Vedybų sutartis
5 (100%) 1 vote

Vedybų sutartis

1121314151

Turinys:

Įvadas 3

1. Vedybų sutarties ištakos. 4

2. Vedybų sutarties samprata. 6

3. Kam reikalinga vedybų sutartis? 7

4. Vedybų sutarties objektas. 8

5. Susitarti niekada nevėlu. 9

Išvados 11

Literatūra 12

Įvadas

Lietuvos Respublikos Konstitucija 38 straipsnis: “Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.(…) Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.(…) Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.”

Net Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad šeima – tai visuomenės ir valstybės pagrindas. Tad siekdami stabilumo visuomenėje ir pačioje valstybėje, mes turime kurti šeimas su meile, tarpusavio pasitikėjimu, taip sukurdami tvirtą ir stabilią visuomenę.

Mūsų visuomenėje dar nėra įprasta aptarti piniginius, turtinius klausimus prieš susituokiant, nors po sutuoktuvių praėjus kuriam laikui šis klausimas tampa opia ir skaudžia problema, ne tik sutuoktiniams bet ir jų vaikams bei giminėms. Įsimylėję žmonės neretai idealizuoja tarpusavio santykius, nepastebi ar tiesiog nenori pastebėti vienų ar kitų galimų problemų priežasčių (pavyzdžiui nevienodos būsimų sutuoktinių turtinės ar finansinės padėties ar pan.), manydami, kad visuomet bus taip, kaip būna prieš tuokiantis. Meilė, romantika ir vestuvių šventės džiaugsmas dažnai užgožia ir tokius svarbius dalykus kaip vedybų sutartis. Pasitaiko, jog tie, kuriems reikėtų sudaryti tokią sutartį, būna tiek apsvaigę iš meilės, kad bijo net pagalvoti apie skyrybų tikimybę.

Vedybų sutartis – tai dokumentas, sudaromas sutuoktiniam pageidaujant. Vedybų sutartis – tai susitarimas sudarančių santuoką arba kurį laiką kartu gyvenusių asmenų, galiausiai nusprendusių apibrėžti savo teisę į turtą, įsipareigojimas vienas kitam, kurioje galima numatyti savo teises dėl abipusio išlaikymo, šeimyninių išlaidų, nustatyti koks turtas kiekvienam atiteks, jeigu santuoka bus nutraukta.

Mano darbo tema ir yra išanalizuoti bei apibrėžti kas yra vedybų sutartis ir kaip ji yra sudaroma.

Kad kuo išsamiau ir giliau atskleisčiau savo darbo temai rūpimus klausimus aš naudojausi įvairia literatūra: teisės aktais, vadovėliais, periodiniais leidiniais, internetinėmis svetainėmis.

1. Vedybų sutarties ištakos.

Lietuvoje įsigaliojo naujas Civilinis kodeksas, kuriame numatyta teisinė naujovė – vedybų sutartis. Tačiau vedybų sutartis – kaip sutartinis sutuoktinių nuosavybės turto režimas, nepagrįstai daugelio laikomas visiškai nauja teisės sistemoje.

V. Andriulio teigimu vedybų sutarties instituto samprata buvo suformuluota Antrajame Lietuvos (1566) Statute, o jos išraiškos forma buvo įkraičio sutartis. Šios sutarties turinį sudarė santuokinis turtinis susitarimas nuotakos naudai, kurios nuotakos globėjai po santuokos perduodavo žmonos kraitį vyrui valdyti ir naudotis, o vyras užrašydavo savo turto dalį, tolygią kraičio vertei, bet ne daugiau kaip trečdalį savo turto; tuo patvirtinamas sutuoktinių turto atskirumas. Todėl santuokai iširus, nekildavo neaiškumų sprendžiant turto padalijimą. 1

