Vilniaus observatorija
5 (100%) 1 vote

Vilniaus observatorija

Vilniaus Observatorija

Ištakos

Kaip ir daugelio pasaulio šalių, lietuvių astronomijos pradmenys siekia akmens amžių. Senovės lietuvių domėjimąsi astronomija rodo išlikę senoviški originalūs planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesulių pavadinimai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad lietuviai buvo sukūrę savitą laiko skaičiavimo sistemą. Manoma, kad senovės pagoniškosios šventyklos galėjo būti panaudojamos ir astronominiams stebėjimams.

Atgimimo epochos įtaka

Penkioliktojo amžiaus pabaigoje Vilnius tapo svarbiu politiniu ir kultūriniu centru Rytų Europoje. Tuo metu Lietuvoje gyveno daug žymių mokslininkų bei menininkų. Paskutinius savo gyvenimo metus Vilniuje praleido žymus lenkų astronomas bei matematikas, Krokuvos universiteto profesorius, Mikalojaus Koperniko mokytojas Vaicechas Brudzevskis (1445-1497). Vilniuje taip pat gyveno astronomas ir matematikas, Koperniko mokinys Greorgijus Joachimas fon Lauchenas (1514-1576). Jis buvo asmeninis Didžiojo Lietuvos kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1520-1572) gydytojas. Tikriausiai ir žymusis Koperniko veikalas De Revolutionibus Orbium Coelestium į karaliaus biblioteką pateko per Retiko rankas. Vėliau ši knyga buvo padovanota Vilniaus universitetui. Išsimokslinę žmonės buvo reikalingi krašto ūkio vystymui ir valdymui. 15-16a. Lietuvos jaunuomenė dažniausiai studijuodavo Vakarų Europos universitetuose. Tačiau ši galimybė netenkino besivystančio krašto poreikių, ir Lietuvos visuomenėje brendo siekis įsteigti universitetą Vilniuje.

Astronomija 16-17a. universitete

Vilniaus universiteto įsteigimas 1579 metais paskatino įvairių mokslo krypčių jų tarpe ir astronomijos vystymąsi. Apie astronomijos dėstymą pirmaisiais Vilniaus universiteto dešimtmečiais patikimesnių žinių nėra. Tačiau tikriausia astronomija buvo dėstoma nuo pat universiteto įsteigimo, nes tokiose praktinėse srityse kaip fortifikacija, balistika, geodezija ir kartografija buvo reikalingos astronomijos žinios. Seniausia žinoma astronominių paskaitų rankraštį yra paruošęs 1629 metais matematikos profesorius Andriejus Milevskis (1591-1656). Pirmoje XVII amžiaus pusėje išgarsėjo matematikas ir išradingas modernių prietaisų meistras Osvaldas Kriugeris (1598-1665). Savo paskaitose jis daug vietos skirdavo ir astronomijai. Manoma, kad jo pastangomis Vilnių pasiekė ir teleskopas. Kriugeris turėjo daugybę mokinių, tarp kurių žinomi ir du astronomai Jonas Rudamina Dusetiškis ir Albertas Dyblinskis. Rudamina savo traktate Illustriora theoremata et problemata mathematica, išleistoje 1633m., yra aprašęs Galilejaus teleskopą bei Jupiterio palydovų stebėjimus Vilniuje. Pažymėtina išimtinai tik astronomijos tematikai skirta Dyblinskio knyga Centuria Astronomica, (Astronomijos šimtinė) išleista 1639 m. Šioje knygoje, remiantis to laikmečio žymiausių astronomų darbais, buvo pateikta išsami ir populiari tų laikų astronomijos pasiekimų apžvalga. Tikriausiai, tai buvo viena iš geriausių to meto astronomijos knygų.

