Viešosios gėrybės jų smprata rūšys savybės
5 (100%) 1 vote

Viešosios gėrybės jų smprata rūšys savybės

Untitled

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS


EKONOMIKOS IR FINANSŲ VALDYMO FAKULTETAS


EKONOMIKOS KATEDRA





AUŠROS BAROLYTĖS


STRATEGINIO VALDYMO IR TEISĖS KATEDROS


TEISĖS IR VALDYMO VAKARINIŲ STUDIJŲ


II KURSO I GRUPĖS STUDENTĖS




VIEŠOSIOS GĖRYBĖS, SAMPRATA, RŪŠYS IR SAVYBĖS



Kursinis darbas




TIKRINO: lektorė V. Kareckaitė


……………………………………………


(parašas)


VERTINIMAS:………………..











Vilnius, 2007


Turinys



I Įvadas, darbo tikslai ir uždaviniai………………………………………………………………………….…………..3


II Gėrybės………………………………………………………………………………………………………………………..4


2.1 Gėrybių skirstimas……………………………………………………………………………………………..4


2. 2 Kas teikia gėrybes?……………………………………………………………………………………………4


III Viešosios ir privačios gėrybės…………………………………………………………………………………………5


IV Viešųjų gėrybių apibrėžimas…………………………………………………………………………………………..6


V Viešųjų gėrybių ypatybės………………………………………………………………………………………………..7


5. 1 Viešųjų gėrybių vientisumas………………………………………………………………………………7


5. 2 Viešųjų gėrybių neatskiriamumas……………………………………………………………………….7


VI Viešųjų gėrybių skirstymas……………………………………………………………………………………………8


6. 1 Grynosios viešosios gėrybės………………………………………………………………………………8


6. 2 Negrynosios viešosios gėrybės…………………………………………………………………………..8


6. 3 Mišriosios viešosios gėrybės……………………………………………………………………………..9


6. 4 Globaliosios viešosios gėrybės…………………………………………………………………………..9


6. 5 Nacionalinės viešosios gėrybės………………………………………………………………………….9


6. 6 Vietinės viešosios gėrybės……………………………………………………………………………….10


VII Kaip nustatyti visuomenės interesus, kokių viešųjų gėrybių jiems reikia?…………………………11


VIII Lindalio kainos (mechanizmas)………………………………………………………………………………….12


IX Viešųjų gėrybių pasiūlos ir paklausos pusiausvyra…………………………………………………………13


X Kodėl privatus sektorius negamina viešųjų gėrybių?………………………………………………………..14


XI “Zuikiavimo” (“veltėdžiavimo”) problema……………………………………………………15


XII Išvados…………………………………………………………………………………………………………………….17


XIII Literatūra……………………………………………………………………………………19


I Įvadas, darbo tikslai ir uždaviniai



Kur beeitų ir ką bedarytų šiuolaikinės visuomenės narys, visur gauna arba pats teikia įvairias prekes ir paslaugas. Kai kurios prekės ir paslaugos naudingos atskiriems žmonėms, kai kurios- konkrečiai visuomenės daliai, o kai kurios prekės ir paslaugos teikia naudą visai visuomenei. Šias įvairias prekes ir paslaugas galima vadinti gėrybėmis.


Yra gėrybių, kurios teikia ne vienam konkrečiam asmeniui naudą, o kuriomis naudojasi visa visuomenė ir kurias teikia ne kas kitas, o tik valstybė. Tokios gėrybės vadinamos viešosiomis gėrybėmis.


Tikslas- remiantis įvairia moksline literatūra išnagrinėti viešąsias gėrybes, jų sampratą bei rūšis ir įtaką visuomenei.


Uždaviniai- išsiaiškinti, kas yra gėrybės, kas yra viešosios gėrybės, kas ir kodėl teikia viešąsias gėrybes, iš ko apmokamos viešųjų gėrybių teikimo išlaidos, kokios yra viešųjų gėrybių savybės bei rūšys.



