Zaibas ZaibolaidZiai apsauga nuo ju
5 (100%) 1 vote

Zaibas ZaibolaidZiai apsauga nuo ju

ĮŽANGA

Atmosferos elektros iškrova – žaibas – yra vienas pavojingiausių reiškinių žemėje. Kiekvienais metais nuo žaibo kyla tūkstančiai gaisrų, žūva žmonės, patiriama milžiniškų nuostolių.

Lietuvoje perkūnijų vidutinė metinė trukmė atskiruose rajonuose viršija 40 valandų per metus. Žaibo iškrova 1997 metais buvo 121, o 1998 m. – 98 gaisrų priežastimi, žuvo 1 žmogus, buvo padaryta nuostolių atitinkamai už 604 270 ir 430 415 Lt. Žaibas nesirenka objektų – nukenčia tiek pramonės, tiek žemės ūkio įmonės, privati nuosavybė – namai, sodo nameliai, vilos ir kt.

Vykstant statyboms, rekonstruojant pastatus, sandėliuojant įvairias medžiagas, dažnai žaibosaugai neteikiama reikšmės – neįrengiami žaibolaidžiai, galintys apsaugoti minėtus objektus nuo sunaikinimo, o žmones – nuo mirties. Iš dalies taip yra dėl to, kad nėra pakankamai šios srities literatūros. Dažniausiai žaibosaugos klausimai nagrinėjami tik atitinkamų žinybų norminiuose dokumentuose, su kuriais susipažinti gali ne visi.

Mūsų tikslas – bent iš dalies užpildyti šią spragą. Visuomenei skirtame leidinyje pateiksime pagrindinius reikalavimus įrengiant pastatų ir kitų statinių žaibosaugą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo galėtų suprasti ir kvalifikuotai apsaugoti savo nuosavybę nuo visų žmonių priešo – žaibo.

1. SAMPRATA APIE ŽAIBĄ, JO POVEIKĮ IR ŽAIBOSAUGOS PRIEMONES

Žaibosauga – tai kompleksas priemonių, užtikrinančių žmonių, įvairių pastatų, įrengimų, medžiagų saugumą nuo sprogimo, gaisro, sugriovimo po žaibo smūgio (žaibui įtrenkus).

Pats pavojingiausias žaibo poveikis – tiesioginis žaibo smūgis, t.y. tiesioginis žaibo kanalo kontaktas su pastatais, įrengimais ir kitais objektais, esančiais žemės paviršiuje. Tačiau žaibas gali būti pavojingas ir netiesiogiai žaibo zonoje. Audros debesų elektros krūvis metalinėse konstrukcijose ir įrenginiuose gali indukuoti elektrostatinius krūvius ir sukelti atskirų metalinių konstrukcijų dalių kibirkščiavimą.

Staiga kintant žaibo srovei dėl elektromagnetinės indukcijos susidaro aukšta įtampą, kuri taip pat gali sukelti metelinių objekto dalių kibirkščiavimą ir metalinėmis konstrukcijomis (požeminiais ir antžeminiais vamzdynais, kabeliais ir kt.) persiduoti į kitą pastatą ar statinį.

Kad objektai būtų apsaugoti nuo žaibo, įrengiami žaibolaidžiai, t.y., įrenginiai, priimantys žaibo smūgį ir nuvedantys jo srovę į žemę. Jie sudaryti iš atraminės dalies (atramos), žaibo priėmiklio (laidininko, perduodančio žaibo srovę į žemę) ir įžemintuvo (išskirstančio žaibo srovę žemėje).

Dažniausiai naudojami strypiniai (vertikaliu žaibo priėmikliu) ir lyniniai (horizontaliu žaibo priėmikliu, patvirtintu prie dviejų atramų) žaibolaidžiai.

Žaibolaidžiai apsaugo tam tikrą žoną. Saugos zona – tai erdvė, kurioje pastatas arba kitas statinys apsaugomas nuo tiesioginių žaibo smūgių.

2. PRIEŠGAISRINIAI REIKALAVIMAI DŪMTRAUKIAMS ĮRENGTI

Visi šilumos generatoriai, krosnys ir kiti apšildymo įrenginiai (toliau apšildymo įrenginiai), kūrenami kietu ar skystu kuru bei dujomis, jungiami prie dūmų kanalų (dūmtraukių).

Dūmtraukiai sudegusiems produktams pašalinti iš apšildomų įrenginių turi būti įrengti pastato viduje. Jei jų nėra, esamose pastatuose galima įrengti pristatomus dūmtraukius.

