Veiksniai įtakojantys ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatą
5 (100%) 1 vote

Veiksniai įtakojantys ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatą

Įvadas

Mokslo ir technikos revoliucija bei socialinė pažanga pakeitė ne tik žmogaus aplinką, bet ir jo gyvenimo būdą. Dėl to pakito gyvybinės žmogaus organizmo funkcijos. Organizmas prisitaikė, adaptavosi prie naujų egzistavimo sąlygų. Žmogaus adaptacijos galimybės labai didelės ir daugiausia priklauso nuo paveldimumo, auklėjimo, darbo ir buities sąlygų, gyvenimo režimo. Kai jos organizmui kovojant su išorine aplinka išsenka, žmogus suserga vadinamosiomis civilizacijos ligomis: hipertonija, miokardo infarktu, neuroze, vegetacine distonija, navikais, nutukimu, diabetu, sutrikusia medžiagų apykaita ir kt.

Išugdyti sveiką, stiprų, gerai fiziškai ir psichiškai išsivysčiusi žmogų yra didžiulis menas ir mokslas. Vaikų sveikata priklauso nuo mitybos, materialinių gyvenimo sąlygų, darbo ir poilsio rėžimo, ekologijos, tėvų ir pačių vaikų požiūrio į savo sveikatą (E. Adaškevičienė, 1999, p.25).

Žmogus, kaip asmenybė formuojasi visą gyvenimą. Labai svarbu, kad nuo mažų dienų vaikas būtų mokomas gyventi sveikai, nes daugelio ligų ištakos slypi vaikystėje. Ne veltui sakoma, kad vaikų ligos – tėvų klaidos. Labai svarbu, kad jauni žmonės suvoktų, kad sveikata ne vien negalios nebuvimas, 0 psicinės, fizinės ir socialinės gerovės vienovė. Įgūdžiai, įpročiai susiformuoja jau vaikystėje. Vaikas gyvenimo sampratą, požiūrį į sveikatą, sveiką mitybą, judėjimo būtinumą, higienos įpročius gauna šeimoje. Sekdamas tėvų, taip pat pedagogų pavyzdžiu, jau nuo vaikystės suformuoja savo pasaulėžiūrą į sveiką gyvenseną. Tačiau tam būtina sąlyga, kad patys tėvai ir pedagogai būtų sveiko gyvenimo būdo propaguotojai (E. Adaškevičienė, 2004, p.6).

Be jokios abejonės, geriausia, kai poreikis rūpintis savo sveikata atsiranda nuo pirmųjų žmogaus gyvenimo dienų. Vaikas, matydamas tėvų sveiką gyvenimo būdą, jį perims. Judėjimas, sveika mityba, sveiko gyvenimo būdo samprata taps įpročiu ir vaikui jau suaugus, tapus savarankišku, nereikės specialių pastangų arba žinių kaip gyventi, kad ilgiau galėtų džiaugtis gera sveikata. Tačiau šiandien gyvenimo tempai tokie, kad daug kam pritrūksta laiko. Į savo sveikatą dėmesį atkreipiame tik tada, kai jau susergame.

MINTYS APIE SVEIKATĄ

Daugelis žmonių nelabai žino, kokį siaubingą poveikį gali turėti mūsų elgesys. Nuo mūsų elgesio priklauso, ar tapsime keturių labiausiai šiandien paplitusių ligų ir mirčių – širdies ligų, vėžio, insulto ir nelaimingų atsitikimų – aukomis. Nacionalinės mokslų akademijos medicinos institutas (1982) ištyrė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiausia mirštama dėl 10 priežaščių ir pusė jų yra susijusios su žmogaus elgesiu: rūkymu, piknaudžiavimu alkoholiu, netinkamomis reakcijomis į stresą, gydytojo nurodymų nepaisymu, mažu fiziniu aktyvumu, narkotikų vartojimu, menkaverte mityba. Jeigu žmonės suprastų, kad jų elgesys yra ligų šaltinis, ir pradėtų kitaip elgtis, sumažėtų kančių, pailgėtų gyvenimo trukmė ir pagerėtų jo kokybė (D.G. Myers, 2000, p.587).

Asmeninė sveikata priklauso nuo asmens sugebėjimo įsilieti į socialinę bei gamtinę aplinką ir prisitaikyti prie pokyčių. Ji išryškina asmenines charakteristikas, pavyzdžiui, gerą imuninį atsparumą, emocinį stabilumą, požiūrį į sveikatos vertybę. Asmeninė sveikata priklauso ir nuo savivokos, t.y. kaip mes suprantame asmeninę sveikatą, laimę, sėkmę. Pavyzdžiui, vieni žmonės atranda save darbe, kildami karjeros laiptais, kiti – šeimoje, treti – dirbdami kitų labui (A.Petrauskienė ir kt., 2000, p.12 ).

