Všį klaipėdos vytauto didžiojo gimnazijos įvaizdžio formavimas
5 (100%) 1 vote

Všį klaipėdos vytauto didžiojo gimnazijos įvaizdžio formavimas

ANOTACIJA

Autorius: Aistė Paulauskaitė

Baigiamojo darbo pavadinimas: VšĮ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdžio formavimas

Diplominiame (baigiamajame) darbe pateiktos skirtingos įvaizdžio sąvokos, pagrindiniai įvaizdžio požymiai. Daug dėmesio skiriama pagrindiniams organizacijos įvaizdžio kūrimo modeliams. Pažymima įvaizdžio svarba švietimo įstaigoms. Atlikta Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos pedagogų bei gimnazistų anketinė apklausa, kuri padėjo išsiaiškinti respondentų nuomonę apie gimnazijos sukurtą įvaizdį. Patvirtinta autorės suformuluota hipotezė, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl moksleiviai stos į vieną ar kitą švietimo instituciją, yra geresnė mokymo kokybė.

ABSTRACT

Author: Aistė Paulauskaitė

Title of final work: Creating Image at the Public Institution Klaipėda Vytautas Didysis Gymnasium

There are presented different concepts of image, the most important aspects of image in this final work. Much attention is devoted to the models of the creating the image. The importance of image to educational institutions is marked too. There was given a questionnaire to the teachers and students at the gymnasium and it helped to find out the respondents opinion about the image of their gymnasium. The answers confirmed the hypothesis of the author – that majority of students will go to one or other educational institution if there is a higher education level.

TURINYS

ĮVADAS 6

1. ORGANIZACIJOS ĮVAIZDŽIO FORMNAVIMO TEORINIAI ASPEKTAI 8

1.1. Organizacijos įvaizdžio esmė 8

1.2. Organizacijos identiteto kūrimo priemonės 10

1.3. Pagrindiniai organizacijos įvaizdžio kūrimo modeliai 13

1.4. Švietimo institucija kaip organizacija 19

1.5. Organizacijos įvaizdžio kūrimo ir valdymo strategija 26

2. VšĮ KLAIPĖDOS VYTATUTO DIDŽIOJO GIMNAZIJOS ĮVAIZDŽIO FORMAVIMAS 29

2.1. VšĮ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija 29

2.2. VDG įvaizdžio tyrimo rezultatų analizė 31

2.3. Gimnazijos įvaizdžio aktualumas 33

2.4. Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdis. Pedagogų vertinimas 42

2.5. Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdis. Gimnazistų vertinimas 45

2.6. Vytauto Didžiojo gimnazijos strategija bei strateginis valdymas 48

3. VšĮ KLAIPĖDOS VYTAUTO DIDŽIOJO GIMNAZIJOS ĮVAIZDŽIO TOBULINIMO GALIMYBĖS 52

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 57

ŽODYNAS 59

LITERATŪRA 61

PRIEDAI 64

ĮVADAS

Nė viena organizacija negali išsilaikyti rinkoje nekurdama savo organizacijos įvaizdžio. Nuo to, kaip įmonė bus pristatyta klientams bei tiekėjams ar partneriams, priklauso jos ateitis. Jei organizacija yra suformavusi palankų ir savitą įvaizdį vartotojų sąmonėje, konkurencija organizacijos atžvilgiu susilpnėja.

Formuoti teigiamą įvaizdį svarbu ne tik pelno siekiančioms organizacijoms, bet ir švietimo institucijoms (mokykloms, kolegijoms, universitetams ir kt.). Tai įvyko po to, kai Lietuvoje buvo įvesta švietimo sistemos reforma. Paklausios būna tos organizacijos, kurios yra stipriausios bei geriausios. Didėjant švietimo institucijų pasirinkimui, tiek moksleiviai, tiek studentai įgyja didelę pasirinkimo laisvę. Dėl šios priežasties visos švietimo paslaugas teikiančios organizacijos turėtų vieną iš pagrindinių tikslų iškelti teigiamo bei patrauklaus įvaizdžio formavimo būtinybę.

