Verslo etika ir etiketas
5 (100%) 1 vote

Verslo etika ir etiketas

Verslo etika ir etiketas

Verslo normų ir etikos principų taikymo ypatumai nacionalinėje ekonomikoje.

Tarpusavio santykių valdymo procese kultūros taisyklių formavimas ypač būtinas šiandien, kai mes formuojame laisvos rinkos ekonomiką, kur didelę reikšmę turi ne fondai, paskyros ir įsakymai, o žmonių tarpusavio santykių, profesinės ir valdymo etikos normos.

Etika ir etiketas yra skirtingi dalykai. Etiketas labiau liečia mūsų tarpusavio santykių taisykles, kuriomis reguliuojame mūsų tarpusavio veiksmus su aplinkiniais. Liudviko XIV laikais prabangaus priėmimo metu svečiams įteikdavo korteles, kuriose būdavo surašytos elgesio taisyklės. Jos buvo vadinamos etiketėmis. Iš čia ir kilo terminas “etiketas”. Šiandien – tai išsiauklėjimas, geros manieros, mandagus bendravimas.

Etika – tai žmonių dorovinio elgesio, normų, jų pareigų visuomenės ir vienas kito atžvilgiu sistema.

Rinkos mechanizmas veikia pagal savus ekonomikos dėsnius. Įtraukdamas subjektą į “rinkos erdvę”, jis kartu suteikia jam galimybę ir verčia rinktis. Todėl į rinkos mechanizmą galima žiūrėti ne tik kaip į “instrumentą”, geriausiai atitinkantį žmogaus ir visuomenės poreikius bei padedantį individui įgyvendinti savo sumanymus, bet ir kaip į socialinį kultūrinį fenomeną, kurį galima vertinti moralės požiūriu. Verslininkas, kaips rinkos subjektas, yra šio fenomeno dalis. Jo elgesys, moralės principai, normos, vertybės ir yra verslo etikos objektas. Moralės principų, normų, taisyklių, padedančių elgtis verslo pasaulyje, visuma ir leidžia kalbėti apie verslininko, o plačiau – apie verslo etiką. Etiniu požiūriu verslą galima vertinti 5 aspektais:

• • Pirma, verslininko charakterio bruožai (dorumas, lojalumas, kruopštumas) gali būti pavyzdžiu kitiems, skatinti ir burti žmones sumanymui realizuoti;

• • Antra, verslininko veiksmai kuriant turtą, žmonių gerovę, veiksmingai panaudojant išteklius, diegiant ekologiškai saugias technologijas ir kt;

• • Trečia, firmos veiksmai (vartotojų interesų paisymas, gaminamų prekių ir paslaugų saugumas ir kt.) ir principai, kuriais grindžiama jos veikla;

• • Ketvirta, firmos darbuotojų elgesys (su kolegomis, klientais);

• • Penkta, firmos, verslo organizacijos santykiai su kitomis firmomis bei verslo organizacijomis.

Verslininkas valdo įmonę, organizuoja jos veiklą ir atsako už jos sėkmę. Pastaroji priklauso ne tik nuo verslininko įgūdžių bei mokėjimo naudotis tam tikrais įrankiais, bet ir gebėjimo priimti sprendimus, remtis visuomenės pripažintomis vertybėmis. Kitaip tariant, matyti progas ten, kur kiti mato tik sunkumus, neužmiršti ir etikos taisyklių, kuriomis grindžiama krikščioniškoji moralė.

Etinių sprendimų priėmimas organozacijoje

Versle iškylančios etinės problemos dažnai esti labai kompleksiškos,sudėtingos.Todėl šių problemų prigimčiai išanalizuoti būtina 3 krypčių analizė:

1) šalies ekonominės sistemos moralinis įvertinimas ir jo galimos alternatyvos bei modifikacijos

2) įvairių verslo rūšių šalies viduje moralinis įvertinimas

3) asmenų ir jų veiksmų versle moralinis įvertinimas

Stengentis suprasti ir pašalinti versle iškilusią etinio pobūdžio problemą,būtina išsiaiškinti,kokios prigimties ar lygio ji yra.Iš šios analizės taip pat tampa aišku, kad verslo sprendimai neatsiranda tuščioje vietoje.Jie priklouso ir yra veikiami daugelio veiksnių.

Organizacijos kultūra yra esminių vertibių sistema,kuria vadovaujasi organizacija ir kuri yra pripažįstama organizacijos narių, veikla jų elgesį ir yra palaikoma organizacijos istorijų,mitų bei pasireiškia per tradicijas, ceremonijas,ritualus ir simbolius.

Pirmiausia turi būti etiškas pats vadovavimas.Jei jo nebus žmonės greitai pastebės veidmainiavimą ir nusivils.tai sukels nepasitikėjimą ir cinizmą.Gero elgesio pavyzdį turi rodyti vadovai.Dauguma darbuotojų ims pavyzdį iš savo tiesioginio viršininko.Jei vadovai elgiasi garbingai, jų priimami sprendimai teisingi ir etiški,tai ir darbuotojas stengiasi laikytis organizacijos etikos. Visa tai reiškia, kad vadovas turi vadovautis nuostata,jog kiekvienas asmuo – tai ne tik ekonominė, bet ir socialinė būtybė, su kuria tinkamai bendraujant galima pasiekti abipusiškai naudingų rezultatų.

