Vertybiniai popieriai
5 (100%) 1 vote

Vertybiniai popieriai

Turinys

Įvadas

1. Vertybinių popierių paskirtis

2. VP rūšys ir jų suteikiamos teisės:

2.1. Akcijos

2.2. Obligacijos

2.3. Vekseliai

3. VP rinkos struktūra

3.1. VP rinkos padėtis tarp kitų rinkų

3.2. VP rinkų rūšys

3.3. VP registracija

3.4. VP kotiravimas

3.5. Prekyba VP

4. VP rinkos dalyviai

4.1. VP pirkėjų tikslai

4.2. VP leidėjų tikslai

Išvados

Literatūra

Įvadas

Kiekvienoje ekonomiškai išsivysčiusioje valstybėje egzistuoja vertybinių popierių rinkos. Pagal šios rinkos būklę galima nustatyti ir pačios šalies ekonominę padėtį. Pagrindiniai vertybinių popierių rinkos elementai ir “varomoji jėga”, žinoma – vertybiniai popieriai.

Vertybiniai popieriai – tai finansinės priemonės, kurios nulemia tam tikro pobūdžio išmokų seką. Yra daug finansinių priemonių rūšių, nes žmonės pageidauja skirtingo pobūdžio išmokų sekų. Finansų rinkos duoda žmonėms galimybę mainyti skirtingas piniginių išmokų sekas. Šie pinigų srautai vartojami prekėms įsigyti vienu ar kitu laikotarpiu.

Referato tikslas – išnagrinėti vertybinių popierių rūšis ir apžvelgti šių finansinių priemonių įtaką šalies ekonomikai.

Darbą sudaro 5 dalys.

Pirmoje dalyje išreiškiamas požiūris į vertybinių popierių paskirtį ir bendrąją sampratą apie juos.

Antroje dalyje plačiau nagrinėjamos dažniausiai sutinkamos VVP rūšys ir joms suteikiamos teisės.

Trečioje dalyje aprašoma bendra vertybinių popierių rinkos struktūra: egzistuojančių VP rinkų rūšys, VP registravimas, VP kotiravimas ir prekyba VP.

Ketvirtoje dalyje supažindinama su VP rinkos dalyvių bendrosiomis charakteristikomis bei jų sąveika tarpusavyje.

Ir penktoje dalyje pateikiamos išvados darbą.

1. VERTYBINIŲ POPIERIŲ PASKIRTIS.

Egzistuoja daug požiūrių ir nuomonių dėl VP apibūdinimo: tai raštinis dokumentas, kaip korporacijos dalinis popierius (akcija), arba dokumentas liudijantis apie įsiskolinimą (obligacijos, notos, sertifikatai); tai akcijos arba obligacijos formą turinti investicija, tai dokumentai, keliantys reikalavimus realiems (fiziniams) aktyvams ir t. t. Bendru atveju VP suteikia nuosavybės titulą, t. y. tokie juridiniai dokumentai, kurie liudija apie jų savininko teisę į turtą ir pelną. Tuo atveju, kai sunku parinkti tikslų ir vienareikšmį apibrėžimą, tarptautinėje praktikoje priimta apibrėžti objektą pagal tas funkcijas, kurias jis atlieka ir pagal atskirus, jį sudarančius elementus.

2. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RŪŠYS IR JŲ SUTEIKIAMOS TEISĖS

2.1. Akcijos

Visų tipų verslo organizacijos papildomą kapitalą plėtimuisi gali įsigyti skolindamasi iš bankų arba dar kartą į verslą investuodama dalį savo pelno.Stambi korporacija turi daugiau finansavimosi šaltinių. Ji gali išleisti paprastąsias akcijas, obligacijas ar kitokius vertybinius popierius. Vienas iš skolinimosi būdų – organizacijos akcijų išleidimas.

Akcija – tai vertybinis popierius patvirtinantis indėlį į akcinį kapitalą ir duodantis jo savinikui teisę gauti dividendą.

