Vertybiniai popieriai
5 (100%) 1 vote

Vertybiniai popieriai

Planas

Įvadas …………………………………………………………………………………………….. 3

I. Vertybinių popierių biržos formavimo ir jos veiklos teisinė bazė ….…………………6

1.1.Vertybinių popierių biržos steigimo teisinės prielaidos ………..…………………. 6

1.2. Vertybinių popierių biržos veiklos teisinė bazė …………………………….…… 17

II. Nacionalinės vertybinių popierių biržos prekybos sistema …………………………26

2.1. Prekybos sąrašai …………………………………………………………..……… 26

2.2. Prekyba vertybiniais popieriais ……………………………….………………….. 30

2.3. Atsiskaitymai ir biržos nariai ………………………………………..…………….. 39

2.4. Informacinė sistema ……………………………………………………………….. 42

2.5. Biržos įmokos ………………………………………………………………………. 43

II. Vertybinių popierių biržos įkūrimas, raida, palyginimas su kitomis biržomis ….. 46

3.1. Vertybinių popierių biržos formavimosi Lietuvoje raida ……………………….. 46

3.2. NVPB instituciniai subjektai …………………………………………….………… 47

3.3. Talino vertybinių popierių birža ………………………………………………… 48

3.4. NASDAQ ……………………………………………………………………….…… 54

IV. Biržos indeksų analizė, prognozė (faktinių rodiklių analizė) ……………………… 58

4.1. NVPB indeksai ..…………………………………………………………………… 58

4.2. Spaudos indeksai ………………………………………………………….……… 62

4.3. VP pasiūla ir paklausa ……………………………………………………………. 65

4.3.1. Pagrindiniai elementai ………………………………………………….. 65

4.3.2. Oficialieji sąrašai ………………………………………………………… 65

4.3.3. Vertybinių popierių paklausa …………………………………………… 67

4.4. Centrinės rinkos sandoriai ir tiesioginiai sandoriai ……………………….…….. 68

Išvados ir pasiūlymai …………………………………………………………………………. 72

Literatūra ………………………………………………………………………………………… 75

Įvadas

Kursinis darbas susideda iš įvado, keturių dalių, išvadų ir pasiūlymų bei panaudotos literatūros sąrašo.

Pirmoje darbo dalyje pateikiami teisiniai šios problemos aspektai. Čia trumpai supažindinama su Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių biržos (toliau tekste NVPB arba Birža), jos formavimu bei veikla susijusiais Lietuvos Respublikos (toliau tekste LR) įstatymais bei kitais teisės aktais ir pateikiamos šių teisės aktų pagrindinės nuostatos.

Antroji darbo dalis daugeliu aspektų taip pat laikytina teorine. Tačiau joje iš esmės apsiribojama vieno poįstatyminio dokumento, t.y. NVPB prekybos taisyklių analize. Šioje dalyje pateikiamos ne tiktai minėto dokumento pagrindinės nuostatos, bet ir jo praktinio “naudojimo” pavyzdžiai.

Trečioje dalyje analizuojamas NVPB formavimo procesas – pateikiamas atskirų jo etapų turinio apibūdinimas bei jų vertinimas. Šioje dalyje atlikta ir šalies NVPB palyginamoji analizė su kitų valstybių analogiškomis biržomis. Šios analizės pagrindiniai tikslai tai įvertinti šalies biržos funkcionalumą kitų biržų požiūriu ir pabandyti nustatyti jos trūkumus, jų atsiradimo priežastis bei numatyti biržos funkcionavimo ir jos veiklos tobulinimo kryptis.

Ketvirtoji darbo dalis skirta vienam iš specifiškiausių ir bene, autorių nuomone, sudėtingiausių vertybinių popierių biržos (toliau tekste VPB) veiklos aspektų – biržos indeksų analizei ir jų prognozei. Čia nagrinėjami tokie klausimai, kaip: NVPB ir spaudos indeksai, vertybinių popierių (toliau tekste VP) pagrindiniai elementai, VP esančių prekybos sąrašuose paklausa pasiūla bei Centrinės rinkos ir tiesioginiai sandoriai.

Darbas baigiamas išvadomis ir pasiūlymais. Praktinės patirties VP veiklos srityje stoka iš esmės lėmė tai, kad dauguma pateikiamų išvadų ir pasiūlymų yra teorinio pobūdžio.

