Vp grupė plėtros į užsienio rinkas analizė bei perspektyvos
5 (100%) 1 vote

Vp grupė plėtros į užsienio rinkas analizė bei perspektyvos

VILNIUS 2003

„VP GRUPĖ“ – stambiausia privačių įmonių grupė Lietuvoje. Bendrovė veiklą pradėjo 1992 metais. Šiuo metu grupės veiklą apima sritys nuo mažmeninės prekybos maisto produktais bei pramoninėmis prekėmis iki draudimo paslaugų. „VP GRUPĖ“ sudaro dvylika, įvairiose srityse dirbančių, įmonių.

Mažmeninė prekyba:

• UAB „VP MARKET“ – prekybos centrų operatorė Lietuvoje.

• SIA „VP MARKET“ – prekybos centrų operatorė Latvijoje bei Estijoje.

• UAB „Eurofarmacijos vaistinės“ – „Eurovaistinė“ tinklas Baltijos šalyse bei Lenkijoje.

Nekilnojamasis turtas:

• „NDX Development“ – tai didžiausias nekilnojamojo turto konsorciumas Lietuvoje.

Paslaugų bei aptarnavimo sfera:

• UAB „Vilniaus Akropolis“ – prekybos ir pramogų centras.

• UAB „Europica“ – picerijų tinklas.

• UAB „VP Sauga“ – įvairios saugos paslaugos.

• UAB DB „VP Draudimas“ – draudimo brokerio įmonė.

• UAB „VP Reklama“ – visas paslaugas teikianti, reklamos agentūra Lietuvoje.

• UAB „Eurocom“ – bendrovės veiklą apima telekomunikacijų projektai bei paslaugos.

• AB „Rudalita“ – automobilių stovėjimo aikštelių operatorius.

• FMĮ UAB „Naugvilda“ – finansų maklerio įmonė.

„VP GRUPĖS“ raida: nuo parduotuvės Lietuvoje iki didžiausio tinklo Baltijos šalyse

Iš esmės, apžvelgdami „VP GRUPĖ“ raidą, mes turime kalbėti apie UAB „VP MARKET“ istoriją, nes ji yra grupės pradininkė ir pagrindinė įmonė. Kitos bendrovės, kaip antrinės „VP MARKET“, susikūrė 2000 metais ir daugiausia aptarnavo prekybos tinklus, bet dabar jų klientai netik „VP MARKET“ prekybos centrai.

UAB „VP MARKET“ – tai stabiliai auganti privataus kapitalo įmonė Lietuvoje. Bendrovė užsiima pagrindine „VP GRUPĖ“ veikla – mažmenine maisto produktų ir pramoninių prekių prekyba. Šiuo metu bendrovė yra didžiausia Baltijos šalių mažmeninės prekybos centrų „Minima“, „Media“, „Maxima“, „Hyper Maxima“, „Maxima Bazė“, „Saulutė“, „T-Market“ ir „Bazė“ operatorė. Lietuvoje bendrovė užima 30 procentų, o kaimyninėje Latvijoje – virš 17 procentų mažmeninės prekybos rinkos.

Savo veiklą „VP MARKET“ pradėjo 1992 metais, kai dabartiniai jos vadovai, norėdami išbandyti sėkmę mažmeninėje prekyboje, įsigijo parduotuvę Vilniuje. Sąlygos prekybos vystymui buvo labai nepalankios, tačiau verslininkai įžvelgė perspektyva šioje srityje, todėl plėtė savo verslą. 1994 metais „VP MARKET“ valdė 8 parduotuvių tinklą Lietuvoje. Iki 1999 metų pabaigos bendrovė išsiplėtė iki 47 parduotuvių, tačiau plėtros tempai netenkino „VP MARKET“ vadovų.

Tais pačiais metais buvo sukurta ir pradėta įgyvendinti nauja modernių prekybos centrų koncepcija, kuri numatė plėtrą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Vadovai nusprendė, kad tikslingiausia tinklą plėsti Baltijos šalyse. Buvo sukurtas plėtros planas, kurio tikslas buvo atidaryti bent po vieną parduotuvę visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kur gyvena daugiau kaip 4000 tūkst. gyventojų, o Latvijoje – miestuose, kur gyventojų skaičius yra didesnis negu 10 tūkst.