Visos paslaugas teikiančios įmonės, norėdamos būti viena iš stipriausių savo srityje, turi įvairiais būdais formuoti kompanijos įvaizdį, kurti savitą palankų organizacijos stilių. Problema – 2005 metų įvykdyti „TNS Gallup“ tyrimai įrodo, kad Lietuvoje vis dar didelis procentas organizacijų savo įmonės įvaizdžio formavimo klausimą patiki ne specialistams.

Darbo objektas – VšĮ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdis.

Darbo tikslas – išanalizuoti VšĮ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdžio valdymo ypatumus. Siekiant šio tikslo, suformuluoti tokie uždaviniai:

• Išnagrinėti organizacijos įvaizdžio esmę;

• Nustatyti gimnazijos įvaizdžio būklę;

• Atskleisti tobulintinas VšĮ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdžio sritis;

• Pateikti pasiūlymus VšĮ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos įvaizdžio formavimui bei jo gerinimui.

Šio darbo tyrimo metodai:

• Mokslinės literatūros analizė;

• Anketinės apklausos analizė;

• VšĮ Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos dokumentų analizė.

Baigiamojo darbo hipotezė – jei gimnazija ar kita švietimo institucija visuomenėje garsėja geresne mokymo kokybe nei kitose įstaigose, tai šis veiksnys bus viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių moksleiviai pasirenka būtent tą švietimo įstaigą.

Diplominio darbo struktūra. Darbas suskirstytas į tris dalis:

• Pirmojoje dalyje nagrinėjama Lietuvos ir užsienio mokslininkų literatūra;

• Antra dalis skirta anketinės apklausos analizei. Pateikiami Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos pedagogų bei moksleivių apklausos rezultatai;

• Trečioje dalyje pateikiami Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos tobulintini įvaizdžio formavimo aspektai bei rekomendacijos.

1. ORGANIZACIJOS ĮVAIZDŽIO FORMNAVIMO TEORINIAI ASPEKTAI

1.1. Organizacijos įvaizdžio esmė

Vienas pagrindinių šiuolaikinės organizacijos tikslų yra vartotojų pritraukimas bei išlaikymas suteikiant ar parduodant jiems

vienokias ar kitokias paslaugas/prekes. Norėdama pritraukti kuo daugiau klientų, organizacija turi pasirūpinti savo įvaizdžio formavimu.

Mokslinėje literatūroje yra pateikta labai daug įvaizdžio bei svarbiausių jo formavimo ypatybių apibrėžimų. Vieni jų yra labai panašūs kiti skiriasi. Vieni autoriai įvaizdį suvokia kaip visuomenės požiūrį apie vieną ar kitą organizaciją, kitiems įvaizdis asocijuojasi su tam tikrais vaizdiniais.

S. Karauskaitė (2004) organizacijos įvaizdį apibūdina kaip bendrą ir vientisą įvairių visuomenės grupių suvokimą apie organizaciją ir jos veiklą. Tai žmonių nuomonių, vaizdinių bei požiūrių apie įmonę visuma.

Anot autorės, šiuolaikinėje visuomenėje nuolat augant įmonių konkurencijai bei privataus ūkio sektoriui, vis daugiau dėmesio yra skiriama stipraus bei stabilaus organizacijų įvaizdžio formavimui. Organizacijų įvaizdis turi lemiamos įtakos toms įmonėms, kurios siekia ilgalaikės ekonominės sėkmės bei stabilumo. Nuolatinis įvaizdžio formavimas suteikia tam tikrą jėgą rinkoje, kuri didina bei užtikrina jų patikimumą, pranašumą konkurencinės kovos metu. Teigiamas organizacijos įvaizdis garantuoja visuomenei siūlomų paslaugų kokybę bei saugo įmonę nuo konkurencijos.