II Gėrybės



Kiekvieną dieną visuomenei reikia įvairių prekių ir paslaugų. Šios prekės ir paslaugos teikia piliečiams naudą. Be jų visuomenė negalėtų civilizuotai gyventi. Pvz. transportas, medicininis aptarnavimas, švietimas, televizija, radijas, komunalinės paslaugos ir t. t. Šias prekes ir paslaugas galima būtų įvardinti vienu žodžiu- gėrybėmis.



2.1 Gėrybių skirstimas



Gėrybės gali būti skirstomos į:


privačias gėrybes;


viešąsias gėrybes;


bendrosios nuosavybės gėrybes;


mokamas gėrybes;


rekomendacines gėrybes;


klubines gėrybes.



2. 2 Kas teikia gėrybes?



Rinkos mainai remiasi individualizacijos principu. Tai reiškia, kad gėrybę gauna tas visuomenės narys, kuris už prekę ar paslaugą moka jos rinkos kainą. Tokios gėrybės vadinamos privačiomis gėrybėmis ir jas teikia privatus sektorius.


Yra ir tokių gėrybių, kurios negali būti teikiamos ir naudojamos pagal šį individualizacijos principą. Būtent tokios gėrybės vadinamos viešosiomis gėrybėmis. Šias viešąsias gėrybes teikia viešasis sektorius, t. y. valstybė arba jos savivaldybių įseigtos specialios įstaigos ar organizacijos.



III Viešosios ir privačios gėrybės



Viešųjų gėrybių, kaip ir privačių gėrybių teikimui reikia tam tikrų išlaidų. Privačių gėrybių teikimo išlaidas padengia pajamos, gautos pardavus šias privačias gėrybes rinkos kainomis. Gamintojas, pardavęs prekę ar paslaugą, apmoka gamybos sąnaudas ir gauna pelną Jeigu gamintojas gauna pelną, tai jis gali gamybą plėtoti ir toliau bei tikėtis dar didesnio pelno. Kadangi viešosios gėrybės neturi kainos, tai gauti pajamas už viešąsias gėrybes nėra taip lengva ir paprasta. Kiekvieno viešųjų gėrybių vartotojo ribinė nauda ir ribiniai kaštai yra nuliniai. Jei tai būtų konkurencinės rinkos sąlygomis, tai reikštų, kad šios gėrybės vartotojams turėtų būti teikiamos nemokamai. Rinka negamintų viešųjų gėrybių negalėdama apmokėti gamybos sąnaudų pajamomis, todėl viešosioms gėrybėms finansuoti reikalingi kiti šaltiniai.


Teikiant privačias gėrybes, būtent kainų sistema teikia gamintojui informaciją apie tai, kiek kurios gėrybės jis turi gaminti, kad pasiektų didžiausią pelną. Tačiau kadangi viešąsias gėrybes neįmanoma įkainoti, rinka negauna informacijos apie šių gėrybių paklausą, todėl labai sunku pateikti reikiamą jų apimtį.


Dar vienas privačių ir viešųjų gėrybių skirtumas tas, kad privačių gėrybių vartotojais gali būti tik tie visuomenės nariai, kurie sutinka mokėti už jas rinkos kainą, o viešųjų gėrybių vartotojais gali būti visi visuomenės nariai. Nėra svarbu, ar jie prisidėjo finansiškai prie tos viešosios gėrybės sukūrimo, ar ne.


Už privačias gėrybes yra mokama individualiai, t. y. tas asmuo, kuris naudojasi privačia gėrybe, už ją pats ir moka- pagal rinkos kainų sistemą. Tuo tarpu už viešąsias gėrybes mokama mokesčių lėšomis, t. y. valstybė renka iš visų visuomenės narių mokesčius ir surinktais pinigais dengia viešųjų gėrybių naudojimąsi.