Kiekvienam apšildymo įrenginiui tikslinga numatyti atskirą dūmtraukį.

Prie vieno kanalo leidžiama prijungti du apšildymo įrenginius, esančius viename ar skirtinguose aukštuose. Įvadai į kanalą turi būti išdėstomi 0,5 m atstumu vienas nuo kito (kanalo aukščio atžvilgiu) arba viename lygyje, įrengiant tarp jų kanale ne žemesnę kaip 0,5 m pertvarą (matuojama nuo įvado viršutinės atžymos).

Dūmtraukio skerspjūvio plotas neturi būti mažesnis negu apšildymo įrenginio antvamzdis, kuris prijungiamas prie dūmų kanalo (dūmų vamzdžio).

Dūmtraukių skerspjūviai, priklausomai nuo apšildymo įrenginio šiluminio galingumo, priimami ne mažesni (mm), kaip nurodyta pavyzdyje:

140×140 – esant šiluminiam galingumui iki 3.5 kW;

140×200 – esant šiluminiam galingumui nuo 3.5 iki 5.2 kW;

140×270 – esant šiluminiam galingumui nuo 5.2 iki 7.0 kW;

Apvalių dūmtraukių kanalų skerspjūvio plotai turi būti ne mažesni negu anksčiau nurodytų stačiakampių kanalų plotai.

Reikia projektuoti vertikalius be pakopų dūmtraukius iš molio plytų, kurių sienos ne plonesnės kaip 120 mm, arba iš karščiui atsparaus betono, kurio storis ne mažesnis kaip 60 mm.

Dūmtraukio aukštis nuo apatinio degiklio iki angos turi būti ne mažesnis kaip 5 m.

Dūmtraukių aukštis virš pastato stogo turi būti toks:

a) ne žemiau kaip 0,5 m virš plokščio stogo;

b) ne žemiau kaip 0,5 m virš kanalo arba parapeto, kai dūmtraukis yra 1,5 m nuo kraigo arba parapeto (skaičiuojant pagal horizontale);

c) ne žemiau kraigo arba parapeto. Kada dūmtraukis yra 1,5-3 m nuo kraigo arba parapeto;

d) ne žemiau linijos, pravestos nuo kraigo žemyn 100 kampu į horizontą, kai dūmtraukis yra daugiau nei 3 m nuo kraigo.

Atstumai nuo mūrinių ar betoninių dūmtraukių išorinio paviršaus iki stogo gegnų, grebėstų ir kitų degių ar sunkiai degių konstrukcijų priimami ne mažesni kaip 130 mm.
Atstumai nuo dūmtraukių vidinės sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažiau kaip 510 mm ir 380 mm iki konstrukcijų, kurių atsparumo ugniai riba – 0,75 val.

Atstumas nuo vidinės sienelės iki metalinių arba gelžbetoninių sijų priimamas e mažesnis kaip 130 mm.

Horizontalios perskyros neturi remtis į perdangą.

Perskyros aukštis turi būti didesnis už perdangos storį, kad perskyros viršus būtų išsikišęs 70 mm virš grindų arba virš užpilo pastogėje.

Apšildymo įrenginių ir dūmtraukių perskyras, kurios įrengiamos sienų angose arba degių medžiagų pertvarose, reikia numatyti visam krosnies bei vamzdžio aukščiui patalpos ribose.

Pastato konstrukcijas (iš degių arba sunkiai degių medžiagų), kurios liečiasi su krosnimis arba dūmtraukiais bei ventiliacijos kanalais, įrengtas šalia dūmtraukių, reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis.

Šiais atvejais perskyros storis turi būti ne mažiau kaip 510 mm ir 380 mm, kai atsparumo ugniai riba – 0,75 val.

3. PASTATŲ ŽAIBOSAUGA

Linijinis žaibas (atmosferos elektros kibirkštinis išlydis) – tai labai ilga elektro kibirkštis, turinti didelę elektros iškrovą, kuri atsiranda susidarius skirtingiems potencialams tarp audros debesų ir žemės. Gali būti įvairių iškrovos padarinių: mechaninių (sugadinami objektai), energetinių ( elektros instaliacijos, elektroninių ir elektrinių įrenginių pažeidimas), socialinių (žmonių sužalojimas, mirtis). Siekiant išvengti šių padarinių, įrengiamos žaibolaidžių sistemos. Jos būna įvairaus sudėtingumo: vienmatės, dvimatės ir trimatės, apimančios visą statinį arba jo dalis (lokalinės). Sudėtingesnės sistemos yra efektyvesnės, tačiau ir brangesnės.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1027 žodžiai iš 3166 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.