Vidaus auditas ugdymo istaigose
5 (100%) 1 vote

Vidaus auditas ugdymo istaigose

Įvadas

Švietimo kaita – tautos išlikimo sąlyga. Lietuvai reikalingas kokybiškai naujas, XXI amžiui pritaikytas švietimo modelis. Besiformuojanti informacinė visuomenė kelia daug sudėtingesnius reikalavimus. Didėja žmonių tarpusavio nepriklausomybė. Kaip niekada anksčiau šiandien žmogiškųjų santykių plėtra įgyja labai svarbią reikšmę. Pasaulis bendrauja, todėl neišvengiamai reikalingas bendradarbiaujantis švietimas tam, kad sugebėtume toliau plėtoti savo pažinimą.

Lietuvos švietimo sistemos reformos vyksme kyla daugybė prieštaravimų. Vienas aktualiausių – švietimo modernizacija ir nacionalinės tradicijos. Europos Sąjungos šalyse aktyviai diskutuojama dėl perėjimo prie bendros švietimo sistemos. Politikos, ekonomikos, kultūros, komunikacijos sričių vystymosi tempas didžiulis. Švietimas jokiu būdu negali atsilikti, nepaisantį tam tikro jo konservatyvumo. Kita vertus kyla vis naujų ir sudėtingesnių socialinių reikalavimų ir uždavinių ateičiai, kurie daro įtaką švietimo kaitos tempui ir pobūdžiui.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas švietimo sistemai kelia uždavinį “sudaryti sąlygas individualybei plėtoti”. Švietimo koncepcija įvardija trejopą ugdymo diferencijavimo paskirtį: padėti formuotis vaiko struktūrizuotam mąstymui, mokant atskirų mokomųjų dalykų, sudaryti galimybę mokiniui rinktis pagal interesus ir polinkius, sudaryti sąlygas vaikui mokytis pagal gabumus ir sugebėjimus. Profilinis mokymas tampa vienu svarbiausių švietimo reformos darbų.

Reformos iškeltiems uždaviniams įgyvendinti svarbi mokytojo kvalifikacija, dalykinė kompetencija. Didėjant kvalifikacijos tobulinimo poreikiui, 2000 metais buvo įkurtas Pedagogų švietimo centras. Per pusantrų metų jame surengta apie 114 įvairių kursų, seminarų, kuriuose kvalifikaciją kėlė apie 4000 pedagogų.

Prieš trejus metus Atviros Lietuvos fondas įsteigė Mokyklų tobulinimo centrą. “Mūsų vizija buvo tokia: turi atsirasti institucija, kuri padėtų tobulėti mokyklai, kaip organizacijai. Tai supratome kaip visokeriopą pagalbą mokykloms”, – sakė MTC direktorė Eglė Pranskūnienė (2002 (141) Informacinis leidinys). Burti mokyklų tobulinimu suinteresuotus švietėjus, organizuoti kaitos procesų mokyklose tyrimus – tai maža dalis MTC siekių. O svarbiausias – skatinti Lietuvos mokyklas įsitraukti į tobulėjimo sąjūdį.

Nuo pat nepriklausomybės pradžios švietimo reformos kūrėjai ir aktyvūs vykdytojai kuria atvirumu, kuo platesnėmis profesionalų žiniomis, bendradarbiavimo kultūra grįstus santykius, kurie skatina nuolat apmąstyti švietimo procesus ir veiklą. Tuo tikslu nuolat inicijuojama įvairi švietimo reformos sričių vertinimo ir įsivertinimo veikla.

Lietuvos mokyklose per paskutiniuosius metus įvyko daugybė pokyčių, laiduojančių didėjantį mokyklos savarankiškumą: individualizuojamas ugdymo turinys, mokyklos aktyviai įsitraukė į projektinę veiklą, mokykloms suteiktas didesnis finansinis savarankiškumas. Todėl mokymo įstaigos turėtų būti pasirengusios kelti tikslus bei planuoti, organizuoti bei vadovauti veiklai, ją kontroliuoti bei vertinti. Labai svarbu, kad pati mokykla būtų suinteresuota nuolat vertinti savo veiklą bei pokyčius. Pastebėta, kad geriausia ugdymo kokybė yra pasiekiama tada, kai mokykla nuolat vertina ugdymo kokybę bei ieško būdų kaip tą kokybę tobulinti.

