ĮVYKIO VIETOS APŽIŪRA
Kriminalistikos litratūroje įvykio vietos apžiūra apibūdinama įvairiai,
tačiau principinio skirtumo nėra, skirtumai dažniausiai būna redakcinio
pobūdžio:
“Įvykio vietos apžiūra – tai neatidėliotinas tardymo veiksmas,
susidedanti iš materialinių objektų esančių nusikaltimo įvykio vietoje
būklės ir savybių suvokimo, išstudijavimo ir fiksavimo, siekiant išaiškinti
buvusį įvykį, nusikaltėlio asmenybę, nusikaltimo motyvą ir kitų aplinkybių
priklausančių tiriant nusikaltimą“.
“Įvykio vietos apžiūra – nuodugni nusikaltimo vietos apžvalga ir
įrašymas į protokolą išimtų pėdsakų, nusikaltėlio paliktų įrankių, jo
sugadintų daiktų ir apskritai visa, kas gali turėti reikšmės nustatant patį
nusikaltimo faktą, taip pat nurodyti nusikaltėlį ir jį įkalinti.
Bet ko gero racionaliausiai įvykio vietos apžiūra apibūdinama taip:
“Įvykio vietos apžiūra – toks tardymo veiksmas, kurio metu
betarpiškai akivaizdžiai ištiriama ir užfiksuojama įvykio vieta, jos
aplinka, surandami, įtvirtinami ir paimami nusikaltimui ištirti reikalingi
objektai“.
Įvykio vietos apžiūra paprastai yra neatidėliotinas tardymo veiksmas,
atliekamas pradinėje nusikaltimo tyrimo stadijoje. Įvykio vietos apžiūros
organizatorius, vadovas ir tiesioginis vykdytojas yra tardytojas, bet
praktiškai apžiūrėti įvykio vietos dažniausiai vyksta ne tardytojai, o
kriminalinės policijos ar kiti pareigūnai.
Įvykio vieta kriminalistikoje – tai vieta, kurioje buvo padarytas
nusikaltimas (nužudymas, vagystė, plėšimas, išžaginimas ir kt.), ir vieta,
kurioje randama nusikaltimo įrankių, pėdsakų, daiktų ir kt. (pvz. lavono
kūno dalys, ginklas, kuriuo buvo nužudytas žmogus, pavogti daiktai ir kt.).
Ne visada įvairių pėdsakų ar nusikaltimo įrankių suradimo vieta būna
nusikaltimo padarymo vieta, t.y. jos ne visada sutampa, tačiau visais
atvejais tai bus įvykio vietos.
Aiškinant ir tiriant nusikaltimus, išskirtinę reikšmę turi įvykio
vietos apžiūra. Jos aktualumą ir svarbą nulemia tai, kad:
• apžiūros metu randama daug įvairių pėdsakų ir kitų materialių objektų.
Šie įkalčiai proceso metu yra nepakeičiami;
• gaunama per įvykio vietos apžiūrą informacija apie nusikaltimą ir jo
dalyvius pagal laiką dažniausiai yra artimesnė informacija gaunama iš
kitų šaltinių. Tad ji yra tiksliausia ir mažiausiai pakeista. Įvykio
vietoje dažniausiai galima stebėti tiesioginius nusikaltimo padarinius;
• apžiūrint įvykio vietą, galima rasti ne tik pėdsakus, bet ir gauti
informacijos apie įvykio situaciją, nusikaltimo padarymo mechanizmą,
nusikaltimo dalyvių veiksmus įvykio vietoje ir kt.;
• tik įvykio vietoje galima nustatyti tam tikras negatyvias aplinkybes;
3.
• kokybiška ir laiku atlikta įvykio vietos apžiūra sudaro geras prielaidas
greitai išaiškinti nusikaltimą, kryptingai pradėti tardymą, iškelti
pagrįstas versijas apie nusikaltimą ir nusikaltėlį;
• įvykio vietos apžiūros metu gauta informacija padeda operatyviai atlikti
procesinius ir kitus veiksmus, panaudoti orientacinę informaciją
nusikaltėlio paieškai ir sulaikymui;
• klaidos padarytos įvykio vietos apžiūros metu, dažnai būna lemiamos.
Neretai dėl nekokybiškos įvykio vietos apžiūros ar padarytų jos metu
klaidų nepavyksta įrodyti teisiamųjų kaltės.