Organizacijos paprastai kuria politiką, pagal kurią darbuotojai orientuotųsi, kaip elgtis ir veikti.Darbuotojai privalo susipažinti su pagrindinėmis organizacijos politikos kryptimis, ypač tomis, kurios numato atsakomybės srytį.Tačiau vien žinių nepakanka,reikia sugebėti jas taikyti konkrečiose situacijose.

Informacijoje, kuri skiriama darbuotojams,būtina nuolatos pabrėžti etikos svarbą, taip pat organizacijos siekius bei uždavinius , pvz. Pelną,gamybą ir kaštus.Dažnai vadovasi reikalauja, kad darbuotojas elgtųsi kultūringai ir etiškai, tačiau nepaaškina, ką gali duoti etiškas elgesys.

Jei organizacija nustato aiškius etiškus reikalavimus, ji turi jaustis esanti įsipareigojusi ir tikrinti , ar tų reikalavimų laikomasi. Jei nebus parengtos sistemos , kaip kontroliuoti, kad etikos normų būtų laikomasi, tai darbuotojai gali jų ir nesilaikyti ir net šaipytis iš organizacijos vadovų kompromisų su etika.Ypač tai gali pasireikšti priimant tam tikrus sprendimus, nes
jei darbuotas nesijaus saugus, jis vengs prašyti vadovą patarimo etikos klausimais,vengs pranešti apie netinkamą elgesį, nes bijos keršto ir nenorės “teptis” rankų. Tačiau nereikėtų pamiršti ,kad demokratinėje rinkos ekonomikos visuomenėje individai nesilaikantys etiško elgesio politikos normų, kenkia visiems su verslu susijusiems žmonėms.

Taigi, nuo bendros organizacijos kultūros, jos moralinio-psichologinio klimato, vadovų, bendradarbių etinių nuostatų, jų laikymosi priklauso ir vystosi kiekvieno organizacojos nario moralinė ir socialinė atsakomybė už atliekamą darbą, už priimamus sprendimus.

Suprantama, kad etiniai sprendimai priklauso ir nuo moralinio asmenybės išsvystymo lygio.Kuo aukštesnį moralinio išsivystymo lygį žmogus yra pasiekęs. Tuo konstruktyvesnis ir principingenis bus jo gyvenimo nuostatos.

Etinių problemų sprendimas

Pradedant spęsti etines problemas,labai svarbu atskleisti problemą ir su ja susijusius klausimus , nes pačią problemą sąlygoja tai, kas yra suinteresuotasis ir kokios jo nuostatos

Laura Nash ( 1981, p. 78-90) pateikia 12 klausimų ,padedančių suprasti etines problemas:

1. Ar jūs teisingai apibrėžėte problemą?

2. Kaip jūs apibrėžėte problemą. Jei sėdėtumėte kitoje stalo pusėje?

3. Kaip ši problema iškilo?

4. Kam jūs būtumėte lojalus kaip asmuo ir kaip korporacijos dalyvis?

5. Kokie jūsų ketinimai darant šį sprendimą?

6. Kaip galima palyginti šį ketinimą su galimais rezultatais.

7. Ką galėtų įžeisti jūsų sprendimas ar veiksmai?

8. Ar prieš darydamas sprendimą galėtumėte aptarti problemą su suinteresuotomis šalimis?

9. Ar jūs įsitikinęs, kad sprendimas bus toks pat teisingas po ilgo laikotarpio, kaip atrodo dabar?

10. Ar galite nedvejodamas atskleisti savo sprendimą viršininkui, vadovui,direktirių tarybai, šeimai ar apskritai visuomenei?

11. Kokia jūsų veiksmo simbolinė jėga,jei jį supras? Jei jo nesupras?

12. Kokiomis sąlygomis darytumėte išlygas savo pozicijoje?

L.Nash pabrėžia, kad, atsakant į šiuos klausimus , palengvėja grupinės diskusijos, atsiranda ryšys tarp požiūrių, kartu yra informacijos šaltinis , atskleidžia organizacijos vertybių neatitikimus, padeda pareigūnams suprasti , kaip mąsto vadovybė ir išplečia pasirinkimų skalę.

Problemų sprendimo sėkmė priklauso nuo teisingo sprendimo priėmimo.Sprendimų priėmimo etika organizacijoje yra labai sudėtinga.Nesvarbu, ar sprendimą priima vienas žmogus ,ar grupė ,keliami tokie reikalavimai: sprendimas turi būti moksliškai ir etiškai pagrįstas ,atsižvelgiant į aplinkybes, juridinį ir moralinį sprendimo leistinumą. Organizacijos darbuotojai, prieš priimdami sprendimą, turi numatyti tokio sprendimo pasekmes

• sau patiems;

• organizacijai, kurioje jie dirba;

• visuominei, kurioje veikia organizacija.

Kadangi vienos grupės priimamas sprendimas turi įtakos kitų organizacijoje veikiančių grupių veiklai, sprendimus reikia harmonizuoti. Organizacijoje reikia sukurti problemų sprendimo mechanizmą, kuris padėtų identifikuoti problemas, nustatyti jų prioritetus ir harmonizuoti įvairių grupių priimamus sprendimus.

Moralės sfera turi būti susieta su praktiniais organizacijos tikslais, o moralės problemų sprendimų reikėtų ieškoti ne tik privalėjimų ir jų neatitikimų aspektu, bet ir nagrinėjant realius socialinius faktus.Moralinės atsokomybės problemas organizacijoje sprendžia ir sąlygoja realūs pokyčiai, kurie vyksta Lietuvoje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1255 žodžiai iš 4040 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.