Šių dienų žmogui vertėtų paisyti Vydūno priminimo: kuo daugiau laiko žmogus skiria savo sąmonės ir dvasios galių ugdymui, tuo labiau jis geba pajusti gyvenimo turtingumą ir įvairovę, tuo labiau gali atskleisti savo asmenines galias ir pajusti gyvenimo pilnatvę. Žmogus tenkinantis tik kūno poreikius, t.y. save tapatinantis su kūnu, galų gale pasijunta persisotinęs ir abejingas, jeigu jį lydi sėkmė, ir amžinai neramus bei nelaimingas, jei nesiseka tenkinti šių poreikių (E. Adaškevičienė, 2004, p. 31).

Būti sveikam – natūralus žmogaus troškimas. Sveikata – tai ne tik tai, kad žmogus neserga jokia liga, bet ir jo fizinė, psichinė ir socialinė palaima (K. Dineika, 1984, p.5 ). Sveikas ir tvirtos dvasios žmogus yra laimingas, nes jis gerai jaučiasi, sugeba rasti pasitenkinimą dirbdamas, turi galimybių tobulėti, išlaikydamas nevystančią jaunystę ir grožį.

Didieji poetai, pavyzdžiui H. Heinė, įkvėpę mus emocionaliu himnu grožiui, dažnai tapatino grožį ir sveikatą. Vydūnas (1991, p.275) taip pat teigė, kad „sveikata yra su jaunumu ir grože, žmogaus esmės valdymo požymis žmogaus asmenyje“. Įvairiais laikotarpiais žmoniją vargino skirtingos ligos, patirta vis kitokių su sveikata susijusių problemų. Per paskutiniuosius du dešimtmečius, ypač sparčiai plėtojantis industrializacijai, gerokai pakito žmonijos gyvenimo sąlygos, o drauge ir gyvensena. Ryškius socialinius pokyčius neišvengiamai lydėjo ir vis kitokios tuo laikotarpiu labiausiai plintančios ligos (R. Kalėdienė ir kt., 1999, p.14).

Žmonija visą egzistavimo laikotarpį ieškojo kelių ir būdų, kaip
išsaugoti gerą sveikatą, išlikti žvaliems ir darbingiems iki gilios senatvės. Išbandyta daugybė būdų, pateikta begalė rekomendacijų, metodų, tačiau susirgimų nemažėja, atsiranda vis naujų ligų, kamuoja įvairios alergijos, širdies, kraujagyslių susirgimai ir pan. Nugalėjus vienas infekcines ligas atsiranda naujos, kinta jų formos. Medikai ieško būdų, kaip kovoti su ligomis, dažnai nekeldami klausimo kodėl sergame.

Kraujo grupė yra raktas, atveriantis duris į sveikatos, ilgaamžiškumo, fizinio gyvybingumo ir emocinės ištvermės paslaptis. Kraujo grupė lemia jūsų polinkį į ligas, lemia, kokį maistą jums dera valgyti ir kaip jums reikia mankštintis. Tai veiksnys, nuo kurio priklauso jūsų energijos lygis, jūsų kalorijų „deginimo“ efektyvumas, jūsų emocinis atsakas į sukrėtimą (stresą) rašo Peter D‘ Adamo ( 2001, p.17).

Kaip teigia žiniuonių išmintis (1993, p.62) visiškai sustabdyti senėjimo proceso negalima, tačiau išlaikyti grakštų ir lankstų kūną, sielos gaivumą, įmanoma. Svarbiausia, vadovautis šiomis taisyklėmis:

• gyventi reikia sveikai, būtina atsisakyti alkoholio ir rūkymo;

• gyventi švariame, geriausia-jūriniame klimate;

• dirbti žemės darbus;

• laikytis protingo darbo ir poilsio režimo;

• pakankamai miegoti;

• išsiugdyti optimistinį požiūrį į gyvenimą

Natūropatija – natūralaus gydymo būdai, labai artimi tiems, kuriuos kadaise pateikė medicinos tėvas Hipokratas: tai badavimas, fiziniai ir kvėpavimo pratimai, protingas karšto ir šalto vandens panaudojimas, saulės bei oro vonios ir t.t. Juos ilgus amžius taikė geriausi gydytojai, nes jau tais laikais buvo aišku, kad ligos atsiranda dėl netinkamos gyvensenos ir mitybos. Natūropatai mano, kad jėga, galinti nugalėti ligą visuomet slypi organizmo viduje. Toji jėga pasireiškia pacientui įveikus blogus įpročius ir neteisingą gyvenseną (H. Bendžaminas, 1995, p. 41). „Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežaščių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos (L.Jasiukevičienė, 2006, p.70).

