Vykio vietos apžiūra jos reikšmė tiriant kriminalinius nusikaltimus
5 (100%) 1 vote

Vykio vietos apžiūra jos reikšmė tiriant kriminalinius nusikaltimus

11213141

ĮVYKIO VIETOS APŽIŪRA

Kriminalistikos litratūroje įvykio vietos apžiūra apibūdinama įvairiai,

tačiau principinio skirtumo nėra, skirtumai dažniausiai būna redakcinio

pobūdžio:

“Įvykio vietos apžiūra – tai neatidėliotinas tardymo veiksmas,

susidedanti iš materialinių objektų esančių nusikaltimo įvykio vietoje

būklės ir savybių suvokimo, išstudijavimo ir fiksavimo, siekiant išaiškinti

buvusį įvykį, nusikaltėlio asmenybę, nusikaltimo motyvą ir kitų aplinkybių

priklausančių tiriant nusikaltimą“.

“Įvykio vietos apžiūra – nuodugni nusikaltimo vietos apžvalga ir

įrašymas į protokolą išimtų pėdsakų, nusikaltėlio paliktų įrankių, jo

sugadintų daiktų ir apskritai visa, kas gali turėti reikšmės nustatant patį

nusikaltimo faktą, taip pat nurodyti nusikaltėlį ir jį įkalinti.

Bet ko gero racionaliausiai įvykio vietos apžiūra apibūdinama taip:

“Įvykio vietos apžiūra – toks tardymo veiksmas, kurio metu

betarpiškai akivaizdžiai ištiriama ir užfiksuojama įvykio vieta, jos

aplinka, surandami, įtvirtinami ir paimami nusikaltimui ištirti reikalingi

objektai“.

Įvykio vietos apžiūra paprastai yra neatidėliotinas tardymo veiksmas,

atliekamas pradinėje nusikaltimo tyrimo stadijoje. Įvykio vietos apžiūros

organizatorius, vadovas ir tiesioginis vykdytojas yra tardytojas, bet

praktiškai apžiūrėti įvykio vietos dažniausiai vyksta ne tardytojai, o

kriminalinės policijos ar kiti pareigūnai.

Įvykio vieta kriminalistikoje – tai vieta, kurioje buvo padarytas

nusikaltimas (nužudymas, vagystė, plėšimas, išžaginimas ir kt.), ir vieta,

kurioje randama nusikaltimo įrankių, pėdsakų, daiktų ir kt. (pvz. lavono

kūno dalys, ginklas, kuriuo buvo nužudytas žmogus, pavogti daiktai ir kt.).

Ne visada įvairių pėdsakų ar nusikaltimo įrankių suradimo vieta būna

nusikaltimo padarymo vieta, t.y. jos ne visada sutampa, tačiau visais

atvejais tai bus įvykio vietos.

Aiškinant ir tiriant nusikaltimus, išskirtinę reikšmę turi įvykio

vietos apžiūra. Jos aktualumą ir svarbą nulemia tai, kad:

• apžiūros metu randama daug įvairių pėdsakų ir kitų materialių objektų.

Šie įkalčiai proceso metu yra nepakeičiami;

• gaunama per įvykio vietos apžiūrą informacija apie nusikaltimą ir jo

dalyvius pagal laiką dažniausiai yra artimesnė informacija gaunama iš

kitų šaltinių. Tad ji yra tiksliausia ir mažiausiai pakeista. Įvykio

vietoje dažniausiai galima stebėti tiesioginius nusikaltimo padarinius;

• apžiūrint įvykio vietą, galima rasti ne tik pėdsakus, bet ir gauti

informacijos apie įvykio situaciją, nusikaltimo padarymo mechanizmą,

nusikaltimo dalyvių veiksmus įvykio vietoje ir kt.;

• tik įvykio vietoje galima nustatyti tam tikras negatyvias aplinkybes;

3.

• kokybiška ir laiku atlikta įvykio vietos apžiūra sudaro geras prielaidas

greitai išaiškinti nusikaltimą, kryptingai pradėti tardymą, iškelti

pagrįstas versijas apie nusikaltimą ir nusikaltėlį;

• įvykio vietos apžiūros metu gauta informacija padeda operatyviai atlikti

procesinius ir kitus veiksmus, panaudoti orientacinę informaciją

nusikaltėlio paieškai ir sulaikymui;

• klaidos padarytos įvykio vietos apžiūros metu, dažnai būna lemiamos.