Vokietijos imperijos civiliniame kodekse, kuris iki 1940 metų galiojo Klaipėdos krašte buvo įtvirtinta sutuoktinių turtinius santykius reguliavusi santuokinė sutartis. Sutuoktiniams buvo suteikta teisė savo turtinius santykius reguliuoti santuokine sutartimi arba sutartimi po santuokos. Tokia sutartimi galėjo būti pakeičiama vyro teisė valdyti ir disponuoti sutuoktinių turtu arba panaikinamas jų turto bendrumas, nes nesant santuokinės sutarties, vyro ir žmonos turtas tapdavo abiejų sutuoktinių turtu, kurį valdė ir juo disponavo vyras, neprivalėjęs dėl to kaip nors atsiskaityti žmonai..2

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečioje knygoje įtvirtinta vedybų sutartis formaliai labai panaši į minėtą santuokos sutartį, tačiau daugeliu aspektų jos esmė skiriasi. Vedybų sutartimi sutuoktiniams suteikiama teisė savitarpio susitarimu nustatyti jų turimo ir įgyto turto režimą, nesivadovaujant jų legaliomis atskiro ir bendro turto normomis. Šia sutartimi sutuoktiniai gali savo atskirą ir bendrą turtą laikyti bendru arba vieno iš sutuoktinių atskiru turtu, dalį šio turto laikyti bendru, o dalį – atskiru, atskirą ir įgyjamą santuokoje turtą laikyti atskiru ir pan., susitarti dėl jo valdymo, naudojimo, disponavimo, taip pat išlaidų bendriems ir asmeniniams reikalams mokėjimo. Šiais aspektais sutuoktinių valia neribojama. Imperatyvios yra tik nuostatos 1. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (Projektas)/ Teisės problemos. 1996. Nr. 1.

2. Vokietijos imperijos civilinis kodeksas. Kaunas., 1927.

dėl nepilnamečių – jie gali sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo. Taip pat įtvirtinta nuostata dėl vedybų sutarties sudarymo su sutuoktiniu, kuris teismo pripažintas ribotai veiksniu.

2. Vedybų sutarties samprata.

Vedybų sutartis – būdas išvengti turto dalybų.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas trečioji knyga 3.101 straipsnis. Vedybų sutartis. “Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).”

“Tai naujas dalykas Lietuvoje, net
notarams nedrąsu tvirtinti tokias sutartis – jie skambina į Centrinės hipotekos įstaigą ir teiraujasi dėl vedybų sutarčių sudarymo”.

Vedybų sutartis reglamentuoja tik turtinius dalykus, teisininkų terminais, “sutuoktinių turto teisinį režimą”. Įstatymiškai Lietuvoje sutuoktiniai turi lygias teises į santuokoje įgytą turtą. Viską ką žmona ir vyras kartu užgyveno, turėtų dalytis lygiomis dalimis perpus. Norintys turtą pasidalyti kitaip gali dėl to susitarę vedybų sutartimi. Vedybų sutartis reikalinga sutuoktiniams, norintiems, kad jų turto teisinis režimas būtų kitoks, kad tai ką įsigijo gyvendami santuokoje, nebūtų laikoma bendrąja jungtine nuosavybe.

3. Kam reikalinga vedybų sutartis?

Vedybų sutarties tikslo ir prasmės lietuviai kol kas dar neperprato. Daugeliui konservatyviai mąstančių žmonių vedybų sutarties įforminimas reikštų nepasitikėjimą partneriu, abejones dėl santuokos stabilumo ir tolesnio gyvenimo.

Tačiau teisininkų nuomone, vedybų sutartis yra ganėtinai reikšmingas institutas įtvirtintas teisinėje sistemoje.