• Įvykio vietos apžiūra nuo kitų tardymo veiksmų skiriasi tuo,
kad jos metu yra
• tiesiogiai ir akivaizdžiai ištiriama vieta. Tardytojas arba kitas
atliekantis įvykio vietos apžiūrą pareigūnas pats tiesiogiai išskiria
ir užfiksiuoja įvykio vietą. Taip jis susidaro vaizdą apie
nusikaltimą, jo mechanizmą, nusikaltimo situaciją ir kt. Todėl šis
tardymo veiksmas yra nepamainomas.
Įvykio vietos apžiūros tikslas – ištirti ją, išaiškinti koks
nusikaltimas padarytas,
kaip jis įvyko, nustatyti nukentėjusį ir surasti nusikaltėlį. Pagrindiniai
tikslai yra šie:
• nustatyti ir užfiksuoti nusikaltimo pėdsakus, rasti nusikaltimo
įrankius, kitus daiktinius įrodymus;
• nustatyti nusikaltimo padarymo mechanizmą, nusikaltimo būdą, įvykio
situaciją ir kitas labai reikšmingas bylai spręsti aplinkybes;
• surinkti pirminę orentacinę informaciją, leidžiančią iškelti
tardymo versijas, pradėti nusikaltėlio paiešką ir daryti kitus
neatidėliotinus tardymo veiksmus.Įvykio vietos apžiūros klasifikuojamos įvairiai. Pagal
atliekamų apžiūrųišsamumą ir kvalifikuotumą jos skirstomos į paprastas, kvalifikuotas ir
įvykio vietų tyrimus. Paprastas atlieka, kai nusikaltimai būna nesudėtingi,
dažnai akivaizdūs. Jų tikslas – užfiksuoti įvykio situaciją, akivaizdžius
pėdsakus ir kitus objektus. Paprastas apžiūras dažniausiai atlieka vienas
pareigūnas arba grupė pareigūnų nedalyvaujant specialistui.
Kvalifikuotas – esant sudėtingiems nusikaltimams, atlieka
visos
sudėties įvykio vietos tyrimo grupės, kuriose būna vienas ar keli įvairių
sričių specialistai.
Įvykio vietos tyrimas atliekamas, kai būna padaryti labai sudėtingi,
rezonansiniai nusikaltimai. Įvykio vietos tyrimo metu atliekami ne tik
kvalifikuotos apžiūros veiksmai, bet ir ištiriami atskiri objektai, jų
visuma ar netgi pati įvykio vietos situacija.
Atskirų nusikaltimų rūšių ypatumai nulemia ir jų apžiūrų atlikimo
specifiką, todėl įvykio vietų apžiūras galima klasifikuoti ir pagal
nusikaltimų rūšis.
Pagal eiliškumą apžiūros skirstomos į pirminę ir pakartotinę. Pirminė
apžiūra yra svarbiausia, nes tada pati įvykio situacija, esantys ten
pėdsakai ir kiti objektai būna mažiausiai pasikeitę nuo nusikalstamo įvykio
momento.
4.
Pakartotinė apžiūra atliekama toje pačioje vietoje, kurioje jau buvo
atlikta pirminė apžiūra. Ji atliekama tada, kai pirminė apžiūra buvo
atlikta netinkamai dėl blogų oro sąlygų, ar kad nebuvo reikiamų specialistų
arba dėl to, kad nebuvo panaudotos reikiamos techninės priemonės.
Atsižvelgiant į apimtį apžiūros sirstomos į pagrindinę ir papildomą.
Pagrindinė – tai pirminė apžiūra, kurios metu nagrinėjama viso įvykio
situacija, esantys ten pėdsakai ir objektai. Tam tikrais atvejais,
dažniausiai dėl to, kad neteisingai nustatytos įvykio vietos apžiūros
ribos, būtina apžiūrėti papildomai kokius nors objektus ar plotus,
neapžiūrėtus pagrindinės apžiūros metu.
Kad įvykio vietos apžiūra suteiktų daug ir tikslios informacijos apie
nusikaltimą, ji turi būti atliekama atsižvelgiant į šiuos bendruosius
taktinius principus:
1. Neatidėliotinumas. Įvykio vietos apžiūrą reikia atlikti tuojau pat
aptikus įvykį.
Uždelsus apžiūrą, gali dingti daug svarbių pėdsakų, kitų daiktinių įrodymų,
likti neišaiškintų svarbių nusikaltimo aplinkybių.