Vertinant mokyklą kaip švietimo sistemos dalį yra svarbus jos gebėjimas atitikti bendrus reikalavimus: siekti nacionalinių švietimo tikslų ir išlaikyti atitinkantį šalies reikalavimus ugdymo kokybės bei veiklos efektyvumo lygį. Todėl mokyklai, kaip ir kitoms švietimo sistemoms, būtinas nuolatinis veikos stebėjimas bei vertinimas, kurio metu siekiama nustatyti, ar mokykla įgyvendina jai keliamus uždavinius, diagnozuojamos problemos. Mokyklos bendruomenei vertinimas padeda planuoti darbą ir kurti savo veiklos tobulinimo planus.

Mokyklų vertinimas būna vidaus (savęs vertinimas), arba išorės, arba abu būdai yra derinami. Abi vertinimo formos turi būti pagrįstos specialiais kriterijais. Europos Sąjungos politika skatina rinktis vienas kitą papildančių vidaus ir išorės vertinimų derinį. Išorės auditas skirtas mokyklai atsiskaityti ir visoje šalyje vykstantiems procesams stebėti, vidaus auditas skirtas mokyklos raidai skatinti.

Tarptautinės konkurencijos, stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos akivaizdoje Lietuva turi tinkamai rūpintis šalies švietimo kokybe. Švietimo ir mokslo ministerija 1998 m. kokybę paskelbė vienu iš švietimo reformos prioritetų. Analogiškai kokybė laikoma prioritetu praktiškai visose Europos šalyse, taigi ir Europos Sąjungoje, prie kurios Lietuva siekia prisijungti.

1. Šiuolaikinės mokyklos ir kokybės reikšmės santykis

Visame pasaulyje visuomenė ir mokyklos, kurios yra jos dalis, patiria esminių pokyčių. Skubame į tobulos technologijos, lanksčios darbo jėgos, įvairesnių mokyklų, mažesnio administravimo ir atsargų taupymo amžių.

Įvairios pokyčių kryptys atrodo prieštaringos, dėl jų dažnai ginčijamasi. Decentralizuota mokyklų savivaldos sistema egzistuoja šalia centralizuotos mokomųjų programų ir vertinimo kontrolės sistemos. Pastangos kurti autentiškesnius vertinimo metodus gretinamos su griežtais standartizuotų
testų reikalavimais. Vienur ginama mokomųjų programų integracija, kitur – didesnė specializacija ir tokia mokymo sistema, kai mokytojas dėsto vieną ar keletą artimų dalykų.

Šios sudėtingos ir prieštaringos susikertančios srovės meta iššūkį teorinei bei praktinei daugelio švietimo sričių interpretacijai, lemia sunkią, painią švietimo kaitos eigą.

Kaita savaime yra sudėtingas reiškinys ir norint šį procesą bent šiek tiek valdyti, pirma reikia jį perprasti. Kaita pasireiškia viena iš dviejų formų: natūralia kaita – nuosekliu, dažniausiai nežymiu perėjimu iš vieno būvio į kitą, ir planinga kaita, kai siekiama sustabdyti savaiminę įvykių raidą ir nutraukus ankstesnę veiklą įvesti naują tvarką.

Švietimo kaita – sudėtingas reiškinys, o jos poveikio mokinių laimėjimams galima tikėtis tada, kai ji apima visą eilę įvykių: nuo švietimo politikos per vietos kontekstą ir politikos interpretavimą iki veiklos klasėje. Sėkmingai kaitai reikia laiko ir joje turi dalyvauti kiekvienas.

