Viskas apie Lietuvos krepšinį
3 (60%) 2 votes

Viskas apie Lietuvos krepšinį

Turinys:

Įvadas 2

Lietuvos krepšiniui 85 metai 4

Lietuvos krepšinio triumfas senojoje ir naujojoje Europoje 8

Kas yra krepšinis Lietuvoje? 11

Šeši įsimintiniausi Europos krepšinio čempionatai trumpai 14

1937 metų krepšinio čempionatas Rygoje 14

1939 metų krepšinio čempionatas Kaune 16

1995 metų krepšinio čempionatas Atėnuose 17

1997 metų krepšinio čempionatas Ispanijoje 18

1999 metų krepšinio čempionatas Paryžiuje 20

2001 metų krepšinio čempionatas Ankaroje 21

Kaimynu antausis 21

Lietuvos rinktinė 21

Įsimintiniausios nuotraukos… 22

Lietuviai – trečiąkart stipriausi Europoje 23

Pripažino lietuvių jėgą 23

Aistros liejosi per kraštus 24

Šventė su artimaisiais 24

Himną užtraukė amerikietis 25

Ir grįžo latvių lėktuvu 25

Tarp geriausiųjų – ir visa komanda, ir žaidėjai 26

Sugrįžus į Lietuvą 29

Dar kartą į varžybų sūkurį 29

KETVIRTFINALIS 29

PUSFINALIS 31

FINALAS 33

Išvados 35

Literatūros sąrašas: 36

Įvadas

Krepšinis – tai sporto šaka, kai žaidžia dvi komandos (penki prieš penkis), o tikslas – įmesti kamuolį į krepšį. Šiuo metu ši sporto šaka ypač populiari Amerikoje ir Europoje. Kiekvieno krepšininko svajonė yra žaisti NBA (National Association of Basketball), aukščiausioje lygoje. Europoje taip pat yra daug krepšinio lygų, tokių kaip NEBL, EUROlyga, ir begalės kitų čempionatų. Lietuva dabar pačių lietuvių yra laikoma krepšinio šalimi, kadangi tik prieš mažiau nei metus laimėjo Europos auksą. Tai jiems pavyko padaryti jau 3 kartą. Dabar labai daug lietuvių yra susidomėję krepšiniu, daugybė vaikų plūsta į krepšinio treniruotes, norėdami ateityje tapti čempionais.

Lietuvos krepšiniui 85 metai

Pirmosios krepšinio varžybos įvyko 1892 metais Amerikoje. Krepšinio kūrėju laikomas James A. Naimsmith. Tuo metu komandose būta po septynis žaidėjus. Nuo 1897-ųjų Yale ir Pensilvanijos studentų susitikimo varžosi po penkis žaidėjus.

Pradžioje krepšinis propaguojamas kaip žaidimas moterims. Į olimpinių disciplinų sąrašą įtrauktas tik 1936 m. (Berlyno olimpinės žaidynės).

Lietuvoje krepšiniu susidomėta 1919 metais. Pradininkai – Steponas Darius ir Karolis Dineika. Pirmąją knygelę išspausdino Karolis Dineika (1922), vėliau – Steponas Darius. Pirmosios rungtynės įvyko Kaune 1922 m. Žaidė Kauno miesto rinktinė su LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga). Jau 1923 metais rungėsi 18 vyrų ir 24 moterų komandos. Krepšiniu pradėta domėtis ir Lietuvos provincijoje. Pirmosios tarpvalstybinės rungtynės Lietuva – Latvija įvyko 1925 m. Rygoje. Nugalėjo turintys didesnę patirtį kaimynai (41:20). 1926 m. – vėl varžybos su Latvija. Kaimynai ir šįkart pranašesni (47:12). 1934 metais Kaune pastatyti kūno kultūros rūmai su krepšinio sale. Pakviečiami kaimynai latviai. Jie lietuvius tiesiog nupučia – 123:10. Nepadeda net savo sienos… Trūksta gerų trenerių ir patyrusių žaidėjų.