Šiai autorei pritaria ir G. Drūteikienė (2003). Ji teigia, kad įvaizdis padeda pritraukti naujus partnerius bei klientus, padeda pritraukti ir išlaikyti gerus bei talentingus darbuotojus. Padidina jos galimybes pasinaudoti išoriniais finansavimo šaltiniais, jai būtinais ištekliais ir taip lemia jos plėtrą. Kiekviena organizacija privalo suvokti sąveikos svarbą su išorine aplinka bei kitomis organizacijomis, nes nuo to, kaip ji komunikuos, priklauso įvaizdžio vystymasis.

R. Kuprio (1997) nuomone, įmonės įvaizdis reprezentuoja organizaciją už jos ribų bei suteikia informacijos apie jos veiklą. Svarbiausias dalykas yra tas, kad įvaizdis apibūdina organizaciją, ją įvertina ir iš anksto nuteikia vartotoją vienaip ar kitaip reaguoti į organizacijos vykdomą veiklą. Dėl to žmogus organizacijos atžvilgiu elgiasi palankiai arba nepalankiai.

J. Maščinskienė, R. Kuvykaitė (2004) pabrėžia, kad įvaizdis yra unikalių asociacijų rinkinys, kuris tam tikru momentu susiformuoja vartotojų sąmonėje. Šios asociacijos parodo tai, ko esamas ar būsimas vartotojas gali tikėtis iš šios organizacijos, jos teikiamų paslaugų.

Anot M. Čeikauskienės (1997), įvaizdis – tai tikslingai sukurta arba stichiškai atsiradusi forma, kuri atspindi tam tikrą objektą žmonių sąmonėje. Kitaip tariant, įvaizdis – tai visuma požiūrių ir vaizdinių apie tam tikrą objektą. Įvaizdžio sukūrimui reikalingos ne tik lėšos, bet ir laikas. Įvaizdis negali būti kartą sukurtas ir daugiau nebekintantis. Jis yra dinamiškas reiškinys, kintantis priklausomai nuo objekto arba žmonių grupės sąmonės pokyčių.

Šios autorės apibrėžimas parodo, kad įvaizdis nėra stabilus, jis gali kisti priklausomai nuo tam tikrų situacijų.

B. Čereška (2004) įvaizdį apibūdina kaip emocinį prekės ar paslaugos suvokimą. Šio autoriaus nuomone, įvaizdžiui lemiamos įtakos turi socialinis – psichologinis suvokimas, taip pat gausybė psichofiziologinių charakteristikų, kurios lemia ir įvaizdžio formavimo efektyvumą, ir jo išsilaikymo pastovumą.

Šio autoriaus nuomonei pritaria ir M. Čeikauskienė (1997). Ji teigia, kad socialinis – psichologinis fenomenas paliečia kiekvienos organizacijos gyvenimą. Tačiau vadovai ne visada turi aiškų supratimą apie šio fenomeno prigimtį ir būdus jį valdyti.

Paprastai įvaizdis aprėpia tokius savarankiškus požymius – atributus, kurie būdingi konkrečiam objektui. Šie požymiai gali egzistuoti objektyviai arba būti priskirti žmonių. Be to, įvaizdis pagal savo esmę gali būti ir aktyvus. Jis gali veikti tiek atskirų žmonių, tiek tikslinių gyventojų grupių sąmonę, emocijas, veiklą ir poelgius. Todėl žmonės teikia pirmenybę tik toms ir ne kitoms prekėms, bankams, paslaugų įmonėms ir panašiai (M. Čeikauskienė 1997).

Pasak G. Drūteikienės (2003), organizacijos įvaizdžio apibrėžimus tikslinga būtų skirstyti į dvi grupes:

1. Įvaizdis yra kognityvinio proceso rezultatas, t.y. jis yra siejamas su žmogaus pojūčiais organizacijos atžvilgiu. Į šią sąvoką įeina vertinimai, jausmai, nuostatos;

2. Įvaizdis yra komunikacinio proceso rezultatas.

