X maitinimo įmonės veiklos analizė
5 (100%) 1 vote

X maitinimo įmonės veiklos analizė

TURINYS

ĮVADAS 9

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ 10

1.1.Įmonės tikslas 10

1.2. Įmonės steigimas 11

1.3. Maitinimo įmonės rūšys, tipai, kategorijos 11

1.4. Aplinka verslui plėtoti, reklama 11

1.5. Gamybos organizavimas 14

1.5.1 Žaliavų tiekimo ir sandėliavimo ūkis 14

1.5.2. Gaminamos produkcijos asortimentas. 16

1.5.3. Darbuotojų poreikio analizė 17

1.5.4. Techninių įrenginių aprašymas 18

1.5.5. Gamybini patalpų analizė 18

1.5.6. Produkcijos organizavimas 18

1.6. Technologinių procesų ir produkcijos kokybės kontrolės organizavimas 19

1.7.Darbų saugos priemonės 20

1.8. Ergonomikos reikalavimai 20

2. MAITINIMO ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ 22

2.1. Maitinimo įmonės pristatymas 22

2.2 Aplinka verslui plėtoti. 22

2.3.Gamybos organizavimo analizė 23

2.3.1.Žaliavų tiekimo ir sandėlių ūkio organizavimas. 23

2.3.2. Gaminamos produkcijos asortimento analizė 25

2.3.2. Gamybos darbuotojų poreikio analizė 26

2.3.3. Technologinių įrenginių aprašymas 27

2.3.5.Gamybinių patalpų analizė 28

2.3.6. Produkcijos realizacijos organizavimas 29

2.4. Technologinių procesų ir produkcijos kokybės kontrolės organizavimas. RVASVT sistemos įdiegimo eiga (būtinosios programos) 30

2.5.Darbo saugos priemonės 31

2.6 Ergonomikos reikalavimų pritaikymas 33

3.TYRIMO ANALIZĖ 34

LITERATŪROS SĄRAŠAS 39

ĮVADAS

Individualios D. Burbienės valgyklos “SAULĖ” tikslai rėmimo priemonių pagalba užimti kuo didesnę rinkos dalį. Pagrindinis įmonės pasisekimo rinkoje faktorius – tai klientų pritraukimas ir išlaikymas efektyviai tenkinant jų poreikius. Įmonės keliami tikslai yra ateities garantas, kad „ji yra ir bus“. Jais gali planuoti savo ateitį, gerinti įmonės veiklą bei stiprinti vardą, tobulėti, didinti rinkos dalį.

Taigi kaip pagerinti įmonės padėtį? Kaip pasiekti užsibrėžtų tikslų? Pabandysiu baigiamajame darbe kaip Individuali D. Burbienės valgykla “SAULĖ” gali pasiekti užsibrėžtų savo tikslų pasitelkdama rėmimo priemones jiems įgyvendinti.

Darbo tikslas yra – atlikti X maitinimo įmonės veiklos analizę ir numatyti veiklos perspektyvą.. Remiantis turimomis teorijos žiniomis šiems tikslams įgyvendinti, manau geriausia būtų pasirinkti šias rėmimo priemones – reklamą, pardavimų skatinimą ir populiarinimą.

Darbo uždaviniai – atlikti literatūros analizę, atlikti maitinimo įmonės analizę, atlikti tyrimą, kurio pagalba parinkti tinkamiausias rėmimo priemones.

Objektas šiame darbe yra Individuali Danutės Burbienės uždarojo tinklo valgykla „SAULĖ“.

Tyrimo metodika buvo atliekama individuali apklausa. Jos duomenys rodo, kad labiausia šiai maitinimo įmonei reikalinga reklama ir populiarinimas. 1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ

1.1.Įmonės tikslas

“Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, verslininkystės ištakos siekia žilą senovę. Ji formavosi šimtmečius, viekas prasidėjo nuo amatų atsiradimo, o šiandien klesti pramoninis verslas.