Švietimo kaitoje svarbiausias dalykas – mokinio laimėjimai ir mokyklos pajėgumas bei gebėjimas susidoroti su kaitos keliamais uždaviniais. Toks požiūris į švietimo kaitą dar vadinamas mokyklos tobulinimu. Mokyklos tobulinimas yra ypatingas požiūris į švietimo kaitą, kai mokiniai pasiekia geresnių rezultatų ir stiprėja mokyklos gebėjimas valdyti kaitą. Šiuo atžvilgiu tobulinti mokyklą reiškia, sutelkus dėmesį į mokymo ir mokymosi procesą bei jį palaikančias sąlygas, pasiekti geresnių mokinių rezultatų. Tačiau mokyklos tobulinimas neturi aiškios pradžios. Tai lemia mokyklos siekiai ir patirtis bei kaip mokykla įsitraukusi į tą procesą. Mokyklos tobulinimui didelę reikšmę turi mokyklos vizija. Ji padeda mokykloms pasirinkti kryptį ir požiūrį. Tobulinimą reikia planuoti, nes tai ne tik padeda mokyklai organizuoti tai, ką ji ir šiaip daro, ir tai, ką jei reikia daryti tikslingiau ir nuosekliau, bet ir padeda mokykloms sėkmingai vadovauti naujovėms bei kaitai. Daugelyje šalių reformos pradėtos siekiant geresnės kokybės ir didesnio efektyvumo.

Efektyvumo samprata įvairi, tačiau visuose apibrėžimuose akcentuojamas tikslų siekimas. Taigi siekiant efektyvumo, reikia kažką vykdyti. Tarptautinių žodžių žodyne pateikiamas toks efektyvumo apibrėžimas:

Efektyvus – veiksmingas, duodantis reikiamus arba geriausius rezultatus (1985, p.211). Pedagogikos terminuose L.Jovaiša (1993) efektyvumą apibrėžia kaip reikšmingą pedagoginio poveikio rezultatą, pasekmę. Mokykla negali būti efektyvi, jei ji neturi nusistačiusi siekinių. Mokykla orientuojasi į tokius tikslus, kaip asmenybės ugdymas, moksleivių rengimas darbinei veiklai ar aukštesnei studijų pakopai. Tačiau švietime labai sunku nustatyti, ar tikslai pasiekiami, ar ne, nes egzaminų rezultatai gali padėti įvertinti mokyklos efektyvumą, bet jie parodo ne viską. Todėl, įvertinti, ar mokykla dirba efektyviai ar ne yra problematiška, nes sudėtinga apibrėžti tikslų pasiekimo laipsnį.

Mokykla, norinti dirbti efektyviai ir siekianti tobulėti, privalo gerai save pažinti ir suprasti. Tam reikia, kad mokykla nuolat vertintų savo veiklą. Taigi analizuojant mokyklos efektyvumą, iškyla jos vertinimo ir įsivertinimo problema, t.y. ką ir kaip vertinti.

Charlesas Lusthausas (1997) teigia, kad “organizacija privalo aiškiai žinoti, kuria linkme ji nori kreipti savo veiklą – kokybės požymiai turi būti tokie, kad juos būtų galima stebėti ir matuoti. Be to, organizacija turi nustatyti jėgas, tiek skatinančias, tiek slopinančias veiklą” (1997, p.34).

Efektyvumą daugelis sieja su kokybe, tačiau kokybė yra ginčytina sąvoka, nes pedagogų, darbdavių, politikų net studentų nuomonės gali skirtis kokybės klausimais. Kokybę galima apibūdinti daugiareikšmiškai:

kokybė – esminė ir išskirtinė ypatybė, atributas;

kokybė – vartotojo lūkesčių atitikimas ir/ar viršijimas;

kokybė – objekto savybių visuma, įgalinanti jį tenkinti išreikštus ar numatytus poreikius (Lietuvos standartas);

kokybė – tobulumo laipsnis, vidinė ar išskirtinė ypatybė;

kokybė – tai daugiamatė koncepcija, apimanti profesinio parengimo ir akademinių standartų nagrinėjimą.