Neretai dėl nekokybiškos įvykio vietos apžiūros ar padarytų jos metu

klaidų nepavyksta įrodyti teisiamųjų kaltės.

• Įvykio vietos apžiūra nuo kitų tardymo veiksmų skiriasi tuo,

kad jos metu yra

• tiesiogiai ir akivaizdžiai ištiriama vieta. Tardytojas arba kitas

atliekantis įvykio vietos apžiūrą pareigūnas pats tiesiogiai išskiria

ir užfiksiuoja įvykio vietą. Taip jis susidaro vaizdą apie

nusikaltimą, jo mechanizmą, nusikaltimo situaciją ir kt. Todėl šis

tardymo veiksmas yra nepamainomas.

Įvykio vietos apžiūros tikslas – ištirti ją, išaiškinti koks

nusikaltimas padarytas,

kaip jis įvyko, nustatyti nukentėjusį ir surasti nusikaltėlį. Pagrindiniai

tikslai yra šie:

• nustatyti ir užfiksuoti nusikaltimo pėdsakus, rasti nusikaltimo

įrankius, kitus daiktinius įrodymus;

• nustatyti nusikaltimo padarymo mechanizmą, nusikaltimo būdą, įvykio

situaciją ir kitas labai reikšmingas bylai spręsti aplinkybes;

• surinkti pirminę orentacinę informaciją, leidžiančią iškelti

tardymo versijas, pradėti nusikaltėlio paiešką ir daryti kitus

neatidėliotinus tardymo veiksmus.Įvykio vietos apžiūros klasifikuojamos įvairiai. Pagal

atliekamų apžiūrųišsamumą ir kvalifikuotumą jos skirstomos į paprastas, kvalifikuotas ir

įvykio vietų tyrimus. Paprastas atlieka, kai nusikaltimai būna nesudėtingi,

dažnai akivaizdūs. Jų tikslas – užfiksuoti įvykio situaciją, akivaizdžius

pėdsakus ir kitus objektus. Paprastas apžiūras dažniausiai atlieka vienas

pareigūnas arba grupė pareigūnų nedalyvaujant specialistui.

Kvalifikuotas – esant sudėtingiems nusikaltimams, atlieka
visos

sudėties įvykio vietos tyrimo grupės, kuriose būna vienas ar keli įvairių

sričių specialistai.

Įvykio vietos tyrimas atliekamas, kai būna padaryti labai sudėtingi,

rezonansiniai nusikaltimai. Įvykio vietos tyrimo metu atliekami ne tik

kvalifikuotos apžiūros veiksmai, bet ir ištiriami atskiri objektai, jų

visuma ar netgi pati įvykio vietos situacija.

Atskirų nusikaltimų rūšių ypatumai nulemia ir jų apžiūrų atlikimo

specifiką, todėl įvykio vietų apžiūras galima klasifikuoti ir pagal

nusikaltimų rūšis.

Pagal eiliškumą apžiūros skirstomos į pirminę ir pakartotinę. Pirminė

apžiūra yra svarbiausia, nes tada pati įvykio situacija, esantys ten

pėdsakai ir kiti objektai būna mažiausiai pasikeitę nuo nusikalstamo įvykio

momento.

4.

Pakartotinė apžiūra atliekama toje pačioje vietoje, kurioje jau buvo

atlikta pirminė apžiūra. Ji atliekama tada, kai pirminė apžiūra buvo

atlikta netinkamai dėl blogų oro sąlygų, ar kad nebuvo reikiamų specialistų

arba dėl to, kad nebuvo panaudotos reikiamos techninės priemonės.

Atsižvelgiant į apimtį apžiūros sirstomos į pagrindinę ir papildomą.

Pagrindinė – tai pirminė apžiūra, kurios metu nagrinėjama viso įvykio

situacija, esantys ten pėdsakai ir objektai. Tam tikrais atvejais,

dažniausiai dėl to, kad neteisingai nustatytos įvykio vietos apžiūros

ribos, būtina apžiūrėti papildomai kokius nors objektus ar plotus,

neapžiūrėtus pagrindinės apžiūros metu.

Kad įvykio vietos apžiūra suteiktų daug ir tikslios informacijos apie

nusikaltimą, ji turi būti atliekama atsižvelgiant į šiuos bendruosius

taktinius principus:

1. Neatidėliotinumas. Įvykio vietos apžiūrą reikia atlikti tuojau pat

aptikus įvykį.

Uždelsus apžiūrą, gali dingti daug svarbių pėdsakų, kitų daiktinių įrodymų,

likti neišaiškintų svarbių nusikaltimo aplinkybių.