IV Viešųjų gėrybių apibrėžimas



Viešosios gėrybės- tai valstybės teikiamos prekės arba paslaugo, prieinamos visiems visuomenės nariams. Tai yra gėrybės, kurių nauda dalijamasi labai plačiai ir kurių negalima neteikti už jas nemokantiems visuomenės nariams. Šios gėrybės, skirtingai nuo privačių gėrybių, gali būti vartojamos tuo pačiu metu net keleto atskirų visuomenės narių, kurie tarpusavyje nekonkuruoja. Tai reiškia, kad vartotojas gali naudotis bet kokiu tos gėrybės kiekiui dėl to gėrybės kiekis, kuriuo galės naudotis kiti visuomenės nariai, jiems nesumažės. Pvz. tokia visiems prieinama nekonkurencine vartojimo viešąja gėrybe yra laikomas oras. Taip pat, viešosioms gėrybėms yra būdingas neatskiriamumo bruožas. Tai reiškia, kad išskirti tuos vartotojus, kurie už gėrybę nemoka ir neleisti jiems naudotis gėrybės teikiama nauda yra per daug brangu ir praktiškai neįmanoma. Pvz. švyturio skleidžiama šviesa naudojasi visi jūroje esantys laivai, nepriklausomai nuo to, ar jie prisidėjo prie švyturio statymo, ar ne ir jiems uždrausti naudotis ta švyturio skleidžiama šviesa yra neįmanoma.



V Viešųjų gėrybių ypatybės



Viešosios gėrybės pasižymi šiomis savybėmis:


vientisumu;


neatskiriamumu.



5.


1 Viešųjų gėrybių vientisumas



Viena iš pagrindinių viešųjų gėrybių savybių yra viešųjų gėrybių vientisumas. Tai reiškia, kad viešosios gėrybės vartotojai, vartodami viešąją gėrybę, nesukelia negatyvių pasekmių vienas kito atžvilgiu. Dėl vartojimo viešosios gėrybės prieinamumas nesumažėja. Taigi, tą patį viešosios gėrybės kiekį vienu metu gali naudoti daug asmenų, ir nuo to jos naudingumas kiekvienam iš jų nesumažėja. Kaip pavyzdį galima pateikti gatvės apšvietimą. Jei vienas asmuo naudojasi gatvės apšvietimu, tai ir kitas asmuo tuo pačiu metu gali naudotis gatvės apšvietimu. Nuo to, kad pirmas žmogus naudojasi gatvės apšvietimu, antram žmogui gaunamo gatvės apšvietimo kiekis nemažėja. Taigi, nekliudydami vienas kitam, jie abu naudojasi tokiu pačiu kiekiu ir tuo pačiu metu viešąja gėrybe.



5. 2 Viešųjų gėrybių neatskiriamumas



Antra iš pagrindinių viešųjų gėrybių savybių yra viešųjų gėrybių neatskiriamumas. Tai reiškia, kad jei viešosios gėrybės yra teikiamos bent vienam visuomenės nariui, tai jos be papildomų kaštų bus teikiamos ir visiems kitiems visuomenės nariams.


Kai tiktai kuri nors viešoji gėrybė pagaminama ir pateikiama vartotojui, ji tampa prieinama visiems. Papildomo asmens įsijungimas į šios viešosios gėrybės vartojimą nereikalauja papildomų kaštų. Taigi, šios gėrybės ribiniai kaštai yra nuliniai. Būtent dėl to ir labai sunku įkainoti viešąsias gėrybes ir apriboti jų vartojimą, nustatant naudojimosi mokestį. Pvz. miesto gatvių tiesimas kainuoja labai brangiai. Tačiau kiekviena nauja papildoma transporto priemonė kelių kainos nepadidina. Taip pat, keliais gali naudotis visi visuomenės nariai. Taigi, nėra techninių ir ekonominių priemonių, kaip vartotojams būtų galima neleisti viešosios gėrybės vartoti. Viešajai gėrybei neįmanoma nustatyti kainos.



VI Viešųjų gėrybių skirstymas



Viešosios gėrybės skirstomos į:


grynąsias viešąsias gėrybes;


negrynąsias viešąsias gėrybes;


mišriąsias viešąsias gėrybes;


globaliąsias viešąsias gėrybes;


nacionalines viešąsias gėrybes;


vietines viešąsias gėrybes.



