Wilkas ir wiskas apie ji dokumentas
5 (100%) 1 vote

Wilkas ir wiskas apie ji dokumentas

Nenugalimasis vilkas

Vilkai moka išlikti. Jie niekada nepasitraukė iš Pabaltijo, nors šiais laikais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jie baigiami išmedžioti. Vilkų ateitis Pabaltyje priklauso nuo žmonių supratimo ir rūpesčio. Nepaisant pasipriešinimo, vilkai turi galimybę išlikti.

Pabaltijys – nykstančių vilkų oazė

Vilkai – laukiniai plėšrūnai – visada gyveno Pabaltijo miškų platybėse. Protingi ir lengvai prisitaikantys vilkai galės išlikti jei tik turės maisto. Jų pagrindinis grobis – medžiojamieji gyvūnai: stirnos, šernai, elniai, briedžiai. Kažkada vilkai gyveno visoje Europoje, tačiau tarp XVII ir XX amžiaus buvo beveik visiškai išnaikinti. Jie išliko tik Rytų Europoje. Nepaisant to, vilkai nepasiduoda, jie netgi bando sugrįžti, jeigu turi tokią galimybę. Baltijos šalyse dėl žmonių poveikio vilkų skaičius svyruoja. Miškai čia užima tarp pusės ir trečdalio viso ploto. Vilkams ir kitiems mėsėdžiams gyvūnams tai puikūs medžioklės plotai.

Pabaltyje vilkų mažėja

Vilkai gyvena tik keli kilometrai nuo žmonių gyvenviečių, todėl kyla konfliktų. Jie medžioja tuos pačius gyvulius kaip ir žmonės. Pabaltijo šalyse gyvena maždaug 1000 vilkų – tai per pus mažiau negu prieš penkeris metus. Ūkininkai ir atokių kaimų gyventojai baiminasi dėl gyvulių saugumo. Išpūsti pasakojimai apie vilkus žmogėdras kelia nerealią baimę. Vilkai kovoja dėl išlikimo. Jei medžiotojai iššaudo vilko rują ir jam tenka palikti teritoriją, vienišas vilkas ilgai neišgyvens. Atsiskyrėlis pasmerktas bado ir naujos teritorijos paieškoms. Vilkui reikia maždaug 2 kg mėsos per dieną. Būdamas labai alkanas, gaudo viską, ką tik gali pagauti.

Medžiotojai ardo vilkų rujas

Ne tik badas gresia alkaniems plėšrūnams. Tik dėka geros uoslės ir atsargumo vilkai išsigelbėja iš brakonierių paspęstų spąstų. Spąstai ir žabangos Baltijos šalyse – neteisėti įrankiai, tačiau brakonieriai juos dažnai naudoja. Dar didesnį pavojų vienišam vilkui kelia kiti vilkai. Ruja staugimu gyvenamą teritoriją skelbia šventa nuosavybe. Jei vienišas vilkas pastebimas svetimoje teritorijoje, jo laukia mirtis, todėl tenka pasišalinti. Ruja – tai viena didelė šeima. Giminę pratęsia tik viena pora – pirmoji patelė ir pirmasis patinas. Likę vilkai yra paskutinių dviejų metų jaunikliai. Jie medžioja kartu ir dalinasi laimikiu. Didesnei rujai lengviau pagauti didelį grobį, pavyzdžiui, briedį, tačiau dėl intensyvios medžioklės Baltijos valstybėse didesnės negu 4-5 vilkų rujos tampa retenybe.

Baimė slypi tautosakoje

Paprastai vilkai laikosi atokiai nuo žmonių, bet vienišas, neturintis savo medžioklės teritorijos vilkas – rizikuoja. Čia jis kartais matomas prie vietinio savartyno, kur yra maisto atliekų. Nepaisant įsišaknijųsių prietarų, vilkai vengia ir bijo žmonių. Dauguma žmones užpuolusių vilkų per pastaruosius šimtmečius – buvo pasiutę. Šiuo metu pasiutligė tarp vilkų – tikra retenybė. Mūsų baimių šaknys slypi tautosakoje, kuri mažai ką turi bendro su tikrove.

