ĮVYKIO VIETOS APŽIŪRA
Kriminalistikos litratūroje įvykio vietos apžiūra apibūdinama įvairiai,
tačiau principinio skirtumo nėra, skirtumai dažniausiai būna redakcinio
pobūdžio:
“Įvykio vietos apžiūra – tai neatidėliotinas tardymo veiksmas,
susidedanti iš materialinių objektų esančių nusikaltimo įvykio vietoje
būklės ir savybių suvokimo, išstudijavimo ir fiksavimo, siekiant išaiškinti
buvusį įvykį, nusikaltėlio asmenybę, nusikaltimo motyvą ir kitų aplinkybių
priklausančių tiriant nusikaltimą“.
“Įvykio vietos apžiūra – nuodugni nusikaltimo vietos apžvalga ir
įrašymas į protokolą išimtų pėdsakų, nusikaltėlio paliktų įrankių, jo
sugadintų daiktų ir apskritai visa, kas gali turėti reikšmės nustatant patį
nusikaltimo faktą, taip pat nurodyti nusikaltėlį ir jį įkalinti.
Bet ko gero racionaliausiai įvykio vietos apžiūra apibūdinama taip:
“Įvykio vietos apžiūra – toks tardymo veiksmas, kurio metu
betarpiškai akivaizdžiai ištiriama ir užfiksuojama įvykio vieta, jos
aplinka, surandami, įtvirtinami ir paimami nusikaltimui ištirti reikalingi
objektai“.
Įvykio vietos apžiūra paprastai yra neatidėliotinas tardymo veiksmas,
atliekamas pradinėje nusikaltimo tyrimo stadijoje. Įvykio vietos apžiūros
organizatorius, vadovas ir tiesioginis vykdytojas yra tardytojas, bet
praktiškai apžiūrėti įvykio vietos dažniausiai vyksta ne tardytojai, o
kriminalinės policijos ar kiti pareigūnai.
Įvykio vieta kriminalistikoje – tai vieta, kurioje buvo padarytas
nusikaltimas (nužudymas, vagystė, plėšimas, išžaginimas ir kt.), ir vieta,
kurioje randama nusikaltimo įrankių, pėdsakų, daiktų ir kt. (pvz. lavono
kūno dalys, ginklas, kuriuo buvo nužudytas žmogus, pavogti daiktai ir kt.).
Ne visada įvairių pėdsakų ar nusikaltimo įrankių suradimo vieta būna
nusikaltimo padarymo vieta, t.y. jos ne visada sutampa, tačiau visais
atvejais tai bus įvykio vietos.
Aiškinant ir tiriant nusikaltimus, išskirtinę reikšmę turi įvykio
vietos apžiūra. Jos aktualumą ir svarbą nulemia tai, kad:
• apžiūros metu randama daug įvairių pėdsakų ir kitų materialių objektų.
Šie įkalčiai proceso metu yra nepakeičiami;
• gaunama per įvykio vietos apžiūrą informacija apie nusikaltimą ir jo
dalyvius pagal laiką dažniausiai yra artimesnė informacija gaunama iš
kitų šaltinių. Tad ji yra tiksliausia ir mažiausiai pakeista. Įvykio
vietoje dažniausiai galima stebėti tiesioginius nusikaltimo padarinius;
• apžiūrint įvykio vietą, galima rasti ne tik pėdsakus, bet ir gauti
informacijos apie įvykio situaciją, nusikaltimo padarymo mechanizmą,
nusikaltimo dalyvių veiksmus įvykio vietoje ir kt.;
• tik įvykio vietoje galima nustatyti tam tikras negatyvias aplinkybes;
3.
• kokybiška ir laiku atlikta įvykio vietos apžiūra sudaro geras prielaidas
greitai išaiškinti nusikaltimą, kryptingai pradėti tardymą, iškelti
pagrįstas versijas apie nusikaltimą ir nusikaltėlį;
• įvykio vietos apžiūros metu gauta informacija padeda operatyviai atlikti
procesinius ir kitus veiksmus, panaudoti orientacinę informaciją
nusikaltėlio paieškai ir sulaikymui;
• klaidos padarytos įvykio vietos apžiūros metu, dažnai būna lemiamos.
Neretai dėl nekokybiškos įvykio vietos apžiūros ar padarytų jos metu
klaidų nepavyksta įrodyti teisiamųjų kaltės.
• Įvykio vietos apžiūra nuo kitų tardymo veiksmų skiriasi tuo,
kad jos metu yra
• tiesiogiai ir akivaizdžiai ištiriama vieta. Tardytojas arba kitas
atliekantis įvykio vietos apžiūrą pareigūnas pats tiesiogiai išskiria
ir užfiksiuoja įvykio vietą. Taip jis susidaro vaizdą apie
nusikaltimą, jo mechanizmą, nusikaltimo situaciją ir kt. Todėl šis
tardymo veiksmas yra nepamainomas.