Vedybų sutartyje galima sureguliuoti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu (išlaikymu), tarpusavio sutuoktinių išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir

darant išlaidas, taip pat santuokos nutraukimo padarinius, pavyzdžiui, turto padalijimo būdą ir tvarką. Šioje sutartyje sutuoktiniai gali numatyti, kiek pinigų kiekvienas iš sutuoktinių galės skirti šeimos buičiai, atostogoms, gydymo išlaidoms, vaikų mokslams. Sutartyje gali būti numatytos sąlygos, numatančios tarpusavio išlaikymą, taip pat santuokos nutraukimo padarinius: pavyzdžiui, sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę iš buvusio sutuoktinio reikalauti atlyginti mokslų baigimo ar persikvalifikavimo išlaidas. Juk pastaruoju metu dar pasitaiko atvejų, kai ištekėjusi moteris dėl šeimos gerovės ar vaikų auginimo yra priversta palikti studijas ir mokymo įstaigą bei tapti namų šeimininke. Taigi, vedybų sutartyje sutuoktiniai galės aptarti turto padalijimo būdą ir tvarką: pvz., sodyba prie ežero atiteks vyrui, o sutuoktinė su vaikais galės ja naudotis du vasaros ir du žiemos mėnesius, o vyras neturės teisės jiems trukdyti.

Vedybų sutarties turinys priklauso nuo besirengiančiųjų tuoktis ar sutuoktinių norų ir valios. Žinoma, šio sutarties nuostatos negali prieštarauti įstatymams, jo imperatyvioms normoms, moralei ir viešajai tvarkai.

Vedybų sutartys yra įprastos daugelyje pasaulio šalių. Kaimynai latviai tokia galimybe naudojasi jau bene septinti metai, teigdami “kuo daugiau susitarimų, tuo mažiau nesusipratimų ir bėdų”. 1.

1. J. Vaitiekūnienė “Vedybų sutartis – verslo saugiklis”. Verslo žinios. 2001 m. birž. 28.

4. Vedybų sutarties objektas.

Vyriausybės 2001 m. lapkričio 20 d. Nutarimu Nr. 1372 “Dėl Vedybų sutarčių registro steigimo ir Vedybų sutarčių registro nuostatų patvirtinimo”. . apibrėžta, kas yra Vedybų sutarčių registro objektai. Tai:

– vedybų sutartys, jų pakeitimai, nutraukimas, pabaiga, sutarties ar jos dalies pripažinimas negaliojančia;

– sugyventinių turtas dėl bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo pasibaigus bendram gyvenimui, jų pakeitimai, nutraukimas, pabaiga, sutarties ar jos dalies pripažinimas negaliojančia; –

– turto padalijimo faktai.

5. Susitarti niekada nevėlu.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas trečioji knyga 3.102 straipsnis. Vedybų sutarties sudarymas.

„1. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (po vedybinė sutartis).

2. Vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos. Po vedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenumatyta kitaip.

3. Nepilnametis gali sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo.

4. Sutuoktinis, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sutartį tik tada, kai yra rašytinis jo rūpintojo sutikimas. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, sutuoktinio prašymu leidimą sudaryti vedybų sutartį gali duoti teismas.”

Vedybų sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos registracijos, tiek ir po jos. Vedybų sutartims nustatyta griežta privaloma forma, kurios nesilaikymas ją padaro negaliojančia. Sudarantieji vedybų sutartį turi ją patvirtinti pas notarą bei užregistruoti vedybų sutarčių registre. Tokią sutartį gali sudaryti ir susituokusieji bažnyčioje, tačiau tik tuomet, kai bažnytinė santuoka bus užregistruota santuokų registre.

Vedybų sutartis turi reikšmės ne tik ją sudariusiems asmenims , bet ir tretiesiems asmenims. Pavyzdžiui, pirkdamas vieno iš sutuoktinių turtą, pirkėjas turi žinoti, ar dėl vedybų sutarties neturės problemų.

Sudarant vedybų sutartį reikia kreiptis į notarą. Nutarus notaro patvirtintą vedybų sutartį įregistruoti Vedybų sutarčių registre, reikia kreiptis į Centrinę hipotekos įstaigą ir pateikti: vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatytos formos prašymą; notaro patvirtintą vedybų sutarties kopiją; notaro patvirtintą santuokos
liudijimo kopiją; užpildyti prašymo įregistruoti vedybų sutartį patvirtintą formą; sutarties įregistravimo mokesčio sumokėjimo patvirtinantį dokumentą; notaro patvirtintą įgaliojimą, jeigu dokumentus pateikia ne vienas iš sutuoktinių, o jų įgaliotas asmuo.