Akcijos būna įvairių rūšių ir klasių:

1. Vardinės ir pareikštinės akcijos

Vardinės akcijos negali būti nei laisvai perduodamos nei parduodamos. Jomis gali naudotis tik jų savininkas, kurio pavardė nurodyta pačiose akcijose ir kuriam šios akcijos buvo parduotos. Vardinės akcijos keičia saviniką tik tada, kai akcinėje bendrovėje įforminamas atitinkamas jų perdavimo įrašas.

Pareikštinę akciją jų savininkai gali perduoti arba parduoti kitam asmeniui. Teisėmis, kurias suteikia šios akcijos, kaip ir pinigų atveju, toliau naudojasi jų nauji savininkai. Dividendas išmokamas faktiniam akcijų savinkui nepriklausomai nuo to, kas buvo pradinis jų savininkas.

2. Paprastos ir privilegijuotos.

Visos akcinės bendrovës išleidžia paprastas akcijas. Paprastosios akcijos suteikia akcininkų susirinkime jų savininkams balsavimo teisę, leidžiančią dalyvauti bendrovės valdyme.

Privilegijuotos akcijos paprastai nesuteikia jų savininkams balsavimo teisės akcininkų susirinkimuose – akcininkų susirinkimuose jie turi tik patariamo balso teisę. Privilegijuotos akcijos turi pirmumo teisę paprastų akcijų atžvilgiu gauti dividendą.

Privilegijuotos akcijos yra kelių rūšių:

1. Kumuliatyvinės privilegijuotos akcijos. Jos suteikia teisę perkelti dividendus vėlesniam laikui. Vadinasi, jeigu kuriais nors metais dividendas nebuvo mokamas jis vistiek bus išmokėtas vėlesniais metais už visus neišmokėtus metus.

2. Konvertuojamos privilegijuotos akcijos. Tokių akcijų savininkas turi teisę pagal pageidavimą per tam tikrą laiko tarpą pakeisti savo akcijas įatitinkamą paprastų akcijų kiekį.

2.2. Obligacijos

Yra dar vienas korporacijos kapitalo didinimo būdas, tiksliau – kapitalo skolinimosi būdas. Tai obligacijų išleidimas. Obligacija atspindi įmonės skolą, kurią ji privalo išmokėti nepriklausomai nuo to, ar ji gauna pelną ar ne. Jei korporacija nevykdo išmokėjimų, tai obligacijos turėtojas gali korporaciją paduoti į teismą kaip ir bet kurį kitą skolininką.

Obligacija – tai vertybinis popierius, pažymintis, kad jo savininkas suteikė kreditą fiziniam ar juridiniam asmeniui, ir patvirtinantis fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą grąžinti vertybiniame
popieriuje nurodytu laiku jo savininkui šio vertybinio popieriaus nominalią kainą ir savininko teisę gauti iš anksto numatytas palūkanas už suteiktą kreditą. Obligacijos yra geras kreditavimo šaltinis. Obligacijų savininkai nepretenduoja į akcinės bendrovės turtą.

Obligacija reiškia ilgalaikę skolos formą. Ši skola nesumažėja. Tai, kas priklauso obligacijos savininkui, išmokama po 10 – 15 ar daugiau metų. Paprastai obligacijos nominali vertė būna didelė. Pirmasis pirkėjas sumoka korporacijai pinigų sumą, prilygstančią obligacijos nominaliai vertei. Kitaip tariant, pirmasis pirkėjas paskolina korporacijai kažkokią pinigų sumą. Mainais už šią sumą korporacija įsipareigoja atlyginti obligacijos savininkui dviejų rūšių mokėjimais:

• Palūkanomis, mokamomis visą obligacijos gyvavimo laiką. Daugumos obligacijų savininkai palūkanas gauna du kartus per metus.

• Nominalios vertės suma, t.y. pagrindine pinigų suma (kuri yra pasiskolinta), kuri mokama pasibaigus obligacijos gyvavimo terminui. Korporacija privalo sugrąžinti obligacijoje nurodytą skolos sumą, suėjus mokėjimo laikui.

