Vidutinių ir mažų valstybių bei regioninė strategija
5 (100%) 1 vote

Vidutinių ir mažų valstybių bei regioninė strategija

TURINYS

Įvadas 3 p.

1. Mažų ir vidutinių valstybių strategija. 3 p.

2. Alternatyvos lemiančios Lietuvos apsisprendimą. 4 p.

3. Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo strategija. 5 p.

3. 1 Saugumo interesai. 6 p.

3.2 Pagrindinės grėsmės kylančios Lietuvos Respublikai. 6 p.

3.3 Lietuvos saugumo politika. 7 p.

3.4 Saugumo strategijos įgyvendinimo būdai ir užduotys, kurias turi atlikti Lietuva. 8 p.

4. Lietuvos kariuomenės strategija. 8 p.

Išvados 10 p.

Literatūros sąrašas 11 p.

Įvadas.

Maža ir vidutinė valstybė visuomet turi prisitaikyti prie stipresnių valstybių diktuojamos politikos, todėl kurdama savo nacionalinio saugumo strategiją didžiausią dėmesį turi atkreipti kam ir kokius prioritetus turėtų teikti, kokią politinę orientaciją pasirinkti. Todėl nenuostabu, kad iškyla daug sunkumų mažoms valstybėms, kurios dar visai neseniai atgavo suverenitetą, tokios kaip Pabaltijo valstybės.

Mažų ir vidutinių valstybių strategija nemažai domėjosi B. Buzan, jis nagrinėjo nacionalines valstybių strategijas , silpnų ir stiprių valstybių galias bei sociopolitines struktūras, veikale ,,Žmonės valstybės ir baimė“. Taip pat kiekviena valstybė turi savo nacionalinio saugumo strategijas, kurios yra prieinamos kiekvienam.

Pagrindinis mano darbo tikslo pavadinimas, mažai skiriasi nuo pagrindinės temos pavadinimo: mažų valstybių strategija, Lietuvos atvejis. Kad atsakyčiau į iškeltą savo tikslą, darbą suskirsčiau į keletą smulkesnių punktų, kurie padės atsakyti į pagrindinį klausimą. Pirmiausiai pradėjau nuo apskritai mažų valstybių strategijos, nes daugeliu atvejų jos yra panašios, po to paanalizavau kokias galėjo turėti Lietuva alternatyvas, vėliau pakalbėsiu apie Lietuvos 2002 metų nacionalinę strategiją ir galiausiai Lietuvos kariuomenės gairės. Manau, kad šie punktai padės atskleisti temos esmę ir padės atsakyti į temos iškeltą tikslą.

Rašydamas darbą naudojau aprašomąjį analitinį modelį, juo stengiausi atskleisti temos svarbą ir parodyti kokią strategiją naudoja mažosios valstybės.

1. Mažų ir vidutinių valstybių strategija.

Kalbant apie valstybę negali sakyti, kad didelė valstybė turi būtinai būti stipria, o maža valstybė silpna, nes gali būti atvirkščiai, didelė valstybė gali būti ir silpna (pvz. Argentina, Brazilija), o maža – stipri (pvz. Austrija, Olandija, Norvegija, Singapūras), tai atsižvelgiama į ekonominius, politinius rodiklius. Viena yra aišku, kad viso valstybės yra pažeidžiamos karinių ir žalos aplinkai grėsmių, taip pat ekonominių ir politinių, visuomeninių nesaugumų. ,,Skirtingi valstybės komponentai yra pažeidžiami skirtingų grėsmių rūšių, ir tai nacionalinį saugumą padaro multidimensine problema, ne vien tik karinės gynybos reikalu“ . Neskaitant to, kad ir didelės valstybės gali būti silpnos, didesnį dėmesį atkreipsiu nagrinėdamas į mažų ir vidutinių valstybių strategiją, todėl paminėti faktai atspindės mažųjų, nors tie patys faktoriai būdingi ir didžiosioms valstybėms.

Skirstant valstybes į silpnas ir stiprias, galima teigti, kad stiprios valstybės atsiradimo pagrindą lemia ilgas istorinis vystymasis per kurį valstybė turėjo laiko subręsti ir konsoliduotis. Kitas pavyzdys, tai ,,valstybė gali gauti naudos gerai sutapdama su labai gerai išsivysčiusia tauta (Japonijos atvejis)“ . Jeigu paanalizuosime iš kur atsirado silpnos valstybės pamatysime, kad daugiausia jų atsirado Trečiajame pasaulyje, dėl dekolonizacijos.

Daugelis mažųjų valstybių savo nacionalinę saugumo politiką fokusuoja į vidų, nes nori pašalinti pačios valstybės pažeidimus, arba į išorę, kai siekia sumažinti išorinę grėsmę, norėdamos paveikti jos šaltinius. Imant Lietuvos atvejį nacionalinio saugumo strategija, manau, yra labiau sukoncentruota į išorinius agresorius, viduje politika jau praėjo konsoliduotos demokratijos kelią ir tokių labai didelių grėsmių iš vidaus nelabai galėtų ir kilti. Mažosios valstybės kaip bebūtų, kad ir stiprios galybės, ta prasme, jog jos ekonomika, politika stipri, tačiau ji turi prisitaikyti prie didžiųjų galybių ir bendradarbiauti su kitomis mažomis stipriomis valstybėmis, kad sudaryti tam atsvarą. Pavyzdžiui tokia valstybė kaip Izraelis turi stiprią kariuomenę, tačiau agresijos atveju ji šiomis pajėgomis galėtų pasinaudoti labai trumpą laiko tarpą, todėl vidutinėms – mažoms valstybėms
reikėtų labiau specializuotis ekonomikos srityje, ką ir padarė dauguma mažų Europos valstybių. Bet išlieka vienas faktorius, kad jos tampa neišvengiamai pažeidžiamos nuo prekybinės priklausomybės.

Valstybės kurdamos savo nacionalinio saugumo strategijas turėtų atsižvelgti į du faktorius: Galią ir sociopolitinį integralumą ,,Valstybės, kurios yra silpnos abiem dimensijomis (Angola, Šri Lanka), bus labiausiai pažeidžiamos visų grėsmių rūšių ir mažiausiai pajėgios susitvarkyti su tomis grėsmėmis. Jei jo neužima izoliuotos pozicijos (Fidžis), saugios bus tada, jei nebus iššūkių. Ir atvirkščiai, valstybės, kurios yra stiprios abiem dimensijom, bus pažeidžiamos tik didžiulių iššūkių arba nesustabdomų grėsmių (Branduolinio bombardavimo arba klimato pasikeitimo). Silpnos galybės, bet stiprios valstybės (Singapūras, Danija) bus ypač pažeidžiamos karinių grėsmių dėl resursų stokos. Valstybės, kurios derina sociopolitinio integralumo silpnumą su didžiule galia (Indija, Sovietų Sąjunga), labiau turėtų bijoti politinių grėsmių“ . Valstybės savo nacionalinio saugumo strategijoje turėtų atsižvelgti į galimas grėsmes skirtingai kiekvienos valstybės atveju ir stengtis pasiringti tokius tikslus, politiką, kad išvengti grėsmių.

Lietuvos atvejis

2. Alternatyvos lemiančios Lietuvos apsisprendimą.

Atgavus nepriklausomybę Lietuva pradėjo spręsti, kuriuo keliu jei pasukti, kokią strategiją pasirinkti. Viena buvo be abejo aišku, kad atgal negrįš ir jokių sąjungų su Rusija daugiau nesudarys, tuo labiau nestos į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą (NVS).,,Nors Baltijos jūros regionas atrodo lyg ideali vieta, kur būtų galima suformuluoti klasikinį pilnavertį regioninį saugumo rėžimą, ši prielaida iš esmės pasidaro esanti klaidinga. Deja, į regioninį formatą niekaip negali įsitekti Rusija” Buvo pasirinkta aiški pro vakarietiška politika, tačiau prieš tai buvo iškilusios kelios alternatyvos, kurias reikėjo išspręsti, bei protingai pasirinkti tolimesnę strategiją, nes, aišku, žinome, kad Lietuva priskiriama prie mažų ir silpnų valstybių. Pažvelgus į Lietuvos geopolitinę padėtį, ji suskirstoma į šiuos regionus: Baltijos jūros regionas, Šiaurės Europa, Šiaurės Rytų Europa, Vidurio Europa, Rytų Europa, Vidurio ir Rytų Europa.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 997 žodžiai iš 3089 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.