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Lietuva buvo tipiška agrarinė šalis, kurios maždaug trys ketvirtadaliai gyventojų vertėsi žemės ūkiu. Vėliau kūrėsi pramonė, daugėjo miesto gyventojų.” Kazys Lukošiavičius ir Bronislovas Martinkus, 2001 metai.

Visame pasaulyje, didelę pramonės dalį sudarė žemės ūkio šaka, tačiau žmonės surado ir kitų pramonės šakų.

Pramonės lygiu Lietuva, tais laikais, buvo atsilikusi nuo kaimyninių šalių, Latvijos ir Estijos. Kaimyninėse šalyse buvo toliau pažengę mašinų pramonė, lengvoji pramonė, bei celiuliozės gamyba ir kita.

Įmonės tikslai yra jos pačios veiklos orientyras ir vertinimo kriterijus. Tikslai formuojami derinant individualius kiekvieno ir darbuotojų grupių interesus. Tai labai konfliktinis procesas, nes, tenkinant vienų asmenų ar grupių interesus, kitos grupės nariai turi priimti savanoriškai arba priverstinai dominuojančios grupės interesus. Formuojant įmonės tikslus įtakos turi ir išoriniai veiksniai. Įmonės tikslus sąlygoja ir rinkos partneriai, socialinės grupės, bei visuomenė.

Įmonės tikslai yra dvejopi: ekonominiai ir socialiniai.

Socialiniai įmonės tikslai:

• suformuoti gerą įmonės klimatą;

• garantuoti tinkamas darbo sąlygas;

• rūpintis darbuotojų lūkesčiais ir prisidėti prie jų įgyvendinimo;

• įtraukti darbuotojus į įmonės tikslų formavimą ir jų įgyvendinimą. Socialinių tikslų akcentavimas reiškia, kad žmogus traktuojamas ne tik kaip

gamybos subjektas, bet ir kaip subjektas, turintis individualų ir grupinį tikslą, išeinantį už siaurų gamybos rėmų.

Socialinius įmonės tikslus ne visada galima išreikšti konkrečiais dydžiais, nors tokie rodikliai, kaip vidutinis darbo užmokestis, darbuotojams skirtoji pelno suma, lėšos labdarai, kenksmingų darbo vietų skaičius ir kt., kartu yra ir socialiniai rodikliai. Daug svarbiau turėti socialinės politikos nuostatas ir nenukrypstamai jas įgyvendinti, formuojant ekonominius įmonės tikslus.

“Ekonominiai Įmonės tikslai. Nors ūkininkavimo filosofijoje akcentuojami eti¬niai ir moraliniai principai, t.y. socialinis aspektas, negalima užmiršti, kad įmonė pirmiausia siekia ekonominių tikslų.

Ekonominių įmonės tikslų sistemą sudaro gamybos, finansavimo ir pasi¬sekimo tikslai: gamybos apimčių didinimas, gamybos kaštų mažinimas, pelno ir rentabilumo didinimas.”

1.2. Įmonės
steigimas

Norint steigti kokią nors įmonę, reikia parengti visus reikalingus dokumentus. Įmonės steigimo dokumentai priklauso nuo įmonės juridinės formos.

Steigiant individualią įmonę, kokia ir yra ši analizuojama valgykla “SAULUĖ”, reikia parengti ir pateikti šiuos dokumentus:

• Pareiškimą įregistruoti maitinimo įmonę.

• Leidimą (licenziją užsiimti tam tikra veikla ir kvalifikacijos atestatą).

• Ekologinį pasą ir įmonės vardo įregistravimo pažymėjimą, įmonės vardas įteisinamas Valstybiniame patentų biure, pagal “Firmų vardų” nustatytą tvarką. Neregistruojami vardai, kurie sutampa su jau įregistruotais vardais. Jie turi būti aiškūs, iš jų turi būti aišku kokia veikla užsiima įregistruota įmonė.

• Kai įmonė įkuriama nuosavame bute, reikia turėti iš notaro patvirtintą nuosavybę liūdinantį dokumentą.

Visi dokumentai pateikiami vietos savivaldybei, sumokėjus registracijos mokestį banke.