Apžvelgus įvairių autorių nuomones apie sveiką gyvenimo būdą, sveikatos išsaugojimą, galima daryti išvadą, kad vieningos nuomonės nėra, nes kiekvienas autorius savaip bando rasti atsakymą į šį klausimą. Kiekvienas žmogus yra individualus, ir tik atsižvelgdamas į savo savijautą gali surasti tik jam priimtinus sveikatos išsaugojimo būdus ir priemones. Kažkam gali padėti pagerinti savijautą dieta pagal kraujo grupę, kitam padės organizmo valymas ar badavimas ir pan. Tačiau galima teigti, kad sveikos gyvensenos pagrindus sudaro sveika mityba, pakankamas judėjimas, taisyklingas kvėpavimas, dvasinė, emocinė pusiausvyra. Kokie veiksniai įtakoja sveikatą žiūrėti į schemą esančią sekančiame puslapyje.



Socialinė aplinka

Elgesys

Visuomenės kultūra

Socialinė integracija

Tarpusavio supratimas

Tinkamas bendravimas

Gebėjimas įveikti stresą

Savęs vertinimas





Paveldimumas

Mityba

Judėjimas

Maistas, oras, vanduo

Saugus būstas

Žalingi

SVEIKO GYVENIMO ĮTAKA VAIKO SVEIKATAIJaunesniojo amžiaus vaikai sveikatą ir ligą suvokia gana paprastai. Jų nuomone, sveikata yra „ kai neskauda, galiu bėgioti, žaisti, nereikia gerti vaistų”.

Šiuo metu svarbi problema, kaip užauginti sveiką vaiką, kuris būtų žvalus, darbingas, galėtų gražiai ir ilgai gyventi. Vaiko sveikata lyg trykštantis kalnų šaltinėlis, kuris pamažėle darosi srautingas ir gyvastingas pakeliui įsiliejant gėlo vandens upeliukams, prisotintiems stiprybės ir dvasingumo (E. Adaškevičienė, 1999, p.5). Be abejo sveikos gyvensenos pagrindus vaikai gauna jau šeimoje. Jeigu tėvai sportuoja, atkreipia dėmesį į sveikos mitybos reikalavimus, juos taiko, vaikui tokia gyvensena tampa įpročiu. Ypač svarbu, kad tėvai apie tai dar ir pasikalbėtų su vaikais, paaiškintų, kodėl būtina sportuoti, kodėl reikia valgyti vienus ar kitus produktus ir
Žmogus neturi laiko kasdien būti gamtoje ir, prarasdamas ryšį su ja, praranda gyvasties, veiklios gyvybinės energijos, kūno ir dvasios žvalumą skatinantį šaltinį. Gamta teikia žmogui ne tik fizinę stiprybę, malonumą, gerą nuotaiką, bet ir psichinę iškrovą bei dvasinę atgaivą po įtempto protinio darbo, priverstinės statinės būsenos. Vaikui tuo labiau gyvybiškai reikalingas sąlytis su gamta jos gydomasis ir sveikatinamasis poveikis, teikiantis kūnui ir protui poilsį, atsipalaidavimą, fizinės ir dvasinės stiprybės. Tačiau, vaikai per mažai būna gryname ore (E. Adaškevičienė, 1999, p.153).

Žinant, kad sveikatai didžiausią įtaką ( apie 50 %) daro pats žmogus, jo gyvenimo būdas, sveikatos ugdymas nuo vaikystės yra labai svarbi ne tik medicininė, bet ir pedagoginė problema. Šeimoje, vėliau mokykloje , vaikų pasaulėžiūros formavimuisi didžiulę reikšmę turi tėvų bei pedagogų požiūris į sveikos gyvensenos principus. Vaikas – unikalus gamtos reiškinys, tėvų, pedagogų, ir visos visuomenės saviauklos kūrinys, ir jo ugdymo dėsniai yra gerai suprantami tik tiems, kurie išsamiai juos nagrinėja, gilinasi, ieško, nuolat tobulėja, perima patirtį, atsinaujina (E. Adaškevičienė, 1999, p.24).

Šeima yra ta artimiausia aplinka, kurioje prasideda vaiko gyvybė, kurioje jis gimsta ir užauga. Ji tarsi “skydas” apsaugo vaiką nuo žalingo aplinkos poveikio. Vaikystėje sveikata labiausiai priklauso nuo šeimos funkcionavimo, kuris susijęs su jos narių charakteristikomis: gabumais, kasdienine veikla, įsitikinimais, vertybėmis, patirtimi. Šeima veikia kaip tarpininkas tarp vaiko ir visuomenės. Vaikai, kurie jaučiasi mylimi, vertinami ir glaudžiai susiję su šeima, daug dažniau save vertina teigiamai, turi stipresnį savigarbos , vidinės darnos jausmą ir kokybiškesnį gyvenimą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1679 žodžiai iš 5355 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.