2. Bendras vadovavimas apžiūrai. Įvykio vietos apžiūroje paprastai

dalyvauja

daug žmonių: specialistai, tardytojai, operatyviniai darbuotojai ir kt.

Todėl šiam sudėtingam procesui būtinas bendras vadovavimas. Paprastai visai

apžiūrai vadovauja kvotėjas (tardytojas). Jis pats atlieka apžiūrą,

koordinuoja visų dalyvių veiksmus ir yra atsakingas už apžiūros rezultatus.

Visi apžiūros dalyviai, taip pat ir dalyvaujantys joje policininkai,

privalo jam paklusti.

3. Operatyvumas, visapusiškumas ir išsamumas. Įvykio vietoje

turi būti

apžiūrimi, tiriami ir fiksuojami visi pėdsakai, daiktiniai įrodymai, kitos

aplinkybės. Negalima teikti pirmenybės vienai kuriai nors versijai.

Subjektyvumas yra žalingas.

4. Planingumas. Tik tinkamai pasirengus, viską apžiūrėjus

nuosekliai pagal

apgalvotą planą, galimi geri rezultatai.

5. Kriminalistikos technikos ir kriminalistikos mokslo

rekomendacijų

panaudojimas. Panaudojus kriminalistikos techniką ir kriminalistikos mokslo

rekomendacijas, daug objektyviau, efektyviau ir išsamiau ištiriama įvykio

vieta ir užfiksuojami rezultatai.

Įvykio vietos apžiūros taktika. Kaip ir daugumos tardymo veiksmų,

įvykio vietos apžiūros taktiką sudaro trys etapai: pasirengimo, pagrindinis

ir baigiamasis.

Įvykio vietos pasirengimo etape išskiriamos dvi stadijos –

pasiruošimas prieš išvykstant į įvykio vietą ir pasiruošimas įvykio

vietoje.

Paprastai išvykstant į įvykio vietą, imamasi šių priemonių:

• gavus pranešimą apie veiksmą, turintį nusikaltimo požymių,

stengiamasi gauti kuo daugiau informacijos apie nusikaltimo pobūdį,

situaciją ir kt.;

• organizuojama įvykio vietos apsauga;

• organizuojamas pagalbos suteikimas nukentėjusiems;

5.

• organizuojamas darbas nusikaltimo padariniams likviduoti;

• sudaroma operatyvinė tardymo grupė (tardytojas, operatyviniai

policijos darbuotojai, teismo medicinos ekspertas ir kt.);

• sprendžiama, kokių specialistų reikės įvykio vietai apžiūrėti,

iškviečiami specialistai;

• pasirūpinama transportu;

• paimama būtina kriminalistinė technika pėdsakams surasti ir

fiksuoti;

• remiantis pirmine informacija, organizuojama nusikaltėlių paieška.

Atvykus į įvykio vietą, pasiruošimas apžiūrai tęsiamas:

• organizuojama nusikaltėlio paieška “karštais pėdsakais“;

• apklausiami asmenys, kurie pirmieji aptiko įvykio vietą, matė ar

girdėjo apie įvykį;

• iš įvykio vietos pašalinami pašaliniai asmenys;

• nustatomi pasikeitimai padaryti nusikaltimo vietoje;

• instruktažo metu operatyinės tardymo grupės nariams paskirstomas

darbas.

Pagrindinį įvykio vietos apžiūros etapą dažniausiai sudaro tokie

veiksmai:

Bendra įvykio vietos apžvalga. Jos metu orientuojamosi vietovėje,

nustatomi įvykio vietos apžiūros ribos ir orientyrai, nustatomi apžiūros

išeities taškai, taktiniai būdai ir jų atlikimo eiliškumas, fiksuojamas

bendras
vaizdas ir kt.

Nuo bendros apžiūros einama prie detalios. Joje išskiriamos dvi

apžiūros stadijos: statinė ir dinaminė.

Statinės apžiūros metu daiktai ir pėdsakai apžiūrimi jų nejudinant ir

nurodomas jų ryšys su įvykiu ir kitais daiktais, fiksuojama jų būklė.

Dinaminės apžiūros metu daiktai ir pėdsakai apžiūrimi juos judinant,

keičiant jų padėtį.

Šioje stadijoje daiktai matuojami, sveriami, ieškoma ant jų nematomų

pėdsakų ir kt.