Maitinimasis būtinas fiziologiniams poreikiams patenkinti, antra vertus, jis turėtų tenkinti dvasinius poreikius žmonių kultūringo bendravimo, estetinio skonio ugdymo forma.

1.3. Maitinimo įmonės rūšys, tipai, kategorijos

Maitinimo įmonės gali būti klasifikuojamos įvairiais būdai: pagal gamybos centralizavimo laipsnį, pagal lankytojų kontingentą, pagal specializacijos laipsnį. Maitinimo įmonės skirstomos ir pagal lygį.

Ši maitinimo įmonė priklauso žemesniojo laipsnio lygį, nes kalbama apie valgyklą.

Valgykla – čia ruošiami ir vietoje realizuojami pietūs, pavakariai. Dalis patiekalų gali būti išduodama į namus. Pagal vietą ir aptarnaujamą kontingentą valgyklos gali būti atviros ir uždarojo tinklo. Atvirojo tinklo valgyklos gali vakare dirbti kaip kavinė ar restoranas. Uždarojo tinklo valgyklos dirba tik dienos metu.

1.4. Aplinka verslui plėtoti, reklama

Įmonės aplinka siaurąja prasme reikėtų laikyti tą vietovę, kur yra pati įmonė. Įmonės ryšiu su keletu asmenų, įmonių, bei organizacijų. Visų grupių interesai yra skirtingi, kartais sutampantys, kartais ir prieštaringi. Įmonė gali veikti sėkmingai tik tada, kai pasiekiama tarp įmonės ir jos partnerių interesų pusiausvyra.

Įmonės aplinka yra visas šalies ūkis. Ir nenuostabu, nes, valstybė nustato įvairiausių mokesčių dydžius, minimalius atlyginimų dydžius darbuotojams, atostogų trukmę, saugaus darbo taisykles, higienos reikalavimus, išduoda įvairias licenzijas naudoti gamtos išteklius. Įmonių veiklai didelę įtaką daro ir užsienio valstybių įmonių veikla, nes turbūt pasaulyje nerasime valstybės, kuri neprekiautų su kitomis šalimis, o tik gyventų iš savo vidinių išteklių (Lukoševičius K., Martinkus B. Verslo vadyba. – Kaunas:

Gali būti taip, kad įmonė siūlo gerą paslaugą, yra jai nustačiusi tinkamą kainą ir naudoja pakankamai tobulą paskirstymo sistemą, tačiau norimos pardavimo apimties vis tiek greitai nepavyksta pasiekti. Tai ypač akivaizdu intensyvios konkurencijos sąlygomis, kai daugelis konkurentų siūlo gana panašias paslaugas. Labiausiai tikėtina tokios problemos priežastis – potencialūs pirkėjai tik atsitiktinai sužino apie paslaugą arba produktą, jiems niekas tinkamai nepaaiškina siūlomos paslaugos privalumų, neskatina ja pasinaudoti. Tenka imtis specialių veiksmų, kurie užpildytų šią spragą. Tam naudojamas marketingo komplekso elementas rėmimas.

Rėmimas – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, kuriais numatytos asmenų grupės informuojamos ir skatinamos pirkti.

Rėmimas yra ketvirtasis marketingo komplekso elementas. Kaip matyti iš jo apibrėžimo, jis apima marketingo veiksmus, kuriais siekiama dviejų pagrindimų tikslų:

• informuoti numatytas asmenų grupes apie įmonės pasiūlymus;

• skatinti jais pasinaudoti.

Tiek abu tikslai, tiek ir jiems pasiekti pasitelkiami būdai neretai būna neatskiriamai susiję: informacija pateikiama taip, kad savaime skatintų pirkti, o skatinimas atliekamas drauge pateikiant tam tikrą informaciją. Tačiau nė vienas šių tikslų negali būti įgyvendintas, jei įmonė neužmezga ryšio su pageidaujamomis asmenų grupėmis, „nepasiekia“ jų savo informuojančiais ir skatinančiais veiksmais.