M.Misiūnas ir I. Savickienė knygoje “Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos” išskiria šių autorių tokias kokybės užtikrinimo sampratas:

“Kokybė – tai produkto arba paslaugos ypatybių bei savybių visuma, orientuota į nuolatinį siekiamų ir kintančių poreikių tenkinimą” (Kappler E., Laske S., Meister-Scheytt C., 1999, p.182). K.de Meester ir P.Mahieu taip pat sieja kokybę su vartotojų reikalavimų bei lūkesčių patenkinimu (1999). J.Erčulj, pristatydama į vartotoją orientuotą požiūrį, teigia, kad vartotojo pasitenkinimas įgalina nuspręsti, kada kokybė yra pasiekta (1999). Panašią nuomonę reiškia ir G.Slatkevičienė bei P.Vanagas, cituodami kokybės vadybos pradininkus W.E.Demingą ir A.Feigenbaumą, pavyzdžiui, kokybė siejama su vartotojo dabartiniais ir ateities lūkesčiais, kokybę apibrėžia vartotojai, ir pan.” (2001).

Kokybė nuolat kinta ir yra siekiamybė. Kalbant apie mokyklos kokybę, tai ji suprantama kaip reikalavimas, kuris parodo, kokiu laipsniu mokyklos veikla tenkina suinteresuotų klientų poreikius ir/ar atitinka mokyklos patvirtintus reikalavimus,
standartus. Kalbėdami apie kokybę mokyklose M.Misiūnas ir I.Savickienė teigia, kad “švietimo sektoriuje kokybė turėtų apimti “akademinių ir švietimo standartų laikymąsi, atsižvelgiant į specifinius lūkesčius bei reikalavimus ir derinant juos su siekiamu tobulumu” (Kistan C., 1999, p.126)” (2001, p.73).

Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodikos I dalyje pažymima, kad “švietimo kokybė – požymių visuma, leidžianti spręsti, kaip švietimo įstaiga, švietimo sistema ar atskiri jos posistemiai vykdo savo paskirčiai būdingus bei nacionalinius ir regioninius švietimo tikslus, atitinka ugdytinių/klientų poreikius, Europos Sąjungos, pasaulio šalių švietimo tendencijas, siekia naujovių ir nuolatinio tobulėjimo esamomis sąlygomis ir geba tas sąlygas gerinti.” (2002, p.11)

Kokybės kontrolę vykdo ir už ją atsako pati mokykla. Tai vidiniai procesai, standartai, taisyklės, nuostatos, vertybės. Pats svarbiausias aspektas yra savęs vertinimas. Labai svarbu yra viso personalo įtraukimas ir atsakomybė už teikiamų paslaugų kokybę ir tolesnį jų gerinimą. Kokybę daugelis žmonių mano suprantą, tačiau kiekvienam ji gali reikšti visai ką kitą. Kokybė yra sudėtinga sąvoka. Bet dėl kokybės – sunkiau ar lengviau – vis dėlto galima susitarti. Taigi kyla klausimas: kas susitaria ir dėl ko susitaria? Švietime susitariančių šalių visada būna bent trys: klientai (mokiniai, jų tėvai), profesionalai (mokytojai, mokyklos vadovai ir kiti švietimo specialistai) ir politikai (įvairių lygmenų).

Susitarimo objektų yra taip pat bent trys grupės: tikslai (vertybės, modeliai, kurių įgyvendinimo siekiama), tikslų siekimo būdai (planai, kokiu būdu bus siekiama tikslų, kiek išteklių tam bus skirta, kas ir kada atliks vienus ar kitus darbus) ir vertinimo kriterijai (laukiami rezultatai, kurių tikimasi po plano įgyvendinimo, tikslų, standartų pasiekimo laipsnis).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1768 žodžiai iš 5719 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.