Įvykio vietos taktiniai būdai:

• koncencinis – kai apžiūra vyksta nuo periferijos į centrą;

• ekscentrinis – kai apžiūrima nuo centro į periferiją;

• juostinis (frontinis) – apžiūrima viskas paeiliui, nuosekliai,

pagal tam tikrus plotus, juostas;

• apžiūra pagal nusikaltėlio paliktus pėdsakus.

Kurį taktinį apžiūros būdą pasirinkti, sprendžia tardytojas ar kitas

apžiūrą atliekantis pareigūnas. Galimas ir kombinuotas apžiūros variantas,

t.y. apžiūrėti naudojant kelis būdus, bet visada reikia stengtis nepadaryti

žalos pėdsakams ir daiktiniams įrodymams.

Baigiamasis apžiūros etapas yra apžiūros rezultatų įforminimas.

Įvykio vietos

6.

apžiūros rezultatai fiksuojami protokoluose, nuotraukose, kino ir vaizdo

juostose, panaudojant kitus kriminalistinius fiksavimo būdus, sudarant

planus ir schemas. Labai svarbu supakuoti daiktinius įrodymus, kad esantys

ant jų pėdsakai nenukentėtų. Fiksavimo etapas baigiamas gautų rezultatų

vertinimu.

ĮVYKIO VIETOS APŽIŪRA NUŽUDIMO ATVEJU

Tiriant nužudymus susiduriama su keliomis standartinėmis

postkriminalinėmis situacijomis:

1. Aiški situacija: žinomos nužudytojo ir žudiko asmenybės, aiškūs

moktyvai ir

kt. Tada pagrindinis įvykio vietos apžiūros tikslas – tiksliai ir išsamiai

užfiksuoti esamus pėdsakus ir kitus objektus, taip pat įvykio vietos

situaciją.

2. Situacija, kai žinoma nukentėjusiojo asmenybė, beveik aiškus

nusikaltimo

motyvas, bet nežinomas nusikaltėlis. Tuomet įvykio vietos apžiūros tikslas

– ne tik užfiksuoti pėdsakus ir kitus objektus, bet ir gauti orentacinės

informacijos apie nusikaltėlį.

3. Situacija, kai nežinomas nei nukentėjusysis, nei

nusikaltėlis. Tada įvykio

Vietos apžiūros tikslas (be visų ankščiau išvardintų) – nustatyti lavono

asmenybę.

Visos šios situacijos turi tam tikrų modifikacijų, kurių tyrimo

tikslai gali būti platesni arba siauresni. Be to, galimos ir kitos, gerokai

rečiau pasitaikančios situacijos.

Tiriant įvykio vietas nužudymų bylose, reikia spręsti dvi svarbias

užduotis: surinkti įrodomąją informaciją ir ją užfiksuoti, taip pat gauti

orientacinės informacijos nusikaltimui išaiškinti.

Nužudymus galime priskirti prie labai sunkių ir pavojingų

nusikaltimų, kuriuos svarbu atskleisti ir išaiškinti. Jų tyrimas yra

įvairus ir sudėtingas, nes yra įvairių nužudymo padarymo būdų:

• radus pasikorusį lavoną;

• ištraukus lavoną iš vandens;

• nusinuodijimo atveju;

• savižudybės inscenizavimo atveju;

• nužudymui panaudojus bukus, aštrius daiktus;

• panaudojus šaunamąjį ginklą;

• nužudymas įvykęs dėl atmosferinės ar techninės energijos;

• nužudymas padarytas esant žemai ar aukštai oro temperatūrai;

• radus kūdikio lavoną.

Sprendžiant šias užduotis, policijos pareigūnai kartu su įvykio

vietos apžiūra

7.

atlieka daug kitų neprocesinių veiksmų. Jeigu įvykio vietos apžiūra ir šie

glaudžiai koordiniuojami veiksmai turi bendrą tikslą, tai jau bus taktinė

operacija. Tokiais atvejais dažnai atliekamas įvykio vietos tyrimas. Šio

tyrimo metu gauti rezultatai gali būti operatyviai panaudoti nusikaltimui

išaiškinti, taip pat ir nusikaltėlio paieškai. Tokio tyrimo netu poilicijai

gali būti suteikta informacija apie nusikaltimo padarymo būdą, mechanizmą,

nusikaltėlio ir aukos veiksmus įvykio vietoje ir kt.

Tiriant nužudymus būtina sąmoningai, sistemingai ir nuosekliai iškelti

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2020 žodžiai iš 4026 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.