Iki šiol tiek marketingo teorijoje, tiek praktikoje pardavimo skatinimo turinys buvo suvokiamas nevienareikšmiškai. Paprastai pardavimo skatinimas laikomas giminine sąvoka, apimančia įvairias skatinimo priemones, kurios negali būti priskirtos kitiems rėmimo veiksmams. Iš tikrųjų pardavimo skatinimas apima ir vieningą veiksmų sistema sujungtas priemones, parinktas iš visu marketingo komplekso elementų. Kartais šis terminas siejamas tik su visuma gamintojo priemonių, kurios tiekiamos kaip pagalba prekybininkams prekių pardavimo vietoje.

Pardavimo skatinimą galima apibrėžti kaip visumą į pirkėjus, nukreiptu skatinamojo pobūdžio veiksmu ir informacijos srautu, sudarančiu palankias sąlygas prekei įsigyti.

Pardavimo skatinimo priemonėmis įmonė siekia sukelti stipresnę ir greitesnę pirkėjų reakciją, atkreipti dėmesį į tam tikrų prekių pasiūlą ir kt.

Gamintojui informacija perduodama pardavimo skatinimo priemonėmis nukreipiama į vartotojus ir prekybininkus.

Informacija iš išorinių šaltinių, skleidžiama visuomenės informavimo priemonėmis ir pagrįsta žiniomis, vadinama populiarinimu.
tiesiogiai neskatina pirkti prekę, bet tik formuoja nuomonę apie jų gamintojus.

Populiarinimas siekia šių tikslų:

• Padėti pateikti naują prekę į rinką;

• Daryti įtaką tam tikriems rinkos segmentams;

• Kurti įmonės įvaizdį;

Yra naudojamos šios įmonės populiarinimo priemonės

• Naujienų apie prekę ar įmonę skleidimas;

• Įvairios brošiūros, reklaminiai bukletai;

Labai svarbi populiarinimo sudedamoji dalis ryšiai .su visuomene, kurie apima vyriausybę, socialines grupes, mokslo ir mokymo institutus, tarptautinius ryšius, tarpininkus, vartotojus ir pan.

Kadangi informacijos perdavimo šaltinis neskiria informacijos perdavimo priemonėms laiko ar vietos, pasakojimo autorius gali būti arba nebūti identifikuotas, o pasakojimas gali būti arba nebūti toks pat kaip pateiktas perdavimo priemonėms originalas. Kiekviena priemonė, pateikianti istoriją, tampa šaltiniu skaitytojų, klausytojų ar žiūrovų akyse. Ir kadangi pasakojimo autorius mažai kontroliuoja kaip ar kada pateikti pasakojimą, populiarinimas yra nekontroliuojamas metodas realizuoti žinias masinėse informacijos perdavimo priemonėse. Šiuo atveju informacija apie įmonę ir jos prekes pateikiama ne tos įmonės užsakymu, o žiniasklaidos darbuotojų iniciatyva. Straipsniuose ar laidose nesiūloma pirkti prekių ar naudotis tam tikromis paslaugomis, o pateikiama tik žurnalistų ir specialistų informacija apie įmonės veiklą, jos naujoves. Tokia informacija labai svarbi įmonei, nes ja vartotojai labiau pasitiki nei reklama. Įmonės suinteresuotos, kad žiniasklaidos atstovai būtų informuoti apie pradėtas gaminti ar dar tik kuriamas prekes, naujas gamybos technologijas, įsteigtas naujas parduotuves ir t.t. Todėl žurnalistai yra kviečiami i įvairius įmonių organizuojamus renginius, jiems siunčiama informacija apie įmonės veiklą, permainas ir pan. Savo ruožtu žiniasklaida, ypač specializuoti laikraščiai ir žurnalai, vienu iš svarbiausių savo uždavinių laiko skaitytojų informavimą apie tam tikros srities naujoves. Populiarinimo pavyzdžiai yra svarbesnių įmonių uždarbio pranešimai, pranešimai apie labdaros kampanijas, paskutinių mokslinių atradimų programas, naujas medicinines ar chirurgines technikas ir pan. Informacijos perdavimo priemonės gali gauti informaciją straipsnio, pasakojimo su nuotraukomis, spausdinto interviu ar filmo scenarijaus forma. Siekiant padidinti tikimybę, jog pasakojimas atkreips informacijos perdavimo priemonės dėmesį, autorius turi aiškiai ir kiekvienai priemonei priimtinai suformuluoti savo istoriją ir turėti gerą reputacija kaip pasitikėjimo juo ženklą. Kitas metodas, siekiant populiarinimo, yra inscenizuoti įvykį, kuris sudomintų informacijos perdavimo priemones. Visi susijungimai, dedikacijos, maratonai, ceremoniniai susitikimai, honorariniai apdovanojimai, kontraktų pažymėjimai, organizuoti protestai, spaudos konferencijos ir kiti panašūs įvykiai yra pateikiami kaip žinios, naujienos. Inscenizuojant įvykį, šaltinis mėgina įgyti tam tikros kontrolės tam, kas yra pateikiama perdavimo priemonėje. Kai kuriose organizacijose populiarinimas papildo pagrindinę strategiją, siekiant ryšių su visuomene tikslų.