V. Pranulis ir A. Pajuodis ir kt. (2000) teigia, kad įmonės įvaizdžio formavimo ir keitimo veiksmai apima visas marketingo priemones, kuriomis siekiama įmonei, prekei ar prekės ženklui (vardui, simboliui) suteikti tam tikrą įvaizdį arba pakeisti jau esantį. Prie jų priskiriamos priemonės, susijusios su pozicionavimu, prekių apipavidalinimu, kainų politika, reklama, ryšiais su visuomene, taip pat paskirstymo kanalų pasirinkimu. Egzistuoja abipusis ryšys: keičiant atskirų prekių grupių ar prekių ženklų įvaizdį, keičiasi bendras įmonės įvaizdis, ir atvirkščiai, keičiant bendrą įmonės įvaizdį atitinkamai keičiasi ir jos prekių įvaizdis.

Anot J. Burns (2007), pirmiausia organizacijos įvaizdį formuoja tos organizacijos nematerialusis turtas – darbuotojai, gebėjimas valdyti, o paskui tik tos organizacijos sąskaitoje esantys pinigai.

Apibendrinus visų autorių apibrėžimus galima teigti, kad organizacijos įvaizdis –
žmonių, vartotojų nuomonių, vaizdinių, jausmų, tikėjimo visuma. Jis nėra pastovus, jis nuolat kinta dėl įvairiausių priežasčių. Kiekvienai organizacijai turėtų būti aktualu formuoti teigiamą savo įvaizdį (nors tai atsieina ir nepigiai) vartotojų atžvilgiu, nes palankaus įvaizdžio sukūrimas ir palaikymas organizacijai suteikia pranašumo prieš konkurentus, padeda sėkmingai plėtoti organizacijos veiklą.

Kadangi organizacijos identitetas yra glaudžiai susijęs su organizacijos įvaizdžiu, jis bus nagrinėjamas kitame poskyryje.

1.2. Organizacijos identiteto kūrimo priemonės

Organizacijos įvaizdis yra valdomas per organizacijos identitetą. Šios dvi sąvokos („įvaizdis“ bei „identitetas“) nėra sinonimai, nors dažnai jei nėra laikomos identiškos, tai bent yra painiojamos.

A. Pajuodis (2002) įmonės identitetą apibūdina kaip organizacijos pasirinktą būdą parodyti save išorinei aplinkai. Šis būdas atspindi įmonės filosofiją bei pabrėžia tuos bruožus, su kuriais ji nori būti siejama.

Anot N. Markwick, C. Fill (1997) organizacijos identitetas yra organizacijos asmenybės pristatymas kontaktinėms auditorijoms, kuris yra paremtas strategija.

S. Mamedaitytė (2003) mano, kad bendriausia įmonės identiteto kūrimo mintis yra, kiek galima aiškiau, vieningiau ir patraukliau save apibūdinti.

Pasak R. Gudausko (2006), kuo verslo konkurencija agresyvesnė, tuo svarbesnį vaidmenį atlieka organizacijos identitetas ir jo komunikacija: tiek viduje motyvuojant darbuotojus, tiek ir išorėje diferencijuojant bei kuriant pridėtinę vertę organizacijai.

I. Venckutė (2005) organizacijos identitetą apibūdina kaip organizacijos matomųjų ypatybių, pagal kurias žmonės gali atpažinti organizaciją, formavimas. Organizacijos identitetas plačiausia prasme suprantamas kaip organizacijos individualumas.

Taigi organizacija savo identitetu išorinei auditorijai atskleidžia savo geriausias savybes, kurios skiria ją nuo kitų organizacijų. Galima teigti, kad organizacija sukuria personažą, kurį stengiasi pristatyti visuomenei iš geriausios pusės.

Anot V. Pranulio, A. Pajuodžio ir kt. (2000), organizacijos identitetas įgauna išoriškai pastebimas formas per:

• Įmonės stilių;

• Komunikavimą su aplinka;

• Organizacinę elgseną.