Mitas apie vilkų invaziją iš rytų

Baltijos valstybėse vilkų medžioklė leidžiama. Privilioti skerdiena prie medžioklės bokštelio jie tampa lengvu taikiniu. Šiuo metu Baltijos šalyse sumedžiojama šimtai vilkų, kartais tai sudaro daugiau nei trečdalį populiacijos. Medžiotojai pateisina tokio masto žudynes tikėjimu, kad vilkai gausiai migruoja į Pabaltįjį iš Rusijos ir Baltarusijos. Medžiotojai tvirtina, kad kiek vilkų benušautų, jų vietą užims atvykėliai. Sakoma, kad vilkai migruoja per užšalusius ežerus Estijos ir Rusijos pasienyje. Latvijos ir Lietuvos rytuose nėra kliučių vilkams judėti. Bet ar šios istorijos atitinka tikrovę? Pastarosiomis žiemomis Estijos ir Latvijos pasieniečiai kartu su mokslininkais stebėjo ar vilkai atkeliauja iš Rytų. Iškritus šviežiam sniegui, siena buvo patruliuojama, ieškoma vilkų migracijos požymių. Vilkai keliauja vienas kito pėdomis todėl lengvai gali suklaidinti. Pasieniečiai buvo mokomi pažinti ir suprasti vilkų pėdsakus. Tyrimas parodė, kad žiemos metu Estijos ir Latvijos rytinę sieną kerta ne daugiau kaip 20 vilkų. Tai paneigia tvirtinimus apie vilkų invaziją iš rytų.

Vilkai padeda išlikti savo aukoms

Pabaltijo vilkų medžioklės teritorijų turtai parodo gamtos gėrybes tūkstantmečiais maitinusias plėšrūnus ir žmones. Tankūs Pabaltijo miškai pasižymi laukinės gamtos įvairove. Kai kurie miškai yra vieninteliai pirmykščių Europos miškų palikuonys. Voverė skraiduolė, gyvenanti kartu su vilkais Latvijoje ir Estijoje, tapo nepaliesto miško simboliu. Vilkai visais laikais darė įtaką šiuose miškuose gyvenančių gyvūnų būčiai. Medžiojamieji žvėrys evoliucionuoja kartu su vilkais. Bėgant amžiams išlieka tik greičiausi ir tvirčiausi. Vilkai padeda jiems palaikyti formą.

Vilkai sprendžia bebrų ir usūrinių šunų problemą

Beveik visiškai išnykę bebrai, vėl išplito ir pelkėtuose miškuose tapo vilkų grobiu. Pakrantėse medžius kertantys bebrai yra lengvai pagaunami. Šiais laikais bebrai sudaro trečdalį vilkų vasaros raciono.

Plėšrūnai-įsibrovėliai pelkėse kelia pavojų paukščiams. Usūrinis šuo puikiai plaukia, todėl šeimininkauja pelkėje. Usūriniai šunys kilę iš Rusijos, Kinijos ir Japonijos. 1948 metais buvo
atgabenti į Latviją kailininkystės pramonei. Iš Rusijos ir Baltarusijos jie išplito po visą Pabaltįjį. Usūriniai šunys atsiveda iki 10 jauniklių ir dabar mažiau medžiojami dėl kailių. Iš kai kurių vietų išstumia lapes. Jie naikina smulkius gyvūnus ir perinčius paukščius, platina pasiutligę. Usūriniai šunys naikina balų vėžlius. Tai ypač reti Šiaurės Europos gyvūnai. Mažytė populiacija Lietuvoje gali neišlaikyti usūrinių šunų persekiojimo. Vilkai medžioja usūrinius šunis. Sakoma, kad sumedžioja daugiau negu gali suėsti. Vilkai reguliuoja usūrinių šunų populiaciją ir palengvina gyvenimą kitiems gyvūnams.

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 949 žodžiai iš 1657 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.