1.5. Gamybos organizavimas

1.5.1 Žaliavų tiekimo ir sandėliavimo ūkis

Iš atsargų aprūpinama daugumoje pramonės įmonių. Tai garantuoja nuolatinį gamybai reikalingų medžiagų tiekimą, tačiau čia padidėja sandėliavimo išlaidos.

Su gamyba sinchronizuotas tiekimas, kuris vadinamas „tiksliai laiku“, perkelia sandėliavimo riziką ant tiekėjų pečių. Čia sudaromos ilgalaikės sutartys su tiekėjais.

Sutartis su tiekėjais sudaro pati įmonės savininkė. Ji sudaro sutartis su maisto produktų tiekėjais kurie garantuoja prekės pristatymą vartotojui ir pasirenka, kad būtų ilgalaikė tiekimo sutartis, garantuojanti pastovų tiekimą.

Sudaroma tiesioginė prekybos sutartis, prekės siunčiamos tiesiai gavėjui (maitinimo įmonei), lygiai taip pat tiesiai sumokama už prekes tiekėjui;

Medžiagos tiekėjų tiekiamos griežtai apibrėžtomis apimtimis ir griežtais terminais. Atsargų panaikinimo ir rizikos perdavimo teikiama nauda gali būti labai nuostolinga tuo atveju, jei tiekėjai laiku nepateiks gamybai reikalingų medžiagų, tačiau tai galima kompensuoti baudomis. Kur kas blogesnės pasekmės, kai gamyba sutrinka dėl paties užsakovo kaltės. Todėl ši sistema reikalauja labai gero gamybos organizavimo.

Labai svarbus ir tiekimo partijos dydis. Kalbama apie kiekį, kurio tiekimo ir sandėliavimo kaštai medžiagos vienetui būtų minimalūs. Optimalią tiekimo apimtį galima apskaičiuoti, remiantis šiais samprotavimais.

Kiekvienam tiekimui reikia tam tikrų sąnaudų. Jos priklauso nuo tiekiamo medžiagų kiekio ir atliekamų veiksmų. Tai tiekiamo poreikio ir partijos apskaičiavimas, tiekimo kontrolė, pakrovimo ir iškrovimo kaštai, transporto kaštai, prekių įėjimo kontrolė.

Medžiagų saugojimas daug kainuoja. Kaina didėja priklausomai nuo sandė¬liavimo apimties ir sandėliavimo vertės. Tam įtakos turi:

• įdėto kapitalo procentai,

• vertės sumažėjimas dėl gedimų ir kitų nuostolių,

• medžiagų valdymas,

• patalpų išlaikymo kaštai,

• sandėliuojamųjų vertybių draudimas.