Obligacijų tipai:

1. Konvertuojamos obligacijos. Šios obligacijos akcinės bendrovės valdymo sprendimu gali būti keičiamos į bendrovės akcijas.

2. Vardinės obligacijos. Jų cirkuliacija yra ribojama ir ta prasme jos panašios į vardines akcijas. Vardinės obligacijos gali turëti papildomų teisių palyginti su pareikštinėmis obligacijomis.

3. Hibridiniai biržos vertybiniai popieriai. Šos rūšies obligacijos panašiausios į nekumuliatyvines privilegijuotas akcijas, kadangi palūkanų dydis joms nėra iš anksto nustatomas ir priklauso nuo įmonės gaunamo pelno.

4. Obligacijos, kurioms nustatomas užstatas. Šių obligacijų užstatas yra ne tik visi AB aktyvai obligacijų išleidimo momentu, bet ir tie, kuriuos bendrovė numato sukaupti ateityje.

5. Obligacijos, kurios išleidžiamos nesant jokių specialių garantijų. Paprastai jas išleidžia didelės kompanijos.

Obligacija įpareigoja korporaciją mokėti palūkanas ir sugrąžinti skolą, atitinkančią obligacijos nominaliąją vertę. Visa tai garantuoja obligacijų pirkėjams pastovias pajamas. Žinoma, jei korporacija nebankrutuoja. Skirtingai nuo obligacijos paprastosios akcijos įsigyjimas susijęs su tam tikra rizika. Esant finansiniams sunkumams, korporacija gali sumažinti dividendus arba visai jų nemokėti. Be to, akcijos kursas priklauso nuo vertybinių popierių rinkos sąlygų ir gali žymiai sumažėti.Bankroto atveju korporacija, pirmiausia, atsiskaito su obligacijų turėtojais ir tik po to su akcininkais (žinoma, jeigu lieka kiek nors , visiškai atsiskaičius su obligacijų savininkais). Tačiau esant geriems finansiniams metams, kada kompanija gauna didelį pelną, akcininkai, o ne obligacijų savininkai, sulaukia didelio atpildo. Akcininkas gaus didesnius dividendus, o obligacijos savininkas gaus tas pačias fiksuotas palūkanas, kurios nurodytos obligacijos sertifikate jos pirkimo metu.

Obligacijų savininkai, paprastai moka pajamų mokesčius už gaunamas palūkanas. Tačiau valstybės išleistos obligacijos mokesčiais yra neapmokestinamos. Todėl vyriausybės išleistos obligacijos greičiau nuperkamos, nors jos duoda ir mažesnes palūkanas. Tokiu būdu, mokesčių skirtumai paaiškina, kodėl vyriausybių obligacijų pelningumas yra žemesnis nei kitų rūšių obligacijų pelningumas.

2.3. Vekseliai

Obligacijos nėra vienintelė paskolos gavimo forma, kuria naudojasi korporacijos. Jos gali išleisti ir kitokius trumpalaikius skolinius pasižadėjimus, panašius į obligacijas. Tačiau tokių skolinių pasižadėjimų apmokėjimo terminas atidedamas tik keliems metams. Tuo tarpu komercinių skolinių pasižadėjimų (vadinamų vekseliais) terminas yra dar trumpesnis ir prilygsta keliems mėnesiams.

Vekselis- vertybinis popierius, pažymintis griežtai įstatymo reglamentuotos formos raštišką piniginį įsipareigojimą, išduodamą besiskolinančiojo kreditoriui, ir suteikiantis teisę reikalauti iš pasiskolinusio nustatytu laiku sumokėti sumą, nurodytą vekselyje.

Paskutiniais dešimtmečiais vis daugiau korporacijų padidino savo kapitalus, išleisdamos trumpalaikius kreditinius vertybinius popierius. Korporacijos dažniau naudojasi skoliniais vertybiniais popieriais ir mažiau bankų paskolomis. Mat skolinių pasižadėjimų palūkanų norma yra mažesnė nei bankų imamos palūkanos.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1339 žodžiai iš 4098 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.