6. 1 Grynosios viešosios gėrybės



Grynosios viešosios gėrybės yra tokios viešosios gėrybės, kuriomis naudojasi visi visuomenės nariai. Jie šiomis viešosiomis gėrybėmis naudojasi vienodai, t. y. nė vienas visuomenės narys neturi privilegijų naudotis kokia nors grynąja viešąja gėrybe. Viešųjų gėrybių bruožai taip pat būdingi grynosioms viešosioms gėrybėms.


Prie grynųjų viešųjų gėrybių mes galime priskirti vandenį, orą ir kt. Tačiau iš tikrųjų, grynųjų viešųjų gėrybių pavyzdžių rasti yra labai sunku.



6. 2 Negrynosios viešosios gėrybės



Negrynosiomis viešosiomis gėrybėmis laikome tokias viešąsias gėrybes, kurios dėl tam tikrų priežasčių praranda kai kuriuos viešosioms gėrybėms būdingus bruožus.


Negrynosioms viešosioms gėrybėms yra būdingi ir privačių, ir viešųjų gėrybių bruožai.


Taigi, prie negrynųjų viešųjų gėrybių mes galime priskirti viešąsias gėrybes, kurios yra vartojimo konkurentai. Dar kitaip jos vadinamos sangrūdos prekėmis. Taip negrynosios viešosios gėrybės vadinamos todėl, kad susibūrus dideliam vartotojų skaičiui, automatiškai mažėja vartotojams teikiama prekės nauda. Pvz. viešoje vietoje nemokamai vykstantis koncertas. Jį gali žiūrėti ir jo klausytis bet kuris žmogus. Kiekvienas papildomas žiūrovas nesumažins koncerto teikiamos naudos bei malonumo kitiems žiūrovams. Tačiau, kai žiūrovų pasidarys per daug, jie pradės vienas kitam trukdyti. Nuo tada buvusi vienodai visiems prieinama gėrybė taps konkurencijos objektu. Taigi, kiekvieno papildomo žiūrovo atėjimas sumažina gėrybės teikiamą naudą kitiems. Vadinasi, nemokamas koncertas viešoje vietoje yra negrynoji viešoji gėrybė. Dar prie šios rūšies viešųjų gėrybių taip pat mes galime priskirti bendrai naudojamus gamtos išteklius (parkus, miškus, upes, ežerus, jūras ir pan. ), kelius, tiltus, mokyklas ir kt. viešuosius objektus, kurių naudingumas gali sumažėti dėl vartojimo intensyvumo arba per didelio vartotojų skaičiaus.



6. 3 Mišriosios viešosios gėrybės



Kaip ir negrynosioms viešosioms gėrybėms, taip ir mišriosioms viešosioms gėrybėms būdingi ir privačių, ir viešųjų gėrybių bruožai.


Mišriosioms viešosioms gėrybėms galime priskirti kai kurias bendrai vartojamas privačias gėrybes. Tos privačios gėrybės teikia naudą ne tik jas įsigijusiems, bet ir kitiems, šių privačių gėrybių neįsigijusiems ir už jas nemokėjusiems, visuomenės nariams. Tai įvairios mokamos prekės ir paslaugos, kurių vartojimas pasižymi teikiamu išorės efektu. Ne visi visuomenės nariai naudojasi mišriosiomis viešosiomis gėrybėmis ir ne vienodu mastu naudojasi, jeigu naudojasi. Tačiau, mišriųjų viešųjų gėrybių teikiama nauda yra didesnė už privačią.


Kaip mišriųjų viešųjų gėrybių pavyzdį galima pateikti visuomeninį transportą. Nors šia paslauga gali naudotis tik asmenys, kurie sumoka už važiavimą, bet gerai sutvarkyta visuomeninio transporto sistema gali sumažinti lengvųjų automobilių skaičių gatvėse. Tada sumažės jų keliamas triukšmas, taip pat oro tarša. Taip bus suteikta papildomos naudos visiems miesto gyventojams.