Pagaliau ledai pajuda. Į Lietuvą grįžta tautiečiai iš Amerikos. Jie skatina jaunimą. Minėtini Kostas Savickas ir Pranas Lubinas. Jų pastangos pagerina krepšinio kokybę. 1936 m. Lietuva žaidžia su Latvija ir vėl pralaimi 10:36. Bet mūsų kaimynai jau tituluoti. Jie 1935 m. Europos čempionai.

1936-ieji. Kaune Lietuva žaidžia su Estija. Ir šįkart nepasiseka, laimi estai (11:30). 1937 metai. Ryga. Vėl Lietuva varžosi su Latvija. Ir vėl šeimininkai duoda pylos (41:29).

Tų pačių metų gegužės pradžioje Rygoje vyksta antrosios Europos pirmenybės. Balandžio 30-ąją iš Kauno į Rygą išvyksta Lietuvos komanda. Atvykusiųjų palydėti visai negausu. Pralaimėjimai tiesiog apkartino. Daugelis manė, kad vyrai greit sugrįš tuščiom.

Rygos geležinkelio stotyje nesiteikė pasirodyti oficialūs šeimininkų atstovai. Kitoms rinktinėms parodyta daug daugiau dėmesio, jos sutiktos su orkestru.

Kaimynų spaudoje pastebimas ignoravimas, nepalankumas, kartais net priešiškumas. Pagaliau spėlionės – kas laimės? Latviai (juk jie stengiasi apginti čempionų titulą), judrūs italai, stiprūs prancūzai, lenkai? Apie Lietuvą – jokių kalbų.

Ir štai prasidėjo. Likimas lėmė Lietuvai varžytis su Italija. Lietuva laimi 22:20. Nelengva pergalė, pirmoji komandos pergalė.

Kitos varžybos – su Estija. Lietuva laimi 20:15. Įdomi publikos reakcija: palaikomi lietuviai, o estams – švilpimas. Latvių spaudoje pasirodo jau ir palankesnių atsiliepimų. Viena antraščių: Lietuva – nauja Europos meistrė?“

Dar kitas varžovas – Egiptas. Jį Lietuva jau be didelių pastangų nugali 21:7. Kitos varžybos: Lenkija – Latvija 32:25, Egiptas – Italija 31:28, Italija – Estija 30:20, Lietuva – Lenkija 32:25. Sporto laikraštyje kaimynai rašo: Taip, aš dabar matau, kaip reikia žaisti krepšinį“.

Varžybų su Lenkija laimėjimas džiaugsmingai sutiktas Kaune. Kauno radiofonas atsikando lenkų žurnalistams už ankstesnes pranašystes“. Dar gerokai anksčiau Varšuva tvirtino, kad Kauno“ Lietuvą nugalės kiekviena komanda, ir Lenkijai išvis neteks su ja žaisti.

Jau finalas. Lietuva varžosi su Italija. Rungtynės sunkios, atkaklios, permainingos. Vieno taško skirtumas, bet pergalė (24:23). Kitos vietos: antroji – Italija, trečioji – Prancūzija, ketvirtoji – Lenkija, penktoji – Estija, šeštoji – Latvija, septintoji –
Čekoslovakija, aštuntoji – Egiptas.

Didžiulį nusivylimą išgyvena latviai. Koks nelemtas likimas… Daug karčių žodžių tenka teisėjams. Jų sprendimai diskutuotini. Tai ne vien lietuvių nuomonė. Tam pritaria prancūzai, estai, italai, egiptiečiai…

Žaibo greitumu džiugi žinia pasiekia Lietuvą. Per finalines varžybas Kauno valstybiniame teatre vyksta Žydės“ operos spektaklis. Po pirmojo veiksmo sportininkų bičiulis maestro Kipras Petrauskas skelbia šią naujieną. Orkestras groja himną, ovacijoms nėra galo. Į Kauną plaukia sveikinamosios telegramos.

Sugrįžę nugalėtojai sutikti kaip didvyriai. Komandos kapitonas Kriaučiūnas susirinkusiai miniai tarė: Mes padarėme, ką galėjome ir ko jūs norėjote“. Europos nugalėtojo vardas, kurio įgijimas mane labai džiugina, mums nepalankiomis sąlygomis ir dėl to dar labiau vertinamas“, – rašė sporto korespondentas Juozas Kuša (Lietuvos aidas“).