Kursinio darbo rašymo eigoje literatūros ir kitos informacijos analizuojamais klausimais stygiaus nejutome. Tai galima matyti ir iš pateikto panaudotos literatūros sąrašo. Šio sąrašo turinys neabejotinai rodo, kad NVPB steigimas, o taip pat ir jos veikla yra itin reglamentuota atitinkamais šalies įstatymais bei kitais LR Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktais.

Kadangi NVPB funkcionavimas yra neatsiejamai susijęs su tokių jai “giminingų” struktūrų kaip Lietuvos Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (toliau tekste Centrinis depozitoriumas) ir Vertybinių popierių komisijos (toliau tekste VPK) veikla, kas, numatyta ir šalies teisės aktuose, kursiniame darbe tam tikras dėmesys skiriamas ir šių organizacinių struktūrų sąveikai apibūdinti.

Prieš pereinant prie VP, teisinės sistemos apibūdinimo, pirmiausia tenka bent trumpai apsistoti prie šioje sistemoje vartojamų sąvokų, jų
turinio atžvilgiu, sampratos klausimo. Šią būtinybę iš esmės sąlygoja tai, kad “teisinėje kalboje” atskirų sąvokų samprata (t.y. jų turinys) yra kitokia, nei vadybos ar ekonomikos srityse naudojami. Pavyzdžiui, sąvoka “asmuo” įprastai asocijuojasi su fiziniu asmeniu, o ne su įmone ar organizacija, kaip tai yra apibrėžiama LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme. Tokių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau.

Būtinybę kiekvienu konkrečiu atveju pateikti operuojamų sąvokų sampratą sąlygoja ir tai, kad netgi šalies teisės aktuose pateikiami skirtinga tapačių sąvokų samprata. Pavyzdžiui, minėtame LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme sąvoka “investitorius” apibrėžiama kaip “fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu nuosavybės teise įsigijęs arba turintis VP”, LR Investicinių bendrovių įstatyme vietoje minėto termino naudojamas jo analogas, t.y. “investuotojas” ir šiam terminui suteikiamas jau, pakankamai naujas turinys: “asmuo, savo vardu ir savo lėšomis įsigijęs ar įsigyjantis VP”, o LR Investicijų įstatyme jau naudojama dar kita sąvoka “investuotojai”, kuri apibrėžiama kaip: “LR bei užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, LR ir užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, kurie LR įstatymų nustatyta tvarka investuoja nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą”. Kaip ir ankstesniu atveju, tokių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau.

Šiame darbe vartojamos pagrindinės sąvokos ir jų turinys:

1) antrinė vertybinių popierių apyvarta – investitoriaus ar kito asmens pasiūlymas įsigyti jau išleistų į apyvartą VP, taip pat jų perleidimas kitiems investitoriams;

2) emisija – VP, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, serijos išleidimas;

3) emitentas – fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu siūlantis leisti ar leidžiantis VP;

4) esminis įvykis – bet koks įvykis, galintis turėti reikšmingos įtakos investitoriaus sprendimui pirkti ar parduoti emitento VP arba galintis smarkiai paveikti šių VP rinkos kainą;

5) finansų maklerio įmonė (toliau tekste FMĮ), – bet kokia įmonė, besiverčianti tarpininkavimo veikla viešojoje VP apyvartoje;

6) investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė – bet kokia įmonė, besiverčianti konsultavimo veikla investavimo į VP klausimais;

7) investitorius – fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu nuosavybės teise įsigijęs arba turintis VP;

8) makleris – asmuo, siūlantis, perkantis ar parduodantis VP kliento ar viešosios apyvartos tarpininko vardu;

9) pirminė vertybinių popierių apyvarta – emitento arba viešosios apyvartos tarpininko, veikiančio emitento vardu ar savo vardu, bet emitento sąskaita, pasiūlymas įsigyti VP jų išleidimo metu bei jų perleidimas investitorių nuosavybėn;

10) prospektas – investitoriams ir visuomenei skirtas dokumentas, atskleidžiantis pagrindinę informaciją apie emitentą bei jo siūlomus VP;

11) vadovas – įmonės stebėtojų tarybos, valdybos narys, administracijos vadovas ar jo pavaduotojas, vyriausiasis finansininkas, taip pat asmuo, įgaliotas įmonės vardu sudaryti sandorius;

12) vertybinių popierių birža – įmonė, besiverčianti VPB veikla;

13) vertybinių popierių biržos veikla – veikla, techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis sudaranti sąlygas susitikti (tiesiogiai ar naudojantis techninėmis priemonėmis) asmenims, ketinantiems pirkti, parduoti ar kitaip perleisti VP;

14) Vertybinių popierių komisija – VP rinkos reguliavimo ir priežiūros institucija;