Observatorijos įsteigimas

Spartų mokslo vystymąsi sustabdė 17a. pabaigoje prasidėję karai. Karo meto negandos atnešė į šalį badą ir marą ir sugriovė šalies ūkį. Vis dėl to, Švietimo epochos idėjos veikė ir Lietuvos visuomenę. Aukštuomenės tarpe tapo madinga remti meną ir mokslą. 18a. viduryje ėmė atsigauti ir Vilniaus universitetas. 1752 metais po studijų Vienoje ir Prahoje į Vilnių grįžta žymus architektas, matematikas ir astronomas Tomas Žebrauskas (1714-1758). Jis parengė astronomijos observatorijos projektą ir iš turtingos didikės ir labdarės Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės (1700-1768) gavo lėšų jos statybai. Astronomijos observatorijos statyba prasidėjo 1753m. Ji buvo pastatyta ant trijų aukštų pagrindinio universiteto pastato. Observatorija sudare Baltoji salė, užimanti ketvirtąjį aukštą, ir prietaisų paviljonas, užimantis penktąją aukštą, bei du trijų aukštų keturkampiai bokšteliai. Graži šių patalpų išorės ir vidaus puošyba astronomine tematika žavi mus ir šiais laikais. Pirmą teleskopą observatorijai padovanojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausias kariuomenės vadas Mykolas Radvila (1702-1762). Tai buvo 13,5cm reflektorius. Kita, 10cm reflektorių padovanojo Vilniaus vyskupas Juozapas Sapiega (1708-1754). Apie Žebrausko astronominius stebėjimus nedaug kas žinoma. Yra duomenų, kad jis stebėjo Mėnulį ir Jupiterio palydovus. Jis taip pat nustate observatorijos geografinę platumą.

Observatorijos suklestėjimas 18a.

18 a. pabaiga buvo Astronomijos observatorijos suklestėjimo amžius. Ji išgarsėjo tuometinio jos direktoriaus Martyno Odlianickio-Počobuto (1728-1810) pastangomis. Baigęs mokslus Vilniaus universitete, jis išvyko į užsienį tęsti matematikos ir astronomijos studijas. 1764m. jis grižo į Vilnių ir perėmė AO direktoriaus pareigas, kuriose jis išbuvo 44 metus. 1780-1789m. laikotarpiu jis buvo ir Vilniaus universiteto rektoriumi. Nors tuo laikotarpiu astronomijos instrumentai sparčiai tobulėjo, Počobutas dėjo visas pastangas, kad observatorija būtų aprūpinta moderniais prietaisais. 18a. pabaigoje universiteto inventoriaus knygose minimi 14 įvairiausių konstrukcijų teleskopų. 1777m. buvo įsigytas Ramsdeno pasažinis instrumentas bei sieninis dienovidinis kvadrantas. Įsigytiems
instrumentams įrengti reikėjo naujų patalpų. Todėl 1782-1788m. pagal architekto Martyno Knakfuso projektą buvo pastatytas pietinis observatorijos priestatas. Klasikinė jo konstrukcija turėjo du stebėjimų bokštelius ir tvirtą smiltainio sieną dienovidinio plokštumoje. Ši siena dalijo patalpas i dvi dalis. Priestato sienos buvo papuoštos Zodiako figūromis ir lotyniškais užrašais. Smiltainio siena pastato viduje buvo pastatyta specialiai dienovidiniam kvadrantui pritvirtinti. Šio instrumento spindulys siekė 250cm. Nustatymui i žvaigždę instrumentas turėjo nedidelį teleskopą. Manoma, kad šiuo prietaisu buvo galima pamatuoti žvaigždių padėtis 1,5 tikslumu. Počobutas buvo uolus ir sumanus stebėtojas. Jis atliko daug vertingų stebėjimų: stebėjo asteroidus, planetas ir kometas, Saulės ir Mėnulio užtemimus, matavo geografines koordinates. Vertingiausieji šio laikotarpio duomenys yra Merkurijaus stebėjimai, kuriuos vėliau panaudojo Ž. de Lalandas Merkurijaus orbitos skaičiavimui.

Observatorija 19a.

Šiuo metu Jūs matote 42% šio straipsnio.
Matomi 874 žodžiai iš 2092 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.