2. Bendras vadovavimas apžiūrai. Įvykio vietos apžiūroje paprastai
dalyvauja
daug žmonių: specialistai, tardytojai, operatyviniai darbuotojai ir kt.
Todėl šiam sudėtingam procesui būtinas bendras vadovavimas. Paprastai visai
apžiūrai vadovauja kvotėjas (tardytojas). Jis pats atlieka apžiūrą,
koordinuoja visų dalyvių veiksmus ir yra atsakingas už apžiūros rezultatus.
Visi apžiūros dalyviai, taip pat ir dalyvaujantys joje policininkai,
privalo jam paklusti.
3. Operatyvumas, visapusiškumas ir išsamumas. Įvykio vietoje
turi būti
apžiūrimi, tiriami ir fiksuojami visi pėdsakai, daiktiniai įrodymai, kitos
aplinkybės. Negalima teikti pirmenybės vienai kuriai nors versijai.
Subjektyvumas yra žalingas.
4. Planingumas. Tik tinkamai pasirengus, viską apžiūrėjus
nuosekliai pagal
apgalvotą planą, galimi geri rezultatai.
5. Kriminalistikos technikos ir kriminalistikos mokslo
rekomendacijų
panaudojimas. Panaudojus kriminalistikos techniką ir kriminalistikos mokslo
rekomendacijas, daug objektyviau, efektyviau ir išsamiau ištiriama įvykio
vieta ir užfiksuojami rezultatai.
Įvykio vietos apžiūros taktika. Kaip ir daugumos tardymo veiksmų,
įvykio vietos apžiūros taktiką sudaro trys etapai: pasirengimo, pagrindinis
ir baigiamasis.
Įvykio vietos pasirengimo etape išskiriamos dvi stadijos –
pasiruošimas prieš išvykstant į įvykio vietą ir pasiruošimas įvykio
vietoje.
Paprastai išvykstant į įvykio vietą, imamasi šių priemonių:
• gavus pranešimą apie veiksmą, turintį nusikaltimo požymių,
stengiamasi gauti kuo daugiau informacijos apie nusikaltimo pobūdį,
situaciją ir kt.;
• organizuojama įvykio vietos apsauga;
• organizuojamas pagalbos suteikimas nukentėjusiems;
5.
• organizuojamas darbas nusikaltimo padariniams likviduoti;
• sudaroma operatyvinė tardymo grupė (tardytojas, operatyviniai
policijos darbuotojai, teismo medicinos ekspertas ir kt.);
• sprendžiama, kokių specialistų reikės įvykio vietai apžiūrėti,
iškviečiami specialistai;
• pasirūpinama transportu;
• paimama būtina kriminalistinė technika pėdsakams surasti ir
fiksuoti;
• remiantis pirmine informacija, organizuojama nusikaltėlių paieška.
Atvykus į įvykio vietą, pasiruošimas apžiūrai tęsiamas:
• organizuojama nusikaltėlio paieška “karštais pėdsakais“;
• apklausiami asmenys, kurie pirmieji aptiko įvykio vietą, matė ar
girdėjo apie įvykį;
• iš įvykio vietos pašalinami pašaliniai asmenys;
• nustatomi pasikeitimai padaryti nusikaltimo vietoje;
• instruktažo metu operatyinės tardymo grupės nariams paskirstomas
darbas.
Pagrindinį įvykio vietos apžiūros etapą dažniausiai sudaro tokie
veiksmai:
Bendra įvykio vietos apžvalga. Jos metu orientuojamosi vietovėje,
nustatomi įvykio vietos apžiūros ribos ir orientyrai, nustatomi apžiūros
išeities taškai, taktiniai būdai ir jų atlikimo eiliškumas, fiksuojamas
bendras
vaizdas ir kt.
Nuo bendros apžiūros einama prie detalios. Joje išskiriamos dvi
apžiūros stadijos: statinė ir dinaminė.
Statinės apžiūros metu daiktai ir pėdsakai apžiūrimi jų nejudinant ir
nurodomas jų ryšys su įvykiu ir kitais daiktais, fiksuojama jų būklė.
Dinaminės apžiūros metu daiktai ir pėdsakai apžiūrimi juos judinant,
keičiant jų padėtį.
Šioje stadijoje daiktai matuojami, sveriami, ieškoma ant jų nematomų
pėdsakų ir kt.
