tarnautojai, dirbantys savo asmeniniais tikslais ir interesais, kadangi jų veikla yra susijusi su valstybės uždavinių realizavimu, tam tikrų valstybės funkcijų vykdymu. Jie tarnauja
valstybei teikdami svarbias paslaugas, užtikrindami savo veikla efektyvų valstybės aparato funkcionavimą ir kiekvieno Lietuvos gyventojo teisę kuo paprasčiau ir objektyviau įgyvendinti subjektines teises, patenkinti teisėtus interesus, gauti kokybiškas viešąsias paslaugas.

Lietuvos įstatymuose, reguliuojančiuose valstybės tarnybos santykius, jau nuo 1990 metų paskelbus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, yra pateikta valstybės tarnybos sąvoka. Vienas svarbiausių įstatymų, kuriame išanalizuota valstybės tarnybos samprata, funkcijos, uždaviniai, veikla ir kiti svarbūs aspektai yra Valstybės tarnybos įstatymas. Šis įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos teisinius pagrindus. Šis įstatymas gana svarbus mūsų teisinės valstybės kūrimosi etape. Tai vienas svarbesnių žingsnių intensyviai kuriant modernių valstybių reikalavimus atitinkančią instituciją – valstybės tarnybą.

Kuo gi reikšmingas “Valstybės tarnybos įstatymas” tiek teisiniu, tiek ir visuomeniniu požiūriu? 2002 m. balandžio 23 d. priimta nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija. Pirmiausia, gana svarbu paminėti, kad tai buvo trečiasis bandymas reguliuoti valstybės tarnybos santykius nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. 1995 m. “Valdininkų įstatymas” buvo vienas pirmųjų žingsnių intensyviai kuriant modernių valstybių reikalavimus atitinkančią instituciją – valstybės tarnybą. 1995 m. “Valdininkų įstatymas” apibrėžė pagrindines sąlygas priimant į valstybės tarnybą, nustatė draudimus valstybės tarnautojams bei reguliavo kitus klausimus. Valdininkai šiame įstatyme suskirstomi į “A” ir “B” lygius. “A” lygio valdininkai yra tarnautojai, paskirti Seimo, Prezidento, Vyriausybės ir kitų pareigybių sąraše nurodyti tarnautojai, padedantys valstybės politikams vykdyti savo funkcijas. Šių valdininkų tarnyba susieta su jų tiesioginių vadovų įgaliojimų trukme. “B” lygio valstybės valdininkai yra tarnautojai, paskirti Seimo, Prezidento, Vyriausybės, jų struktūrinių padalinių, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, prie ministerijų įsteigtų departamentų, tarnybų, inspekcijų, kitų valstybės valdymo institucijų, taip pat kiti pareigybių sąraše nurodyti tarnautojai, kurių tarnyba nesusieta su paskyrusių institucijų įgaliojimų trukme.

1995 m. Valdininkų įstatymas nebuvo tobulas, ir turėjo nemažai trūkumų. Todėl viena iš 1999 m. Valstybės tarnybos įstatymo rengimo priežasčių buvo ta, kad Europos komisijos nuomonėje pažymėta, jog Lietuvos administracinio valdymo pajėgumas nėra pakankamas, dažna valdininkų kaita, netinkama valstybės tarnybos apmokėjimo sistema, dėl to ir trūksta kvalifikuotų valstybės tarnybos darbuotojų. Tai gana didelės apimties teisės aktas, smulkiai sureguliavęs daugelį klausimų, valstybės tarnybą traktavęs gana plačiai: ne tik institucijų pareigūnai, bet ir viešąsias paslaugas teikiantys subjektai, kaip pavyzdžiui universiteto dėstytojas. Valstybės tarnautojais laikomi ir ūkines funkcijas atliekantys subjektai: vairuotojai, valytojos ir t.t. Šis įstatymas aiškiai apibrėžė, kas yra karjera, kaip ji daroma, koks karjeros mechanizmas. Įstatyme patekti karjeros vystymosi elementai: stojimas į valstybės tarnybą, kopimas karjeros laiptais, paremtas konkurencija.4 Tai vienas pagrindinių dalykų užtikrinančių valstybės tarnybos kokybę ir jos profesionalumą.

Jeigu palyginsime su nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija ( 2002 m. ), matysime, jog pakeistas valstybės tarnybos teisinių santykių reguliavimo mechanizmas, tame tarpe ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema, įvedama valstybės tarnautojų atestavimo tvarka, taip pat naujos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo pareigybių kategorijos bei klasės, kurios paskatins valstybės tarnautojus ne tik siekti aukštesnių pareigybių valstybės tarnyboje, bet ir nuolat kelti kvalifikaciją. Darbo užmokestis valstybės tarnautojams nuolat kis, priklausomai nuo jų kategorijos bei klasės. Valstybės tarnautoją per kalendorinius metus vertins tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas. Reikėtų paminėti, jog naujoje įstatymo redakcijoje valstybės tarnautojų pareigybės yra trijų lygių: “A”, “B”, “C”. 5

Ryšium su nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija galima paminėti, kad 2002 m. balandžio 9, 11 dienomis Seimo plenariniame posėdyje buvo svarstomas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ( nauja redakcija ). Buvo pristatytos liberalų frakcijos pozicijos, seimo narių E.Masiulio ir K.Rimšelio teigimu. E.Masiulio teigimu, šiame įstatymo projekte galima įžvelgti ir tam tikrų teigiamų aspektų: supaprastinami karjeros tarnautojų tarpusavio santykiai, santykiai su vadovybe. Nauja redakcija yra skirta vien tik valdininkams neįrašant kitų kategorijų, kurios gauna atlyginimą iš biudžeto, tokių kaip medikai, pedagogai, kitos profesinės grupės. E.Masiulio teigimu tai gana kritikuotinas dalykas. K.Rimšelio teigimu yra ir tam tikrų teigiamų dalykų: atsisakyta pakaitinių darbuotojų, kurie priimami be konkurso, iki bus suorganizuotas konkursas tam tikroms pareigoms užimti. Tokie dalykai – tai galimybė užkirsti kelią pakliūti į valstybės tarnybą be konkurso.
gi mes galėtume apibrėžti valstybės tarnybos sąvoką remiantis šia nauja įstatymo redakcija? Šiame įstatyme valstybės tarnyba traktuojama taip: “tai teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma”. 7

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1549 žodžiai iš 5122 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.