Krepšinis Lietuvoje dar labiau populiarėjo.

1939 metai. Lietuvai patikėta būti trečiųjų Europos pirmenybių šeimininke. Ruošiasi Kaunas. Pastatyta moderniška sporto halė. Varžybas stebėti galėjo apie 10000 žiūrovų. Statyba kainavo 400000 litų. Atsirado priekaištaujančių, kad švaistomos lėšos, bet už parduotus bilietus surinkta tokia pati suma. Ši halė stovi ir šiandien kaip gyva Lietuvos sportinio gyvenimo liudininkė.

Norą dalyvauti rungtynėse pareiškė: Prancūzija, Italija, Lenkija, Latvija, Estija, Vengrija, Bohemijos-Moravijos protektoratas ir Lietuva. Paskutinę akimirką atsisakė Šveicarija. Tuo metu Europoje žvangėjo ginklai. Senojo kontinento galingieji bet kokia kaina kūrė taikos iliuzijas.

1939 m. gegužės 19 d. į Kauną pradėjo rinktis varžybų dalyviai. Geležinkelio stotyje juos sutiko oficialūs Lietuvos krepšinio atstovai. Atvykusieji apgyvendinti Aukštosios Panemunės karo mokyklos rūmuose, kur erdvūs kambariai ir sporto salės. Pirmenybių išvakarėse paaiškėjo, kad jose nedalyvaus Bohemijos-Moravijos protektoratas – vokiečiai neleido. Gal baimintasi antivokiškų nuotaikų ir solidarumo su čekais?

1939 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona iškilmingai paskelbė trečiųjų Europos krepšinio pirmenybių pradžią. Savo kalboje išreiškė viltį, kad rungtynės sustiprins visų kraštų sporto ryšius ir dar labiau paskatins tautas bendradarbiauti. Vėl imta spėlioti – kas laimės šį kartą? Tarp favoritų jau minima ir Lietuva. Latvių žurnalistas iš Paryžiaus burtininkės išgirdęs, kad laimės viena iš Baltijos valstybių.

1939 m. Lietuva pagaliau nugali Latviją (37:36). Rungtynės labai atkaklios. Lietuvos sėkmę lėmė Lubino taškas. Rungtynes stebėjo 11000 žiūrovų. Kitos varžybos – su Estija. Laimėjo Lietuva (36:14). Buvusi rami atmosfera, žiūrovai – korektiški abiejų komandų atžvilgiu, o teisėjai (lenkas ir vengras) objektyvūs ir kompetentingi. Žurnalistai pabrėžė: Vyravo ne aistros, o žaidimo menas“.

Trečios varžybos – su Lenkija. Lietuvos pranašumas triuškinantis – 46:18. Pilna salė entuziastingų žiūrovų už gražų žaidimą ploja tiek saviesiems, tiek varžovams. Be reikalo baimintasi lietuvių publikos nepalankumo.

Dar kitos varžybos – su Prancūzija. Vėl sėkmingos. Lietuva laimi 48:18. Taktikos deimantais vakar rinktinės žaidimas galėjo sužavėti, ką tik norite…“, Čia žaidė tikras krepšinio meisteris“, – rašo laikraščiai.

Dėmesio centre – Pranas Lubinas. Jį seka ne tik žiūrovai, bet ir dalyviai. Latviai pastebi, kad norint jį uždengti reikia kokio nors naujo išradimo.

Penktąją varžybų dieną Lietuva visai lengvai nugali Vengriją (79:15). Per penkerias rungtynes surinkusi 10 taškų – pirmauja.

Krepšinis išjudina ir literatų vaizduotę. Antanas Vienuolis parašo vaizdelį 37:36″. Jį išspausdina Lietuvos aidas“. Rungtynės vyksta toliau. Lietuva varžosi su Suomija ir ją tiesiog nušluoja (112:9). Latvija pralaimi su Estija 24:26. Estai džiaugiasi tartum būtų tapę čempionais.