Įvykio vietos taktiniai būdai:
• koncencinis – kai apžiūra vyksta nuo periferijos į centrą;
• ekscentrinis – kai apžiūrima nuo centro į periferiją;
• juostinis (frontinis) – apžiūrima viskas paeiliui, nuosekliai,
pagal tam tikrus plotus, juostas;
• apžiūra pagal nusikaltėlio paliktus pėdsakus.
Kurį taktinį apžiūros būdą pasirinkti, sprendžia tardytojas ar kitas
apžiūrą atliekantis pareigūnas. Galimas ir kombinuotas apžiūros variantas,
t.y. apžiūrėti naudojant kelis būdus, bet visada reikia stengtis nepadaryti
žalos pėdsakams ir daiktiniams įrodymams.
Baigiamasis apžiūros etapas yra apžiūros rezultatų įforminimas.
Įvykio vietos
6.
apžiūros rezultatai fiksuojami protokoluose, nuotraukose, kino ir vaizdo
juostose, panaudojant kitus kriminalistinius fiksavimo būdus, sudarant
planus ir schemas. Labai svarbu supakuoti daiktinius įrodymus, kad esantys
ant jų pėdsakai nenukentėtų. Fiksavimo etapas baigiamas gautų rezultatų
vertinimu.
ĮVYKIO VIETOS APŽIŪRA NUŽUDIMO ATVEJU
Tiriant nužudymus susiduriama su keliomis standartinėmis
postkriminalinėmis situacijomis:
1. Aiški situacija: žinomos nužudytojo ir žudiko asmenybės, aiškūs
moktyvai ir
kt. Tada pagrindinis įvykio vietos apžiūros tikslas – tiksliai ir išsamiai
užfiksuoti esamus pėdsakus ir kitus objektus, taip pat įvykio vietos
situaciją.
2. Situacija, kai žinoma nukentėjusiojo asmenybė, beveik aiškus
nusikaltimo
motyvas, bet nežinomas nusikaltėlis. Tuomet įvykio vietos apžiūros tikslas
– ne tik užfiksuoti pėdsakus ir kitus objektus, bet ir gauti orentacinės
informacijos apie nusikaltėlį.
3. Situacija, kai nežinomas nei nukentėjusysis, nei
nusikaltėlis. Tada įvykio
Vietos apžiūros tikslas (be visų ankščiau išvardintų) – nustatyti lavono
asmenybę.
Visos šios situacijos turi tam tikrų modifikacijų, kurių tyrimo
tikslai gali būti platesni arba siauresni. Be to, galimos ir kitos, gerokai
rečiau pasitaikančios situacijos.
Tiriant įvykio vietas nužudymų bylose, reikia spręsti dvi svarbias
užduotis: surinkti įrodomąją informaciją ir ją užfiksuoti, taip pat gauti
orientacinės informacijos nusikaltimui išaiškinti.
Nužudymus galime priskirti prie labai sunkių ir pavojingų
nusikaltimų, kuriuos svarbu atskleisti ir išaiškinti. Jų tyrimas yra
įvairus ir sudėtingas, nes yra įvairių nužudymo padarymo būdų:
• radus pasikorusį lavoną;
• ištraukus lavoną iš vandens;
• nusinuodijimo atveju;
• savižudybės inscenizavimo atveju;
• nužudymui panaudojus bukus, aštrius daiktus;
• panaudojus šaunamąjį ginklą;
• nužudymas įvykęs dėl atmosferinės ar techninės energijos;
• nužudymas padarytas esant žemai ar aukštai oro temperatūrai;
• radus kūdikio lavoną.
Sprendžiant šias užduotis, policijos pareigūnai kartu su įvykio
vietos apžiūra
7.
atlieka daug kitų neprocesinių veiksmų. Jeigu įvykio vietos apžiūra ir šie
glaudžiai koordiniuojami veiksmai turi bendrą tikslą, tai jau bus taktinė
operacija. Tokiais atvejais dažnai atliekamas įvykio vietos tyrimas. Šio
tyrimo metu gauti rezultatai gali būti operatyviai panaudoti nusikaltimui
išaiškinti, taip pat ir nusikaltėlio paieškai. Tokio tyrimo netu poilicijai
gali būti suteikta informacija apie nusikaltimo padarymo būdą, mechanizmą,
nusikaltėlio ir aukos veiksmus įvykio vietoje ir kt.
Tiriant nužudymus būtina sąmoningai, sistemingai ir nuosekliai iškelti