Įvykio vietos apžiūros tikslas – ištirti ją, išaiškinti koks
nusikaltimas padarytas,
kaip jis įvyko, nustatyti nukentėjusį ir surasti nusikaltėlį. Pagrindiniai
tikslai yra šie:
• nustatyti ir užfiksuoti nusikaltimo pėdsakus, rasti nusikaltimo
įrankius, kitus daiktinius įrodymus;
• nustatyti nusikaltimo padarymo mechanizmą, nusikaltimo būdą, įvykio
situaciją ir kitas labai reikšmingas bylai spręsti aplinkybes;
• surinkti pirminę orentacinę informaciją, leidžiančią iškelti
tardymo versijas, pradėti nusikaltėlio paiešką ir daryti kitus
neatidėliotinus tardymo veiksmus.Įvykio vietos apžiūros klasifikuojamos įvairiai. Pagal
atliekamų apžiūrųišsamumą ir kvalifikuotumą jos skirstomos į paprastas, kvalifikuotas ir
įvykio vietų tyrimus. Paprastas atlieka, kai nusikaltimai būna nesudėtingi,
dažnai akivaizdūs. Jų tikslas – užfiksuoti įvykio situaciją, akivaizdžius
pėdsakus ir kitus objektus. Paprastas apžiūras dažniausiai atlieka vienas
pareigūnas arba grupė pareigūnų nedalyvaujant specialistui.
Kvalifikuotas – esant sudėtingiems nusikaltimams, atlieka
visos
sudėties įvykio vietos tyrimo grupės, kuriose būna vienas ar keli įvairių
sričių specialistai.
Įvykio vietos tyrimas atliekamas, kai būna padaryti labai sudėtingi,
rezonansiniai nusikaltimai. Įvykio vietos tyrimo metu atliekami ne tik
kvalifikuotos apžiūros veiksmai, bet ir ištiriami atskiri objektai, jų
visuma ar netgi pati įvykio vietos situacija.
Atskirų nusikaltimų rūšių ypatumai nulemia ir jų apžiūrų atlikimo
specifiką, todėl įvykio vietų apžiūras galima klasifikuoti ir pagal
nusikaltimų rūšis.
Pagal eiliškumą apžiūros skirstomos į pirminę ir pakartotinę. Pirminė
apžiūra yra svarbiausia, nes tada pati įvykio situacija, esantys ten
pėdsakai ir kiti objektai būna mažiausiai pasikeitę nuo nusikalstamo įvykio
momento.
4.
Pakartotinė apžiūra atliekama toje pačioje vietoje, kurioje jau buvo
atlikta pirminė apžiūra. Ji atliekama tada, kai pirminė apžiūra buvo
atlikta netinkamai dėl blogų oro sąlygų, ar kad nebuvo reikiamų specialistų
arba dėl to, kad nebuvo panaudotos reikiamos techninės priemonės.
Atsižvelgiant į apimtį apžiūros sirstomos į pagrindinę ir papildomą.
Pagrindinė – tai pirminė apžiūra, kurios metu nagrinėjama viso įvykio
situacija, esantys ten pėdsakai ir objektai. Tam tikrais atvejais,
dažniausiai dėl to, kad neteisingai nustatytos įvykio vietos apžiūros
ribos, būtina apžiūrėti papildomai kokius nors objektus ar plotus,
neapžiūrėtus pagrindinės apžiūros metu.
Kad įvykio vietos apžiūra suteiktų daug ir tikslios informacijos apie
nusikaltimą, ji turi būti atliekama atsižvelgiant į šiuos bendruosius
taktinius principus:
1. Neatidėliotinumas. Įvykio vietos apžiūrą reikia atlikti tuojau pat
aptikus įvykį.
Uždelsus apžiūrą, gali dingti daug svarbių pėdsakų, kitų daiktinių įrodymų,
likti neišaiškintų svarbių nusikaltimo aplinkybių.
2. Bendras vadovavimas apžiūrai. Įvykio vietos apžiūroje paprastai
dalyvauja
daug žmonių: specialistai, tardytojai, operatyviniai darbuotojai ir kt.
Todėl šiam sudėtingam procesui būtinas bendras vadovavimas. Paprastai visai
apžiūrai vadovauja kvotėjas (tardytojas). Jis pats atlieka apžiūrą,
koordinuoja visų dalyvių veiksmus ir yra atsakingas už apžiūros rezultatus.
Visi apžiūros dalyviai, taip pat ir dalyvaujantys joje policininkai,
privalo jam paklusti.
3. Operatyvumas, visapusiškumas ir išsamumas. Įvykio vietoje
turi būti
apžiūrimi, tiriami ir fiksuojami visi pėdsakai, daiktiniai įrodymai, kitos
aplinkybės. Negalima teikti pirmenybės vienai kuriai nors versijai.
Subjektyvumas yra žalingas.
4. Planingumas. Tik tinkamai pasirengus, viską apžiūrėjus
nuosekliai pagal
apgalvotą planą, galimi geri rezultatai.
5. Kriminalistikos technikos ir kriminalistikos mokslo
rekomendacijų
panaudojimas. Panaudojus kriminalistikos techniką ir kriminalistikos mokslo
rekomendacijas, daug objektyviau, efektyviau ir išsamiau ištiriama įvykio
vieta ir užfiksuojami rezultatai.
Įvykio vietos apžiūros taktika. Kaip ir daugumos tardymo veiksmų,
įvykio vietos apžiūros taktiką sudaro trys etapai: pasirengimo, pagrindinis
ir baigiamasis.
Įvykio vietos pasirengimo etape išskiriamos dvi stadijos –
pasiruošimas prieš išvykstant į įvykio vietą ir pasiruošimas įvykio