15) vertybinių popierių paketas – 1/10 ar didesnė emitento vienos klasės VP dalis;

16) vertybinių popierių portfelis – fizinio ar juridinio asmens turimų VP rinkinys;

17) vertybinių popierių viešoji apyvarta – VP siūlymas, platinimas, perleidimas ar siūlymas perleisti tarpininkaujant VP viešosios apyvartos tarpininkui ir (arba) per reklamą ar kaip kitaip viešai kreipiantis į visuomenę, ir (arba) kreipiantis į daugiau kaip 100 asmenų;

18) vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai – FMĮ, investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės bei komerciniai bankai;

19) vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų etikos kodeksas – etikos taisyklių rinkinys, skirtas viešosios apyvartos tarpininkų ir maklerių sąžiningai veiklai užtikrinti;

20) vertybiniai popieriai – serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas. Finansiniai instrumentai, patvirtinantys teisę ar pareigą pirkti (parduoti) šiame apibrėžime nurodytas finansavimo priemones, taip pat yra VP.

I. Vertybinių popierių biržos formavimo ir jos veiklos teisinė bazė

1.1. Vertybinių popierių biržos steigimo teisinės prielaidos

Bene svarbiausia “žaidimo” VP taisykles nustatančių teisės aktų paskirtis yra “sudaryti teisinį pagrindą saugiai, atvirai ir efektyviai funkcionuoti VP rinkai, kad būtų maksimaliai apsaugoti visų investitorių interesai bei užtikrinta konkurencija tarp šios rinkos dalyvių” (2, psl. 1).

Verstis VPB veikla turi teisę tik VPB, turinti VPK leidimą. Tai LR įregistruota tik VPB
veikla besiverčianti akcinė bendrovė (toliau tekste AB). Jos paskirtis:

1) koncentruoti VP paklausą bei pasiūlą;

2) organizuoti pirminę viešąją apyvartą bei prekybą VP, jų įtraukimą į prekybos sąrašus, kotiravimą, saugų ir efektyvų sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;

3) skatinti sąžiningą prekybą VP ir užkirsti kelią manipuliavimui kaina bei kitiems nesąžiningiems veiksmams;

4) skleisti unifikuotą informaciją, leidžiančią įvertinti biržoje kotiruojamus VP, bei leisti oficialų biuletenį, kuriame kartu su biržos kainomis pateikiama informacija apie emitentus, kurių VP yra prekybos sąrašuose;

5) vykdyti apibendrintus VP rinkos tyrimus ir skelbti jų rezultatus.

Birža gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas. Biržos pavadinime turi būti žodžiai „vertybinių popierių birža“ arba šių žodžių santrumpa – VPB. VPB akcininkas, išskyrus Finansų ministeriją ir Lietuvos banką (toliau tekste LB), negali turėti daugiau kaip 5% balsų biržos akcininkų susirinkime.

VPB neturi teisės įsigyti savo vardu VP, išskyrus atvejus, kai:

1) emitentas, kurio akcijų įsigyja birža, vykdo biržos prekybos taisyklėse numatytas prekybos, atsiskaitymų ar kitas su biržos paskirtimi tiesiogiai susijusias funkcijas ir jo VP nėra biržos prekybos sąrašuose;

2) birža investuoja laikinai laisvas savo lėšas į valstybės vardu išleidžiamus VP, įsigydama jų pirminės apyvartos metu ir laikydama šiuos VP iki išpirkimo termino;

3) yra panaudojamos biržos garantinio fondo lėšos pagal VPK patvirtintas taisykles.

LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas (2) nustato, kad:

• VPB gali būti steigiamos tik Vyriausybės sprendimu;

• biržos steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, notarine tvarka sudarę steigimo sutartį;

• VPB negali pradėti ir vykdyti savo veiklos, jeigu neturi VPK leidimo ir nėra įregistruota šioje komisijoje. VPB gali būti reorganizuota ar likviduota tik gavusi išankstinį VPK sutikimą.