Na, ir pagaliau finalas. Lietuva žaidžia su Italija ir laimi 48:15. Toks galutinis rezultatas. Finale žaidė: Kriaučiūnas, Jurgėla, Bedriūnas, Lubinas, Ruzgys, Andriulis, Puzinauskas. Jie pelnė rekordinį kiekį taškų. Kitos vietos: antroji – Latvija, trečioji – Lenkija, ketvirtoji – Prancūzija, penktoji – Estija, šeštoji – Italija, septintoji – Vengrija, aštuntoji – Suomija.

Lietuva antrą kartą iš eilės Europos krepšinio meisteris“, – stambiom raidėm skelbia Lietuvos aidas“. Krepšinis jau tampa populiariu ir mėgstamu žaidimu. 1939-1940 m. sezone Kaune žaidė 126 komandos (87 vyrų ir 39 moterų). Susikūrė daug gimnazijų komandų (žymesnės – Klaipėdos, Telšių, Panevėžio gimnazijų). Kaune stipriausi buvo Aušros“ ir Jėzuitų gimnazijų penketukai. Krepšinį žaidė ir Vytauto Didžiojo universiteto studentai.

Tai iškilus šios sporto šakos etapas nepriklausomoje Lietuvoje. Pradėta nuo nulio ir atkakliai dirbant pasiekta gerų rezultatų. Šį laikotarpį su malonumu turime prisiminti ir juo didžiuotis. Lietuviai atsikratė nepilnavertiškumo ir tapo pirmaisiais tarp lygiųjų. Ramų laisvos tautos gyvenimą sujaukė civilizacijos šarlatanai bolševikai. Sportinio gyvenimo jie mokėsi iš pavergtų estų, latvių ir lietuvių.

Lietuvos krepšinio triumfas senojoje ir naujojoje Europoje

Rugpjūčio 15 d. sveikindamas iš Stokholmo į
atvykusius Europos čempionus, Lietuvos krepšinio rinktinę, Kauno meras Arvydas Garbaravičius teigė: “Kaunas vėl yra Europos krepšinio sostinė”. Šita frazė gal ir nepatiko kai kuriems vilniečiams, bet ji aiškiai nuskambėjo kaip lietuvių pergalės 1939 m. Europos krepšinio čempionate ir 1999 m. Kauno “Žalgirio” pergalės Europos čempionų lygos taurės varžybose aidas. Kauniečiams tai buvo jaudinanti akimirka, priminusi jų miesto ir šalies praeities triumfo akimirkas, o kai kuriems atgaivinusi džiaugsmingus jaunystės prisiminimus.

Varžybos Stokholme kai kuriomis paralelėmis nuostabiai priminė turnyrą, įvykusį Kaune prieš 64 metus. 1939 m. pirmosios rungtynės su latviais lietuviams buvo pačios sunkiausios. Pranas Lubinas kartą taip vaizdingai papasakojo man, kas dėjosi tų rungtynių paskutinę minutę, jog aš pasijutau visa tai matęs savo akimis. Baigiantis paskutiniosioms sekundėms ir latviams pirmaujant vienu tašku, 36:35, Lubinas nusprendė, jog atėjo laikas imtis veiksmų jam pačiam. Pasak jo: “Aš užmiršau visą savo lietuvių kalbą. Rėkiau ir keikiau žaidėjus kartodamas “Dėl Dievo meilės, duokite man kamuolį”. Stovėjau po krepšiu. Pagaliau Artūras Andriulis, labai gerai mokėjęs anglų kalbą, linktelėjo galvą ir metė man kamuolį… Aš apsisukau ir įmečiau kamuolį į krepšį – o tai reiškė mūsų pergalę santykiu 37:36. Minia ūžtelėjo, pasileido žemyn, išbėgo į aikštę ir nešiojo mus ant pečių”. Po šių rungtynių Lietuvos rinktinė be didesnio vargo nušlavė visus savo varžovus apgindama Europos čempionės vardą, kurį pirmą kartą iškovojo 1937 m. Dabar, 2003 m., lietuviai vėl įveikė latvius, herojiškai palaužę jų pasipriešinimą paskutiniąją minutę, o kitose rungtynėse atskleidė visą savo galią laimėdami Europos čempionatą.

