Turinys
1. Įvadas……………………………………………1psl.
2. Romanika……………………………………….2- 3psl.
3.Gotika…………………………………………….4psl.
4.Renesansas……………………………………..5psl.
5.Išvados…………………………………………..6psl.
6.Informacijos šaltiniai………………………..7psl.
Įvadas
XI a. Vengrijoje pradėjo formuotis romaninis stilius. Jis į Vengrijos architektūrą įnešė masyvumo, paprastumo, proporcingumo, rūstaus geometrizmo, tūrių skaidymo aiškumo. XII a. antroje pusėje romaninį stilių pakeitė gotika. Pastatyta gotikinių bažnyčių, daug įvairaus plano su daugeliu bokštų pilių, taip pat susidarė didelės, vienanavės bažnyčios tipas. XV a. Vengrijoje suklestėjo renesanso menas. Augo miestai, pastatyta daug puošnių karalių rezidencijų,koplyčių.
ROMANINIS STILIUS
Romanika( lot. romanum- romėniškas), viduramžių architektūros ir dailės stilius, plitęs XI- XIII a. po Karolingų renesanso. Nepaisant regioninių skirtumų, laikoma pirmuoju universaliu, beveik visoje Europoje pasireiškusiu stiliumi. Plitimą skatino vienuolynų (benediktinų, cistersų) kultūra. Pastatai statyti iš akmens luitų, ryškūs gynybinės architektūros bruožai. Kūriniams būdingas formų masyvumas, paprastumas, proporcingumas, rūstus geometrizmas, tūrių skaidymo aiškumas, aukštos vidaus patalpos. Sakralinėje architektūroje vyravo lotyniškojo kryžiaus plano bazilikos, dengtos cilindrais arba kryžminiais skliautais, paremtais kontraforsais sutvirtintomis sienomis bei kolonomis ar pilioriais. Bažnyčių fasaduose komponuoti 1arba 3 portalai, 1 arba 2 bokštai; dar 2 bokštai kartais statyti transepto** galuose. Centrinis bokštas(rečiau kupolas) mūrytas transepto ir navų* sankirtoje. Presbiteriją juosė 3, 5 arba 7 apsidžių vainikas; apsidės statytos prie transepte įrengtų koplyčių. Vidaus erdvė išilgai dalinta navomis ir skaidyta į travėjas; statyti apėjimai. Nuo XII a. šventoves pradėta puošti akmens reljefais. XIII a. I pusėje kulto pastatų denginių sistemos pasidarė sudėtingesnės, pradėta daryti nerviūras; puošyboje atsirado apvaliųjų skulptūrų. Vengrijoje, Lenkijos architektūroje vyravo Saksonijos ir Hirzau tipo pastatai. Su šių šalių tradicijomis turi sąsajų Galičo- Volynės architektūra.
Vengrijoje iš X-XI a. Išliko vadinamųjų žemutinių bažnyčių (Feldebrės). XI a.- XII a. Pr. Architektūroje vyravo romaninis stilius. XI a. Pėče, XII a. Estergome susikūrė architektūros mokyklos, susidarė vengrų romaninio stiliaus mūrinės bažnyčios tipas ; jam būdinga bazilikinė kompozicija, 3 navos* be transepto**, 3 pusapvalės apsidos, 2 bokštai vakariniame fasade (Šamodvaro bažnyčia). Buvo pastatyta monumentalių iškilmingų formų su puošniu portalu kulto pastatų (Jako kaimo, Vašo medėje, bažnyčia, 1256; Estergomo karaliaus rūmų koplyčia; pastaroji turėjo Burgundijos ankstyvosios gotikos bruožų). Pastatus gausiai puošta skulptūromis, reljefais (Pėčo žemutinės bažnyčios reljefai, XI a.), freskomis. XI a. bažnytinė dailė turėjo Bizantijos meno elementų. XII a. suklestėjo Pėčo skulptūros mokykla XII- XII a. sukurta juvelyriniu emalio dirbinių, audinių. XIII a. netaisyklingo plano miestai buvo apjuosti gynybinėmis sienomis; juose (Višegrade) pastatyta pilių. XIII a. pab.- XV a. romaninį stilių pakeitė gotika.
* nava- bažnyčios vidaus erdvė tarp presbiterijos(dvasininkui skirta bažnyčios dalis) ir prienavio( erdvė prieš navos įėjimą).
**transeptas- skersinė bažnyčios nava, stačiu kampu kertanti išilgines navas pieš pat presbiteriją.