Šiuo įstatymu taip pat nustatyti ir biržos įstatuose privaloma tvarka pateikiami rekvizitai ir duomenys. Tai: biržos pavadinimas ir buveinės adresas; jos įstatinio kapitalo dydis ir jo struktūra; prekybos taisyklių keitimo procedūra; valdymo struktūra; akcininkų susirinkimo kompetencija, susirinkimo sušaukimo, sprendimų priėmimo procedūra bei jų negaliojimo sąlygos; biržos valdybos sudarymo tvarka, atstovavimo principai ir jos funkcijų apibrėžimai; pajamos ir jų paskirstymo tvarka; veikimo terminas, likvidavimo sąlygos ir tvarka. Jame taip pat įvardinti sekantys VPB prekybos taisyklėse būtini (privalomieji) reikalavimai. Kitaip sakant, šiose taisyklėse būtina nustatyti:

1) VP įtraukimo į biržos prekybos sąrašus principus;

2) dėl biržos sandorių kylančių ginčų sprendimo būdus ir procedūrą;

3) biržoje sudaromų sandorių rūšis;

4) prekybos VP biržoje tvarką;

5) VP įtraukimo į Oficialųjį prekybos sąrašą bei išbraukimo iš šio sąrašo tvarką ir sąlygas;

6) biržos prekybos sesijų organizavimo dienas ir valandas;

7) reikalavimus viešosios apyvartos tarpininkams, norintiems tapti biržos nariais, biržos narių teises ir pareigas, teisės dalyvauti biržos prekyboje sustabdymo, pašalinimo iš narių tvarką ir sąlygas, atsakomybę už pareigų nevykdymą;

8) VP kainos nustatymo ir paskelbimo tvarką;

9) biržos informacinę sistemą;

10) biržos sandorių apskaitos ir atsiskaitymų sistemą.

Teisė VPK pareikalauti, kad VPB steigėjai pateiktų papildomą informaciją ar paaiškintų jau pateiktus duomenis. Nustatyta, kad šiuo atveju 3 mėnesių laikotarpis pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo atitinkamų duomenų ar paaiškinimų pateikimo.

VPK turi teisę atsisakyti išduoti leidimą steigti biržą, jeigu:

1) biržos įstatai, steigimo sutartis ar kiti pateikti dokumentai prieštarauja LR įstatymams, Vyriausybės ar VPK sprendimams;

2) pateiktuose dokumentuose nurodyta neteisinga informacija;

3) pateiktas biržos veiklos ekonominis pagrindimas yra nepakankamas, kad birža tinkamai vykdytų savo funkcijas;

4) biržos prekybos taisyklės neatitinka VPK reikalavimų.

Nustatyta, kad VPK, išduodama leidimą steigti biržą, kartu įregistruoja ir biržos įstatus. Biržos įstatų ir prekybos taisyklių pakeitimai ar papildymai įsigalioja nuo jų įregistravimo VPK. Nurodoma, kad VPK pateikti paraišką biržai įregistruoti biržos valdyba gali tiktai po to, kai:

1) visos pasirašytos akcijos yra apmokėtos;

2) įvyko steigiamasis akcininkų susirinkimas;

3) valdyba gali disponuoti lėšomis, gautomis už įnašus.

Taip pat nustatyta, kad kartu su paraiška biržai įregistruoti turi būti pateikiama biržos steigimo ataskaita, biržos revizijos komisijos išvados apie šią ataskaitą ir dokumentai apie biržos nuomojamas ar nuosavybės teise valdomas patalpas (pastatus).

Tiksliai apibrėžtos ir aplinkybės, kurioms esant VPK gali atsisakyti tenkinti prašymą įregistruoti VPB. Prašymas netenkinamas, jeigu pažeista biržos steigimo tvarka; ataskaitoje apie biržos steigimą yra ne visa arba klaidinga informacija; nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimas neatitinka šių įnašų tikrosios vertės; nepateikti minėtame įstatyme (2) nurodyti dokumentai. Jame pažymima, kad VPB įgyja juridinio asmens teises nuo jos įregistravimo dienos.

VPB akcininkai,
licenciją ir įvykdę kitas biržos prekybos taisyklėse numatytas sąlygas, tampa VPB nariais ir įgyja teisę dalyvauti biržos prekyboje. VPB narių teises ir pareigas, taip pat atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą numato VPB prekybos taisyklės. VPB narys, įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas savo pareigas biržoje, privalo laikytis biržos prekybos taisyklių. Pažymėtina tai, kad, VPB valdymas organizuojamas pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą, atsižvelgiant į VPB būdingus ir savitus veiklos ypatumus.

VPB privalo būti sudarytos stebėtojų taryba ir valdyba. Stebėtojų tarybos funkcijas VPB atlieka biržos taryba bei nustatytos sekančios jos formavimo proporcijos:

1) 1/3 – emitentų, investitorių, jų susivienijimų (asociacijų, konfederacijų ir pan.) pasiūlyti asmenys, neturintys nuosavybės ar darbo santykių su VPB nariais;

2) ne mažiau kaip 1/3 – biržos narių pasiūlyti asmenys.