Kai tik nuaidėjo finalinis varžybų švilpukas Stokholme, Lietuva pasinėrė į pergalės šventimo džiaugsmą. Ir vėl mano mintys nuklydo atgal į XX a. ketvirtąjį dešimtmetį. Nuskambėjus žiniai apie pergalę 1937 m., Kaunas netvėrė džiaugsmu. Kiprui Petrauskui valstybinio teatro scenoje paskelbus apie pergalę prieš Italiją, publika atsistojo ir sugiedojo šalies himną. Didžiulė minia susirinko geležinkelio stotyje sveikinti atvykstančių nugalėtojų. Anot dviejų tuometinių Lietuvos rinktinės žaidėjų, Amerikos lietuvių Prano Talžūno ir Felikso Kriaučiūno: “Mus, grįžtančius į Kauną, žmonės sutiko taip, kaip amerikiečiai sutinka savo prezidentą. Mes važiavome miesto gatvėmis atviruose automobiliuose. Žmonės šaukė “valio” ir metė gėles mums. Neįmanoma žodžiais apsakyti, kaip žmonės kartu su mumis džiaugėsi mūsų pergale”.

Šio rugsėjo 15 d. keli tūkstančiai žmonių atvyko į Karmėlavos oro uostą pasveikinti savo grįžtančių didvyrių. Tarp atvykusiųjų iš Vilniaus buvo Česlovas Juršėnas, Vilniaus meras Artūras Zuokas, kiti poltikai. Minia pritariamai šaukė ir sveikino. Arvydas Garbaravičius tarė savo sveikinimo žodį. Vėliau, miniai skanduojant “Valdai, Valdai”, žodį tarė Valdas Adamkus, ne tik Stokholme stebėjęs rungtynes, bet ir savo akimis matęs Lietuvos triumfą 1939 m. Po to krepšininkai atviru autobusu važiavo į Santakos parką, kur dešimtys tūkstančių aistruolių audringai juos sveikino. Čempionatų istorijos ratas, sujungęs 1937, 1939 ir 2003 metus, atrodė galutinai užbaigtas ir natūralus.

Bet būta ir keistokų gaidų pergalės šventime. Kur buvo Lietuvos vyriausybės vadovai? Kai Lietuva 1995 m. tapo Europos krepšinio vicečempione, tuometinis šalies prezidentas Algirdas Brazauskas sakė man, jog sportas tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva teikia ypatingą galimybę suvaidinti teigiamą vaidmenį tarptautinėje scenoje. Visame pasaulyje vyriausybių vadovai mielai rodosi viešumoje su namo sugrįžtančiais sporto šakų nugalėtojais. Bet šį kartą krepšininkai skrido į Karmėlavą, o ne į Vilnių.

Kaip vilniečiai leido tokiai progai išslysti iš jų rankų? Įtikinamiausiai skambėtų paaiškinimas, jog Lietuvis vyriausybės vadovai buvo nepasirengę sutikti čempionų. Praėjusiąją rugsėjo 15 d. svarbiausiųjų Lietuvos vyriausybės asmenų net nebuvo Lietuvoje – nebuvo jų ir Vilniuje. Premjeras Algirdas Brazauskas (kuris, žinoma, pabuvojo Stokholme) ir seimo pirmininkas Artūras Paulauskas buvo išvykę į užsienį. Prezidentas Rolandas Paksas buvo Armėnijoje.

Didžiausius ginčus sukėlė prezidento nebuvimas ir jo išvyka į Kaukazą. Savaitgalį Lietuvos televizija pabrėžtinai pakartojo jo nieko nesakantį teiginį, jog jis nusprendė nevykti į Jungtinių Tautų susitikimą Niujorke, kadangi JAV prezidentas George’as Bushas nepakvietė jo apsilankyti Baltuosiuose rūmuose. Tad vietoje Niujorko jis ir išvyko į Gruziją ir Armėniją.