6. 4 Globaliosios viešosios gėrybės



Globaliosios viešosios gėrybės yra tokios viešosios gėrybės, kurios yra naudojamos ne tik kažkurioje vienoje valstybėje, o visame pasaulyje gyvenančių žmonių. Jos yra nevaržybiškos bei neatskiriamos.


Taikos palaikymas, žinios yra tik keletas globaliosios viešosios gėrybės pavyzdžių.



6. 5 Nacionalinės viešosios gėrybės



Prie nacionalinių viešųjų gėrybių priskiriamos tik tos viešosios gėrybės, kuriomis gali ir naudojasi tik tos šalies gyventojai. Pvz. išsilavinimas priskiriamas nacionalinėms viešosioms gėrybėms.



6. 6 Vietinės viešosios gėrybės



Vietinės viešosios gėrybės yra tokios viešosios gėrybės, kurios teikiamos tam tikroje teritorijoje. Jomis naudojasi tik tie visuomenės nariai, kurie būtent toje teritorijoje ir gyvena. Taigi, vietine viešąja gėrybe naudojasi tos teritorijos, kurioje yra ta viešoji gėrybė, gyventojai.



VII Kaip nustatyti visuomenės interesus, kokių viešųjų gėrybių jiems reikia?



Būtent valstybei, o ne kam kitam, tenka spręsti, kiek viešosios gėrybės reikia visuomenei pateikti. Taip pat tik valstybė sprendžia, kokia viešosios gėrybės apimtis yra efektyvi visos visuomenės požiūriu. Valstybė atsižvelgia į viešosios gėrybės pagaminimo kiekius ir jos bendrąją paklausą, t. y. visuomeninį ribinį naudingumą. Be abejonės yra labai sunku įvertinti tiek individualią, tiek bendrąją viešosios gėrybės paklausą. Dažnai net tenka atlikti naudos bei kaštų analizę. Tai dažniausiai atlieka nepriklausomi ekspertai.


Šiuolaikinė visuomenė yra demokratinė visuomenė. Taigi, tam galėtų padėti balsavimas rinkimuose. Kadangi demokratinėje visuomenėje veikia daug ir labai skirtingų partijų, taigi, yra be galo didelis pasirinkimas. Įvairios partijos siūlo skirtingas viešųjų gėrybių finansavimo programas. Taip pat jos pateikia ir savo pasiūlymus apie tai, kokiu būdu bus surinktos lėšos šioms valstybės išlaidoms. Kiekvienas šalies pilietis gali pats nuspręsti, kiek ir kokių mokesčių jis nori mokėti į valstybės biudžetą, tikėdamasis tam tikros viešųjų gėrybių apimties ir struktūros, ir pasirinkti būtent tokią partiją vyriausybėje, kurios programa jam šia prasme labiausiai priimtina. Be abejo, tai tik labai apytiksliai leidžia įvertinti visuomenės nuomonę apie viešųjų gėrybių teikiamą reikalingumą ir apimtį. Dažniausiai politikai per rinkimus siūlo daug tos pačios problemos sprendimo būdų. Tada sunku nuspręsti, už kurios viešosios gėrybės teikimą balsavo rinkėjai. Nėra paprasta išsiaiškinti visus rinkėjų poreikius.


Taigi, politikos procesas labai glaudžiai susijęs su ekonominiu viešųjų gėrybių teikimu.


VIII Lindalio kainos (mechanizmas)



Teikiant viešąsias gėrybes reikia nustatyti kainas. Jos nustatomos nuo viešųjų gėrybių naudingumo vertės. Tokia būtų teisinga mokesčių politika. Mokesčiai tokiu atveju galėtų būti diferencijuojami pagal naudojimo dažnumą.


Šiuo metu Jūs matote 61% šio straipsnio.
Matomi 2491 žodžiai iš 4116 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.