VPK įgaliotas atstovas turi teisę dalyvauti biržos tarybos ir valdybos posėdžiuose su patariamuoju balsu.

Biržos įstatinis kapitalas formuojamas iš jos steigėjų ir akcininkų piniginių ir nepiniginių (turtinių) įnašų. Įstatinio kapitalo dydis nustatomas biržos įstatuose. Minimalų biržos įstatinio kapitalo dydį ir minimalią vienos akcijos nominalią vertę nustato VPK. Bet koks įstatinio kapitalo pakeitimas galimas tik turint VPK leidimą. Biržos įstatinis kapitalas laikomas padidintu, visiškai apmokėjus akcijas ir atitinkamai jį įregistravus VPK.

Biržos pelno paskirstymas nustatomas biržos įstatuose. Ne mažiau kaip 50% grynojo pelno skiriama privalomajam rezervui, naudojamam nuostoliams padengti, ir pelno rezervui, naudojamam ilgalaikiam turtui įsigyti, biržos veiklai plėsti ir tobulinti. Ne daugiau kaip 30% grynojo pelno skiriama dividendams ir kitiems tikslams. Ne daugiau kaip 20% grynojo pelno skiriama metiniams išmokėjimams (tantjemoms) valdybos ir tarybos nariams, darbuotojų premijoms.

Nustatyti sekantys 8 VPB pajamų šaltiniai:

1) komisinė įmoka už biržoje registruojamus sandorius;

2) metinė įmoka už dalyvavimą biržos prekyboje;

3) VP įtraukimo į prekybos sąrašus įmoka bei metinė įmoka už VP kotiravimą;

4) įmoka už VP rinkos dalyvių mokymą;

5) įmoka už darbo vietų įrengimą ir naudojimąsi jomis;

6) įmoka už informacines ir ryšių paslaugas;

7) įmoka už leidimą lankytis biržoje be teisės dalyvauti biržos prekyboje;

8) pajamos iš leidybos ir reklaminės veiklos, susijusios su VP.

Prekyba vertybiniais popieriais VPB vykdoma pagal VPB parengtas ir VPK patvirtintas VP prekybos taisykles. Šios taisyklės numato, kad:

1. VPB gali būti sudaromi Oficialusis, Einamasis ir kiti prekybos sąrašai. Einamojo ir kitų prekybos sąrašų sudarymo ir valdymo tvarka, prekybos VP sustabdymo sąlygos bei VP išbraukimo iš sąrašų tvarka ir sąlygos nustatomos VPB prekybos taisyklėse.

2. Visi VPK įregistruoti VP, skirti viešajai apyvartai, gali būti įtraukti į VPB prekybos sąrašus pagal biržos prekybos taisyklėse nustatytus reikalavimus. Emitentas, kurio VP yra biržos prekybos sąrašuose, šios biržos nustatyta tvarka ir laiku turi pateikti jai numatytą informaciją.

3. VPB privalo sudaryti sąlygas prekiauti biržoje visais atskaitingų emitentų VP, skirtais viešajai apyvartai.

4. VP įtraukiami į VPB Oficialųjį prekybos sąrašą biržos valdybos sprendimu pagal emitento ar jo įgaliotos FMĮ paraišką. Prie paraiškos turi būti pridėti prospektas, paskutinis metų prospektas-ataskaita, visos einamųjų metų periodinės ataskaitos bei kita biržos prekybos taisyklėse numatyta informacija.

Taip pat VPB įpareigojama nustatyti reikalavimus, kuriuos privalo tenkinti emitentas, kad jo VP būtų įtraukti į Oficialųjį prekybos sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti tik visiškai apmokėti, be perleidimo teisių apribojimų VP. Kiti reikalavimai nustatomi biržos prekybos taisyklėse, tačiau jie negali būti mažesni negu nustatyti atskaitingiems emitentams. Reikalavimas, kad VP įtraukimas į Oficialųjį biržos prekybos sąrašą nebegalioja, jeigu šie VP nepateikiami parduoti per 3 mėnesius nuo nutarimo juos įtraukti į šį sąrašą priėmimo, suteikia emitentui turi teisę antrą kartą kreiptis į biržos valdybą dėl VP įtraukimo į Oficialųjį biržos prekybos sąrašą. VPB suteikta teisė ne daugiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti prekybą Oficialiajame prekybos sąraše. Tačiau šia tiese birža gali pasinaudoti tiktai esant sekančioms aplinkybėms:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2707 žodžiai iš 8748 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.