Dabar belieka tik pasvajoti apie tą naudą, kurią Lietuva ir, be jokios abejonės, pats prezidentas būtų patyrę, jei prezidentas būtų nuvykęs į Niujorką ir sulaukęs pasaulio lyderių sveikinimų bei pasaulio spaudos dėmesio. Bet tam buvo nelemta įvykti. Rugsėjo 14 d., kai lietuviai įveikė Ispanijos rinktinę ir laimėjo Europos čempionatą, prezidentas tegalėjo viso labo tik paskambinti telefonu Lietuvos rinktinės treneriui Antanui Sireikai ir paprašyti jį jo vardu pasveikinti žaidėjus. Kai krepšininkai grįžo į Lietuvą rugsėjo 15
jis vis dar buvo Armėnijoje.

Rašydamas rugsėjo 15 d. “Lietuvos ryto” numeryje, Rimvydas Valata, pats žinomas sporto aistruolis, aštriai sukritikavo prezidentą netgi už kelionę į Gruziją, kurioje buvo parodytas sovietinis filmas, smerkiantis lietuvių pasipriešinimą sovietų valdžiai. Pareiškęs, jog Lietuvos krepšininkai yra didžiai sėkmingi, nors ir neoficialūs, diplomatai, Valatka reziumavo: “Jau geriau tuomet Prezidentas būtų likęs Vilniuje ir žiūrėjęs per televiziją, kaip gražiai Lietuvos reikalą gina 12 geriausių jos užsienio politikos ekspertų”.

Kad ir kaip būtų, prezidentas būtų galėjęs susieti savo kelionę į Gruziją su tuo, kas įvyko Stokholme. 1990 ir 1991 m., po to, kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti Lietuvos nepriklausomybę, FIBA ir FIFA (tarptautinės krepšinio ir futbolo asociacijos), spaudžiamos iš Maskvos Goskomsporto, nušalino Lietuvą nuo tarptautinių varžybų. Vienintelė šalis, kurios lietuviai būtų galėję ieškoti tarptautinėms varžyboms, buvo Gruzija, kuri atšaukė savo krepšinio komandas iš Sovietų sąjungos aukščiausiosios lygos netgi prieš tai, kai Lietuva pasitraukė iš ten kartu su Kauno “Žalgiriu” ir Vilniaus “Statyba”. Deja, prezidentas praleido šią progą pademonstruoti savo domėjimąsi sportu ir jo vaidmens tarptautiniuose santykiuose bei užsienio politikoje supratimą.

Rugsėjo 16 d., antradienį, prezidentas Paksas grįžo į Vilnių, kur jis galėjo pasirodyti viešumoje su krepšininkais ir įteikti jiems valstybės ordinus. Regis, supratęs, ką reiškė jo nebuvimas, jis teigė: “Labai džiaugiuosi tais žmonėmis, kurie turėjo galimybę nuvykti į Švediją”. Kaip “Lietuvos rytas” aprašė jo komentarus, “sunkiai rinkdamas žodžius” jis tęsė savo mintį ir skundėsi, jog “ne visi politikai… yra susiteikę su realybe tokia, kokia yra dabar”. Dauguma auditorijos suprato, jog jis visų pirma turėjo omeny Valdą Adamkų, kuriam televizijos laidose buvo skirta itin daug dėmesio. Šiuos žodžius galima suprasti kaip prezidento norą, kad jo oponentai užsidarytų vienuolyne ir išvis nesirodytų viešumoje.

Rugsėjo 17 d., trečiadienį, Lietuva nurimo po visų iškilmių. Triumfas garantavo Lietuvai vietą 2004 m. Atėnų olimpiadoje. Ir kauniečiai, ir vilniečiai, ir šiauliečiai sukūrė savo laimingus prisiminimus, kuriuos perduos ateities kartoms. Bet kai kuriems politiniams lyderiams jų prarastų galimybių prisiminimai suteiks mažiau laimės.

Kas yra krepšinis Lietuvoje?

Prieš kelioliką metų, po garsiųjų Kauno Žalgirio mūšių dėl čempiono aukso su Sovietų Sąjungos valdžios favorizuojama CASK krepšinio komanda pasidarė populiarus posakis: Lietuvoje krepšinis yra daugiau nei sportas… Buvo visokių to posakio variacijų. Krepšinis buvo metaforiškai lyginamas ir su religija, ir su politika.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2778 žodžiai iš 9204 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.