Šie autoriai teigia, kad kiekviena iš šių įmonės identiteto politikos dalių įgyvendinama tam tikrais konkrečiais veiksmais (1 pav.)



1 pav. Įmonės identiteto išraiškos formos

Šaltinis: Pranulis, V., Pajuodis, A ir kt. 2000. Marketingas. The Baltic Press.

V. Pranulis, A. Pajuodis ir kt. (2000) organizacijos stilių, organizacijos elgseną bei komunikavimą apibūdina taip: „Įmonės stilių organizacija kuria vizualiomis išraiškos priemonėmis: firmos vardu (logotipu, firmos ženklu ir t.t.), pastatų dizainu, spalvomis bei formomis. Įmonės organizacinė elgsena atskleidžia tiek jos veiksmais organizacijos viduje (vadovavimo metodais, vadovų ir pavaldinių bendravimo stiliumi, materialinio ir moralinio skatinimo sistema ir pan.), tiek už jos ribų – bendraujant su verslo partneriais bei žiniasklaida ir kt. Organizacijos komunikavimas – tai visi įmonės veiksmai, kuriais, bendraujant su vidinėmis ir išorinėmis visuomenės grupėmis, siekiama atkreipti dėmesį į organizacijos savitumus“.

R. Urbanskienė ir R. Viržintas (1997) organizacijos stilių vadina ypatinga „kalba“, kurią sudaro firminiai prekės ženklai, aukšta gaminių kokybė bei pavyzdinga tvarka ir nepriekaištingas aptarnavimas.

Р. Айзенберг (1993) įmonės stilių suvokia kaip vieningą bei pastovų meninių ir tekstinių elementų atspindį visoje įmonės reklaminėje veikloje. Tačiau šio autoriaus apibrėžimas yra per siauras, nes organizacijos stiliaus samprata nėra apribojamas tik reklaminiais lankstinukais ar brošiūromis.

M. Čeikauskienė (1997) turbūt vienintelė autorė, kuri pateikė plačiausią įmonės stiliaus sampratą. Ši mokslininkė organizacijos stilių suvokia kaip spalvų, grafikos, žodžių, tipografijos, dizaino, nuolatinių elementų (konstantų) rinkinį, kuris užtikrina vizualią ir prasminę (dalykinę) prekių (paslaugų), visos iš firmos išeinančios informacijos vienybę. Taip pat jos vidinį ir išorinį apiforminimą bei firmos ir jos gaminių konkurentams pristatymą.

Taigi į įmonės stilių įeina visa tai, kas yra matoma, t.y. organizacijos interjeras bei eksterjeras, kitaip tariant, visa tai, kas sudaro jos išvaizdą.

Antra be galo svarbi įmonės identiteto išraiškos forma – organizacinė elgsena.

Organizacinė elgsena, pasak G. Dubausko (2006), tai kiekvienos organizacijos viduje esanti tam tikra sistema, kuri veikia tos organizacijos narių elgesį.

D. R. Clark (2000) mano, kad organizacinė elgsena – tai žinojimas, kaip žmonės, asmenys ar grupės elgiasi organizacijoje.

Organizacinė elgsena parodo žmonių veiksmus ir nuostatas, kurias jie demonstruoja organizacijoje bendraudami, kritikuodami, vertindami vieni kitus, spręsdami konfliktus ir kt.

Paskutinė svarbi sudedamoji identiteto dalis – komunikacija.

Anot K. Grigaliūno (2006), komunikacija – tai žmonių ryšys, bendravimas.

