Zemės gelmių turtai
5 (100%) 1 vote

Zemės gelmių turtai

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………… 3

I. EKSPLOATUOJAMI GAMTOS IŠTEKLIAI………………………………………………………. 4

I.I. VANDENS IŠTEKLIAI………………………………………………………………………………..4

I.II. KLINČIŲ IŠTEKLIAI………………………………………………………………………………..4

I.III. DOLOMITO IŠTEKLIAI………………………………………………………………………….4

I.IV. DIDŽIAUSIAS BALTIJOS VALSTYBĖSE SMĖLIO TELKINYS……………..5

I.V. MOLIO KLODAI……………………………………………………………………………………….5

I.VI. DURPIŲ IŠTEKLIAI…………………………………………………………………………………5

I.VII. NAFTOS IŠTEKLIAI……………………………………………………………………………….5

I.VIII. SAPROPELIO IŠTEKLIŲ ATEITIES PERSPEKTYVA…………………………6

II. NEEKSPLOATUOJAMI ŽEMĖS GELMIŲ IŠTEKLIAI………………………………………6

II.I. ANHIDRITO KLODAI……………………………………………………………………………….6

II.II. GEOTERMINĖS ENERGIJOS IŠTEKLIAI………………………………………………6

II.III. MAGNETINĖS GELEