Verslo rizika ir draudimas
Ignas Skukauskas
1. Verslo sąlygų neapibrėžtumas
Apibrėžtumas – abejonių neturėjimas
Neapibrėžtumas – abejonės dėl sugebėjimo numatyti tam tikrų veiksmų rezultatus ateityje. Tai – savotiška žmogaus sąmonės būsena.
Neapibrėžtumo lygiai:
– Nėra neapibrėžtumas – galime numatyti tikslius rezultatus;
– 1 lygio neapibrėžtumas – kai rezultatai nustatomi ir žinomos galimybės (išlošimai, variantai);
– 2 lygio neapibrėžtumas – rezultatai nustatomi, bet galimybės nežinomos (gaisro tikimybė, automobilio avarija, investicijos)
– 3 lygio neapibrėžtumas – rezultatai nėra visiškai aiškūs ir galimybės nežinomos (kosmoso tyrinėjimai, kadastrogos – nukrito raketa, genetiniai tyrimai)
2. Rizikos klasifikavimo įpatumai
Rizika – tai potencialiai galimi laukiamų rezultatų pokyčiai. Priimti sprendimą tiksliai nežinant jo rezultatų ir pasekmių. Priklauso nuo neapibrėžtumo lygio.
Rizika gali būti susieta su teigiamais ir neigiamais rezultatais.
Vertinant riziką reikia išskirti dvi jos prasmes (puses):
– objektyvioji – pavojai, netikrumas, neapibrėžtumas – pavojai, kurie slypi pačioje ekonomikoje ir dėl kurių galima patirti nuostolius;
– subjektyvioji – susijusi su individais (savininkais, vadovais, specialistais)
Individus galima suskaidyti į grupes:
– antipatiją jaučia verslo rizikai – vengia rizikos;
– abejinguosius – nejautrūs pokyčiams, jiems nesvarbu, per daug pasitiki informacija;
– teikiantys pirmenybę rizikai – prisiima riziką, megsta rizikuoti, siekia aukštesnių rezultatų.
Rizikos klasifikavimas:
1. Grynoji (egzistuoja tada, kai yra tikimybė patirti nuostolius, bet nėra pelno tikimybės – pvz, tikimybė patekti į avariją)
2. Spekuliatyvioji (egzistuoja esant tokiai pat nuostolių tikimybei -50% laimi, 50% pralaimi, pvz. Investicijos).
Dažnai rizika turi ir gynojo ir spekuliatyvaus požymių, sunku atskirti vieną nuo kitos.
3. Atskirų rizikos rūšių sudėtis ir įpatumai
Verslo rizika gali būti skaidoma pagal:
1) Pasireiškimo sritis:
– gamybinę
– rinkos arba komercinė;
– finansinė;
– investicijų arba projektų: išskirtinė, vidinė, rinkos arba b;
– politinė, juridinė;
– vartotojų;
2) atsiradimo šaltinį
– ūkinė, komercinė veikla;
– gamtos veiksniai (užšalo uostas);
– politiniai veiksniai;
3) atsiradimo priežastis:
– rinkos neapibrėžtumas,
– nenusako partnerių riziką;
– informacijos stoka, perteklius;
4) rizikos laipsnį:
– leistina rizika;
– kritinė;
– kadastrofinė;
5) trukmę:
– trumpalaikė;
– nuolatinė;
6) apsidraudimo galimybę:
– apdarausta;
– neapdarausta;
7) pagal veiksnių dinamiškumą:
– statinė (negalima kontroliuoti – stichinės nelaimės)
– dinaminė ( įtakojamos verslo sąlygos, pats verslas).
8) sukeliančių veiknių prigimtis:
– sisteminga (infliacijos, valiutos, politinė, kapitalo, rinkų, palūkanų normomis, pinigų pasiūla, paklausa, ekonominės plėtros rizika (ypatingų situaciju – streikų, gaisrų). Sisteminės rizikos neįmanoma suskaidyti į dalis, panaikinti arba sumažinti. Rizikos lygis nustatomas pagal b koeficientą)