Nuo tiekiamo kiekio priklausantys kaštai orientuoja į didesnę tiekimų apimtį: kaštai pasidalija didesniam pagamintų
gaminių kiekiui. Perkant didesnį kiekį, tie¬kianti įmonė daro kiekio nuolaidą, sudaro geresnes tiekimo ir atsiskaitymo sąlygas, t.y. siūloma iš esmės palankesnė pirkimo kaina. Tačiau, padidėjus sandėliavimo apimtims, padidėja sandėliavimo kaštai, kadangi didėja plotų poreikis, ir patalpų išlaikymo išlaidos didėja tiesiai proporcingai sandėliavimo apimtims. Padidėjęs kapitalo įšaldymas susijęs su procentų nuo kapitalo augimu, o tada sunkėja finansinė įmonės būklė. Čia įeina papildomi sandėlių valdymo kaštai; be to, padidėja medžiagų gedimo ir senėjimo, dingimo ir grobstymo rizikos kaštai. Todėl reikia rasti optimalų šių dydžių santykį.

Organizuojant medžiagų ūkį, vadovaujamasi dviem principais.

1. Funkcinis principas. Jis užtikrinamas, išskiriant poreikio apskaičiavimo, pasiūlos išaiškinimo, sutarties sudarymo, terminų kontrolės ir kitas funkcijas.

2. Objektinis principas įgyvendinamas išskiriant gaunamuosius ir tiekiamuosius objektus: pagrindines ir pagalbines medžiagas, pusgaminius, chemikalus, įpakavimo medžiagas, kanceliarinius reikmenis, mašinas ir pan.

Struktūrizavimas remiantis objektiniu principu – medžiagų rūšimis -paprastai praktikuojamas tik didelėse gamyklose arba specializuojant funkcinių padalinių atskirus darbuotojus.

Medžiagų ūkio organizavimui šiandien keliami tokie reikalavimai:

• aprūpinimo, sandėliavimo ir transportavimo funkcijos sujungimas vienoje – logistikos sistemoje;

• medžiagų ūkis turi tiekti visas medžiagas ir įrengimus; mašinų pirkimas irgi turi būti organizuojamas pirkimo skyriuje, o ne technikų; turi būtis sukurtas griežtas organizacinis reglamentas: formuliarai, medžiagų kodai, parašo teisė ir kt.

Didelėms įmonėms ypač svarbus ir pirkimų centralizavimas ar decentra¬lizavimas. Centralizavimas leidžia geriau ir pigiau organizuoti tiekimą ir valdymą, sukurti griežtą ir aiškią organizaciją. Neigiamos savybės reiškiasi, sumažėjus operatyvumui, iš dalies atitrūkus nuo realybės. Dažniausiai įmonėse taikoma mišri sistema. Medžiagomis, kurių gaunama dideliais kiekiais, apsirūpinama centralizuotai, kitomis medžiagomis – decentralizuota.” (Kazys Lukaševičius , Bronislovas Martinkus, “Verslo vadyba”, Kaunas, 2001).

1.5.1.2. pav. Medžiagų ūkio organizacinis struktūrizavimas

1.5.2. Gaminamos produkcijos asortimentas.

Žaliavų kiekis apskaičiuojamas įvairiais metodais. Metodo pasirinkimas priklauso nuo paskirties, gamybinio pajėgumo, lankytojų aptarnavimo būdo. Atviro tinklo maitinimo įmonėms, valgyklos pramonės įmonėms, kur yra laisvas patiekalų pasirinkimas, žaliavos kiekiai apskaičiuojami pagal sudarytą vienos dienos valgiaraštį; ir pastovų lankytojų skaičių

”žaliavų kiekiui apskaičiuoti ir pagal fiziologines normas; stambioms maitinimo įmonėms, kai yra keletas aptarnavimo formų, ir įmonėms, kurių pajėgumas nurodomas pagal aptarnaujamų vietų skaičių, jie gali būti apskaičiuojami vadinamaisiais sustambintais rodikliais.” (O. Šeštakauskienė, “Maitinimo įmonių projektavimas”, 1996, 189 p)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2600 žodžiai iš 8636 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.