Visi dokumentai registro įstaigai pateikiami lietuvių kalba. Jei dokumentai surašyti ne lietuvių kalba, turi būti pridėtas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jų vertinimas.

Dokumentus galima atsiųsti ir paštu (registruotu laišku). Centrinė hipotekos įstaiga per 3 darbo dienas privalo įregistruoti vedybų sutartį ir nusiųsti pranešimą duomenų teikėjui.

Registruoti vedybų sutartį nėra privaloma, nes notaro patvirtinta sutartis galioja ir jos neįregistravus Vedybų sutarčių registre. Tačiau kai kuriais atvejais tai padaryti būtina, pavyzdžiui parduodant nekilnojamąjį turtą, tai įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.

Išvados

1. Šeimos santykiai daugiausiai yra asmeniniai ir tik po to turtiniai; civilinėje teisėje vyrauja turtiniai santykiai, o asmeniniai nėra reikšmingi. Tašiau turtiniai santykiai šeimos teisėje visada yra reikšmingi ir susiję su asmeniniais santykiais bei atsiradę iš jų. Ypatingai reikšmingi asmeniniai ir su jais susiję turtiniai santykiai reikšmingi tampa skyrybų metu, kuomet reikia padalinti besiskiriančiųjų turtą.

2. Vedybų sutartis – tai susitarimas sudarančių santuoką arba kurį laiką kartu gyvenusių asmenų, galiausiai nusprendusių apibrėžti savo teisę į turtą, įsipareigojimas vienas kitam, kurioje galima numatyti savo teises dėl abipusio išlaikymo, šeimyninių išlaidų, nustatyti koks turtas kiekvienam atiteks, jeigu santuoka bus nutraukta.

3. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (po vedybinė sutartis). Nepilnametis gali sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo. Sutuoktinis, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sutartį tik tada, kai yra rašytinis jo rūpintojo sutikimas.

4. Vedybų sutartys yra įprastos daugelyje pasaulio šalių. “Kuo daugiau susitarimų, tuo mažiau nesusipratimų ir bėdų”, tuo stabilesnė šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas.

Literatūra

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. 1992 10 25.

2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Valstybės žinios. 2001. Nr. 74-2262

3. Šeimos teisė. Vilnius. Saulužė, 2001.

4. Vokietijos imperijos civilinis kodeksas. Kaunas., 1927

5. Vyriausybės 2001 m. lapkričio 20 d. Nutarimas Nr. 1372 “Dėl Vedybų sutarčių registro steigimo ir Vedybų sutarčių registro nuostatų patvirtinimo”/ Valstybės žinios., 2001, Nr. 98-3490

6. K.Stirbys “Vedybų sutartis naudinga verslininkams”/ Sąskaityba. 2002 Nr. 9

7. J. Vaitiekūnienė “Vedybų sutartis – verslo saugiklis”/ Verslo žinios. 2001 birželio 28.

8. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (Projektas)/ Teisės problemos. 1996. Nr. 1

9. Internetas

Turinys:

Įvadas 3

1. Vedybų sutarties ištakos. 4

2. Vedybų sutarties samprata. 6

3. Kam reikalinga vedybų sutartis? 7

4. Vedybų sutarties objektas. 8

5. Susitarti niekada nevėlu. 9

Išvados 11

Literatūra 12

Įvadas

Lietuvos Respublikos Konstitucija 38 straipsnis: “Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.(…) Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.(…) Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.”

Net Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad šeima – tai visuomenės ir valstybės pagrindas. Tad siekdami stabilumo visuomenėje ir pačioje valstybėje, mes turime kurti šeimas su meile, tarpusavio pasitikėjimu, taip sukurdami tvirtą ir stabilią visuomenę.

