Vikrumas
5 (100%) 1 vote

Vikrumas

11

ĮVADAS

Kūno kultūra – svarbi asmens ir visuomenės, bendrosios kultūros dalis, glaudžiai susijusi su kitomis kultūros sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti fizinės, dvasinės ir psichinės darnos t.y. stiprininama įvairaus amžiaus žmonių sveikata. Ji atveria galimybę patirti sveiko organizmo, kūno ir judesių grožį, keliamą džiaugsmą. Apimdama įvairias fizinio aktyvumo raiškos formas kūno kultūra sudaro sąlygas asmeniui pažinti save, fizinę bei dvasinę ištvermę, reikalingą kritinėse situacijose, individualumą, tikėjimą sėkme siekiant fizinės ir dvasinės sąveikos. Kūno kultūra yra reikšmingas mokinių socialinės, pilietinės kultūros puoselėjimo veiksnys.

Kita vertus kūno kultūra – tai sportas visiems, kuris apima kūno kultūros priemonių naudojimą harmoningam žmogui ugdyti, sveikatai stiprinti. Sveikatai didelę įtaką turi aktyvus judėjimas. Kūno kultūra siekia – visuomenės gerovės stiprinant žmogaus sveikatą, kūno kultūros bei sporto pagalba, organizuoti kūno kultūros neprofisionalams sportą, sveikos gyvensenos ir poilsio renginius. Per sportą žmogus gerina savo sveikatą, sportas teikia naujų jėgų, energijos, ilgina gyvenimą, formuoja atitinkamą gyvenimo būdą.

Sportas yra įvairiapusis visuomenės reiškinys, turintis savitą kultūrinę, pedagoginę, estetinę, prestižinę reikšmę. Tai – įvairiapusiškas žmonijos reiškinys, žmogaus fizinių ir psichinių galių išraiška, kurios tikslas – pasiekti aukščiausių, visuomenės pripažintų fizinių pratimų rezultatų sportinėse varžybose.

Sportinė veikla yra sudėtingas pedagoginis procesas, kuriuo metu žmogaus atskiri organai ir sistemos atlieka didelį darbą, dažnai reikalaujanti maksimalių gebėjimų. Sportuojančio žmogaus organizmas prisitaiko prie fizinių krūvių, vyksta įvairūs struktūriniai ir fiziniai pakitimai. Sportinių pratimų įvairovė specifiškai veikia organizmą, kelia jam savitus reikalavimus.

Mokytojas ar treneris turi gerai suvokti, kas ir kaip organizme turi keistis norint pasiekti užsibrėžtą rezultatą, sportinį tikslą ir žinoti, kaip reikia tvarkyti sporto treniruotės visą turinį, kad organizmo specialus darbingumas pasiektų reikiamą lygį.

Atskirų sporto rungčių sportininkams reikia labai išugdytų vienų ar kitų fizinių ypatybių, todėl aprašomos fizinės ypatybės, jas sąlygojančius fiziologinius ir morfologinius veiksnius, jų lavinimo pagrindinius reikalavimus ir organizmo pritaikymą prie tokių treniruočių.

Treniruotumo dinamika gali būti labai įvairi. Treniruotumas gali didėti tolygiai, banguojant, tačiau dėl įvairių priežasčių gali ir mažėti. Galimas organizmo funkcijų silpnėjimas arba įvairūs organizmo sutrikimai, todėl būtina žinoti treniruotės turinį ir treniruotumo dinamiką bei įvairių nepageidaujamų reiškinių esmę ir priežastis. Reikia ugdyti kiekvieno berniuko ir kiekvienos mergaitės fizines galias pagal jų fizinį pajėgumą, patirtį, genetinį potencialą. Ypač svarbu atsižvelgti į fiziškai silpnesniu, dažnai sergančius vaikus.

Didinant vaikų fizinį aktyvumą negalima pamiršti , kad kiekvienas vaikas yra unikalus, nepakrtojamas gamtos kūrinys. Jis auga, vystosi ir kinta jo fizinis aktyvumas ne tik pagal amžiaus tarpsniui būdingus ypatumus, bet ir pagal individualų ritmą, jam vienam būdingą programą. Šios programos pagrindą sudaro vaiko sveikatos būklė, savijauta, fizinis pajėgumas ir išsivystymas, kurie daro įtaką vienas kitam ir yra glaudžiai susiję tarpusavyje.