„VP MARKET“ pradėjo sparčiai plėstis ir jau 2001 metais žengė pirmus žingsnius Latvijoje bei Estijoje – vasarą atidarė pirmąsias „T-Market“ parduotuves. Estijoje plėtra sustojo dėl nepalankių rinkos sąlygų. 2002 metais bendrovės plėtra pasižymėjo itin dideliais tempais. Per metus atidaryta virš 60 naujų prekybos centrų Lietuvoje bei Latvijoje, kur buvo investuota daugiau kaip 160 mln. litų. Estijoje plėtra sustojo dėl nepalankių rinkos sąlygų. Šiais metais į prekybos tinklo plėtrą buvo numatyta investuoti per 300 mln. litų. 2003 metų spalio 20 dienos duomenimis, „VP MARKET“ priklauso prekybos tinklas, kurį sudaro 248 parduotuvės. Lietuvoje bendrovė valdo 180, Latvijoje – 67, Estijoje – 1 prekybos centrą. Bendrovė yra mažmeninės prekybos rinkos lyderė tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. 2003 metais, vien per pirmus septynis mėnesius, apyvarta išaugo 17,2 procentais, lyginant su 2002 metais. Iki 2003 metų pabaigos ketinama baigti įgyvendinti plėtros planus Lietuvoje ir Latvijoje. „VP MARKET“ vadovai neketina sustoti – jų planuose yra ėjimas ir į kitų kaimyninių valstybių rinkas.

„VP MARKET“ mažmeninės prekybos rinkos lyderė Latvijoje

„VP MARKET“ savo veiklą Latvijoje pradėjo 1991 metais ir jau dabar yra rinkos lyderė mažmeninės prekybos maisto produktais bei pramoninėmis prekėms srityje. Lietuvoje įsitvirtinti prireikė beveik dešimt metų, o kaimyninėje valstybėje bendrovė tai sugebėjo padaryti vos per dvejus metus. Kokie veiksniai lėmė tokią greitą bei sėkmingą plėtrą mes ir pabandysime paanalizuoti.

Veiksniai paskatine plėstis i užsienio rinkas

Ko gero geriausiai “VP Market” vadovų apsisprendimą plėtoti verslą į kitas šalis atspindi ištrauka iš straipsnio išspausdinto dienraštyje “Verslo žinios”:

“Vilniaus prekybai“ darosi per ankšta Lietuvos rinkoje

Pasak G.Marcinkevičiaus, bendrovė „Vilniaus prekyba“ žengs ir į kitų šalių rinkas. Estijoje jau yra viena „T – Market“ parduotuvė, tačiau iki metų pabaigos šioje šalyje jų ketinama atidaryti dešimt. Kaip teigė „VP Market“ atstovai, kol kas
dar nėra patvirtintų konkrečių plėtros planų, kuriais vadovaujantis bendrovė bandys patekti į vienos ar kitos Baltijos valstybės rinką, tačiau tam bus ieškoma galimybių. Pirmiausia reikia atsižvelgti į tos šalies mokesčių politiką, investicijas, konkurenciją.

„VP Market“ atstovai teigė, jog plėstis mūsų šalyje jau nebėra erdvės.

Užpildyta Lietuvos rinka ir buvo pagrindinė, o galbūt netgi vienintelė, priežastis paskatinusi pažvelgti į svetimas rinkas.

Veiksniai nulėme Latvijos rinkos pasirinkimą

Šalių panašumo teorija teigia, kad dauguma pasaulio prekybos vyksta tarp šalių su panašiomis charakteristikomis. Svarbiausios šiuo atveju charakteristikos yra: vietovės panašumas (Atstumas tarp šalių paaiškina daugelį pasaulio prekybos santykių. Kuo didesnis atstumas, tuo įmonei sunkiau vykdyti savo veiklą kitoj rinkoj), kultūrinis panašumas (Importas/eksportas vyksta sklandžiau, jei įmonės nuomone, šalys panašios) bei politinis/ekonominis panašumas (Politiniai santykiai ir ekonominiai susitarimai – apsprendžia įmonių prekybą).

Lietuva ir Latvija, prieš 12 metų atgavusios nepriklausomybę, sėkmingai integruojasi į Europos ir pasaulio ekonominį ir politinį gyvenimą. Mūsų valstybės padarė didelę pažangą, kurdamos demokratišką visuomenę laisvos rinkos pagrindu. Todėl nenuostabu, kad šiandien Lietuva ir Latvija minimos kaip dvi sparčiai besivystančios Baltijos jūros regiono valstybės.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 934 žodžiai iš 3038 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.