Mūsų visuomenėje dar nėra įprasta aptarti piniginius, turtinius klausimus prieš susituokiant, nors po sutuoktuvių praėjus kuriam laikui šis klausimas tampa opia ir skaudžia problema, ne tik sutuoktiniams bet ir jų vaikams bei giminėms. Įsimylėję žmonės neretai idealizuoja tarpusavio santykius, nepastebi ar tiesiog nenori pastebėti vienų ar kitų galimų problemų priežasčių (pavyzdžiui nevienodos būsimų sutuoktinių turtinės ar finansinės padėties ar pan.), manydami, kad visuomet bus taip, kaip būna prieš tuokiantis. Meilė, romantika ir vestuvių šventės džiaugsmas dažnai užgožia ir tokius svarbius dalykus kaip vedybų sutartis. Pasitaiko, jog tie, kuriems reikėtų sudaryti tokią sutartį, būna tiek apsvaigę iš meilės, kad bijo net pagalvoti apie skyrybų tikimybę.

Vedybų sutartis – tai dokumentas, sudaromas sutuoktiniam pageidaujant. Vedybų sutartis – tai susitarimas sudarančių santuoką arba kurį laiką kartu gyvenusių asmenų, galiausiai nusprendusių apibrėžti savo teisę į turtą, įsipareigojimas vienas kitam, kurioje galima numatyti savo teises dėl abipusio išlaikymo, šeimyninių išlaidų, nustatyti koks turtas kiekvienam atiteks, jeigu santuoka bus nutraukta.

Mano darbo tema ir yra išanalizuoti bei apibrėžti kas yra vedybų sutartis ir kaip ji yra sudaroma.

Kad kuo išsamiau ir giliau atskleisčiau savo darbo temai rūpimus klausimus aš naudojausi įvairia literatūra: teisės aktais,
vadovėliais, periodiniais leidiniais, internetinėmis svetainėmis.

1. Vedybų sutarties ištakos.

Lietuvoje įsigaliojo naujas Civilinis kodeksas, kuriame numatyta teisinė naujovė – vedybų sutartis. Tačiau vedybų sutartis – kaip sutartinis sutuoktinių nuosavybės turto režimas, nepagrįstai daugelio laikomas visiškai nauja teisės sistemoje.

V. Andriulio teigimu vedybų sutarties instituto samprata buvo suformuluota Antrajame Lietuvos (1566) Statute, o jos išraiškos forma buvo įkraičio sutartis. Šios sutarties turinį sudarė santuokinis turtinis susitarimas nuotakos naudai, kurios nuotakos globėjai po santuokos perduodavo žmonos kraitį vyrui valdyti ir naudotis, o vyras užrašydavo savo turto dalį, tolygią kraičio vertei, bet ne daugiau kaip trečdalį savo turto; tuo patvirtinamas sutuoktinių turto atskirumas. Todėl santuokai iširus, nekildavo neaiškumų sprendžiant turto padalijimą. 1

Vokietijos imperijos civiliniame kodekse, kuris iki 1940 metų galiojo Klaipėdos krašte buvo įtvirtinta sutuoktinių turtinius santykius reguliavusi santuokinė sutartis. Sutuoktiniams buvo suteikta teisė savo turtinius santykius reguliuoti santuokine sutartimi arba sutartimi po santuokos. Tokia sutartimi galėjo būti pakeičiama vyro teisė valdyti ir disponuoti sutuoktinių turtu arba panaikinamas jų turto bendrumas, nes nesant santuokinės sutarties, vyro ir žmonos turtas tapdavo abiejų sutuoktinių turtu, kurį valdė ir juo disponavo vyras, neprivalėjęs dėl to kaip nors atsiskaityti žmonai..2