V. Ratkevičienė (2000) komunikaciją apibūdina kaip vieną iš žmonių bendravimo sričių, kurią kiekvienas lyg ir gerai supranta, bet labai sunkiai gali apibrėžti ir paaiškinti. Pasak šios autorės,
žmogus negali egzistuoti be pastovaus ryšio su supančiu pasauliu, todėl nuolatos vyksta keitimasis informacija. Tai iš vienos pusės lemia asmenybės kaitą, o iš kitos – žmogaus atsakomybę už savo veiklą ir jos pasekmes. Komunikacija (lot. communicatio – pranešimas): bendravimas, keitimasis patyrimu, mintimis, išgyvenimais. Komunikuoti reiškia padaryti bendru (common). Komunikacija yra pranešimų siuntimo, gavimo ir interpretavimo procesas, kuris žmones susieja vieną su kitu bei su platesniu pasauliu.

J. Guščinskienė (2000) komunikaciją apibūdina kaip procesą, kurio metu kažkokia idėja yra perduodama iš šaltinio (siuntėjo) gavėjui, norint pakeisti jo elgesį. Informacija yra perduodama simboliais, kurie gali būti žodiniai (pasakyti ar parašyti) arba gali būti nežodiniai (piešiniai, mimika, gestai). Komunikacijos modelį sudaro keturi pagrindiniai elementai:

1. Siuntėjas – pranešimo kūrėjas;

2. Pranešimas – pati informacija;

3. Kanalas – priemonė pranešimui perduoti;

4. Gavėjas – tas, kam informacija yra siunčiama.

M. Ellis, C. Johanson (1994) pabrėžia, kad organizacijoje turi vyrauti skaidri komunikacija, t.y. informacija turi būti perduodama su mažiausia rizikos galimybe, kad ji bus nesuprasta ir, be abejo, ji turi būti trumpa.

Manytina, kad organizacijos identitetas svarbus tuo, kad įmonė jį formuodama padeda vartotojams ją atpažinti ir išskirti iš kitų organizacijų. Įmonės identitetas yra sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: organizacijos stiliaus, organizacinės elgsenos bei komunikavimo. Savo stiliumi įmonė parodo savo išorinę išvaizdą, organizacine elgsena – organizacijos viduje vyraujančias nuostatas tarp darbuotojų, komunikavimu – tiek patys darbuotojai yra geriau supažindinami su organizacija, jos veikla, tikslais, tiek vartotojai su jos gaminama produkcija, išskirtiniais bruožais ir pan.

Kiekvienai organizacijai turėtų rūpėti teigiamo jos įvaizdžio kūrimas. Dėl šios priežasties kitas poskyris yra skirtas pagrindiniams organizacijos įvaizdžio kūrimo modeliams.

1.3. Pagrindiniai organizacijos įvaizdžio kūrimo modeliai

Per pastaruosius tris dešimtmečius pasaulio mokslinėje literatūroje buvo pristatyta keletas įvaizdžio kūrimo modelių. Jais buvo bandoma pademonstruoti, kaip organizacijos įvaizdis galėtų būti kuriamas bei valdomas.

Šiame darbe pristatysiu penkis įvaizdžio kūrimo modelius, kuriuos pateikia G. Drūteikienė (2004) ir K. Parachomikienė (2005):

1. S. Kennedy (1977) įvaizdžio kūrimo modelis;

2. G. Dowlingo (1986) įvaizdžio kūrimo modelis;

3. R. Abratto (1989) įvaizdžio kūrimo modelis;

4. H. Stuart (1994) įvaizdžio kūrimo modelis;

5. N. Ind (1997) įvaizdžio kūrimo modelis.

Pirmąjį įvaizdžio kūrimo modelį sukūrė S. Kennedy (1977).

Pasak G. Drūteikienės (2004), S. Kennedy teigė, kad rengiant organizacijos įvaizdžio programą dažnai dvejojama, ar įvaizdis būtinai turi atspindėti realybę, ar jis gali būti tiesiog sukurtas. Dėl šios priežasties įvaizdis privalo būti pagrįstas konkrečiais faktais, kitaip tariant, jis turi būti sukurtas taikant bendrą organizacijos politiką. Jei visa tai yra atliekama, organizacijos įvaizdį yra daug lengviau kurti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2671 žodžiai iš 8680 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.