FIZINIŲ KRŪVIŲ SAMPRATA

Įrodyta, kad ilgalaikės trenoruotės greitį ir dydį lemia treniruočių krūviai, mitybą, atsigavimo priemonių tikslingas naudojimas, socialinės gyvenimo sąlygos, psichologinis klimatas, organizmo genetiniai veiksmai, kurie praplėčia arba riboja atskirų organų ar sistemų, ląstelių adaptacines galimybes. Fiziniai krūviai vertinami pagal apimtį ir intensyvumą. Jie gali būti:

· Maži,

· Vidutiniai,

· Dideli,

· Labai dideli,

· Maksimalūs.

Pagal kryptingumą fiziniai krūviai gali būti skirti atskiroms fizinėms ypatybėms (greitumui, jėgai, ištvermei, lankstumui, koordinacijai, vikrumui) lavinti. Pagal biocheminių procesų eigą raumenyse – vienkartiniam raumenų galingumui, alakatiniam raumenų galingumui, glikolitiniam raumenų pajėgumui, aerobinėms galimybėms lavinti, taip pat judesių įgūdžiams sudaryti ir tobulinti.

Treniruočių krūvius, jų poveikį organizmui reikia suprasti taip:

· Atskiro pratimo ar jų komplekso krūvį.

· Atskiros treniruotės krūvį.

· Dienos.

· Mikrociklo.

· Mezociklo.

· Etapo.

· Laikotarpio.

· Makrociklo.

· Vienų metų treniruočių.

· Keturmečio olimpinio ciklo krūvis.

Fizinį krūvį galima vertinti pagal jo išorinius rodiklius ir vidinį poveikį sportininko organizmui. Išorinė išraiška – tai varžybų ir treniruočių skaičius, treniruočių laiko parametras (val.), ciklinių pratimų apimtis (km.), atliktų veiksmų ar pakeltų kilogramų skaičius ir kt., taip pat darbo intensyvumo procentinė išraiška, pratimų atlikimo greitis, svorių dydžiai ir pan.

Tiksliau fizinį krūvį galima vertinti pagal jų vidinį poveikį sportininko organizmui. Pirmiausia pagal organizmo reakciją – greito reagavimo adaptacijos rodiklius fizinio darbo metu, jį tik baigus
ir atsigavimo laikotarpiu.

Mokslinėje literatūroje nurodyta ilgalaikės adaptacijos rodikliai, tokie kaip:

· Psichomotorinės reakcijos greitis.

· Nervų procesų paslankumas.

· Vieno judesio atlikimo greitis ir galingimas.

· Bioelektrinis raumens ir nervų aktyvumas.

· Pulso dažnis, širdies darbo ritmas.

· Kvėpavimo dažnis.

· Maksimalus minutinis plaučių tūris.

· Širdies dydis, sistolinis krūvis, maksimalus minutinis tūris.

· Deguonies naudojimas, MDS, deguonies pulsas.

· Pieno rūgšties koncentracija kraujyje.

· Gliukozės, laisvų riebiųjų rūgščių koncentracija kraujyje.

· Šarmų – rūgščių dinamika kraujyje.

· Šlapalo koncentracija Kraujyje.

Nurodoma, jog organizmo adaptacijos specifikai didelę reikšmę turi tai, kokios raumenų grupės įtraukiamos į darbą. Jeigu dirba ne daugiau kaip 15% visų raumenų masės, tai tokios treniruotės kraujotakos ir kvėpavimo sistemų nelavins, veiks tik lokaliai dirbančių raumenų deguonies ir energetinių medžiagų paėmimą ir naudojimą . Pratimai, kuriuos atliekant įtraukiama 50 % – 60% raumenų masės , hipertofuoja raumenis, tobulina kraujotakos ir kvėpavimo, hormoninę ir termoreguliacijos sistemas, CNS, visų organų ir sistemų koordinacinę funkciją.

Jeigu treniruotės turinys neatitinka sportiniko įgimtų savybių, treniruočių efektyvumas būna mažas, o kartais gali sukelti visiškai nepageidautinus organizmo pakitimus.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 961 žodžiai iš 1917 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.