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečioje knygoje įtvirtinta vedybų sutartis formaliai labai panaši į minėtą santuokos sutartį, tačiau daugeliu aspektų jos esmė skiriasi. Vedybų sutartimi sutuoktiniams suteikiama teisė savitarpio susitarimu nustatyti jų turimo ir įgyto turto režimą, nesivadovaujant jų legaliomis atskiro ir bendro turto normomis. Šia sutartimi sutuoktiniai gali savo atskirą ir bendrą turtą laikyti bendru arba vieno iš sutuoktinių atskiru turtu, dalį šio turto laikyti bendru, o dalį – atskiru, atskirą ir įgyjamą santuokoje turtą laikyti atskiru ir pan., susitarti dėl jo valdymo, naudojimo, disponavimo, taip pat išlaidų bendriems ir asmeniniams reikalams mokėjimo. Šiais aspektais sutuoktinių valia neribojama. Imperatyvios yra tik nuostatos 1. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (Projektas)/ Teisės problemos. 1996. Nr. 1.

2. Vokietijos imperijos civilinis kodeksas. Kaunas., 1927.

dėl nepilnamečių – jie gali sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo. Taip pat įtvirtinta nuostata dėl vedybų sutarties sudarymo su sutuoktiniu, kuris teismo pripažintas ribotai veiksniu.

2. Vedybų sutarties samprata.

Vedybų sutartis – būdas išvengti turto dalybų.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas trečioji knyga 3.101 straipsnis. Vedybų sutartis. “Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).”

“Tai naujas dalykas Lietuvoje, net notarams nedrąsu tvirtinti tokias sutartis – jie skambina į Centrinės hipotekos įstaigą ir teiraujasi dėl vedybų sutarčių sudarymo”.

Vedybų sutartis reglamentuoja tik turtinius dalykus, teisininkų terminais, “sutuoktinių turto teisinį režimą”. Įstatymiškai Lietuvoje sutuoktiniai turi lygias teises į santuokoje įgytą turtą. Viską ką žmona ir vyras kartu užgyveno, turėtų dalytis lygiomis dalimis perpus. Norintys turtą pasidalyti kitaip gali dėl to susitarę vedybų sutartimi. Vedybų sutartis reikalinga sutuoktiniams, norintiems, kad jų turto teisinis režimas būtų kitoks, kad tai ką įsigijo gyvendami santuokoje, nebūtų laikoma bendrąja jungtine nuosavybe.

3. Kam reikalinga vedybų sutartis?

Vedybų sutarties tikslo ir prasmės lietuviai kol kas dar neperprato. Daugeliui konservatyviai mąstančių žmonių vedybų sutarties įforminimas reikštų nepasitikėjimą partneriu, abejones dėl santuokos stabilumo ir tolesnio gyvenimo.

Tačiau teisininkų nuomone, vedybų sutartis yra ganėtinai reikšmingas institutas įtvirtintas teisinėje sistemoje.

Vedybų sutartyje galima sureguliuoti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu (išlaikymu), tarpusavio sutuoktinių išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir

darant išlaidas, taip pat santuokos nutraukimo padarinius, pavyzdžiui, turto padalijimo būdą ir tvarką. Šioje sutartyje sutuoktiniai gali numatyti, kiek pinigų kiekvienas iš sutuoktinių galės skirti šeimos buičiai, atostogoms, gydymo išlaidoms, vaikų mokslams. Sutartyje gali būti numatytos sąlygos, numatančios tarpusavio išlaikymą, taip pat santuokos nutraukimo padarinius: pavyzdžiui, sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę iš buvusio sutuoktinio reikalauti atlyginti mokslų baigimo ar persikvalifikavimo išlaidas. Juk pastaruoju metu dar pasitaiko atvejų, kai ištekėjusi moteris dėl šeimos gerovės ar vaikų auginimo yra priversta palikti studijas ir mokymo įstaigą bei tapti namų šeimininke. Taigi, vedybų sutartyje sutuoktiniai galės aptarti turto padalijimo būdą ir tvarką: pvz., sodyba
atiteks vyrui, o sutuoktinė su vaikais galės ja naudotis du vasaros ir du žiemos mėnesius, o vyras neturės teisės jiems trukdyti.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2898 žodžiai iš 5525 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.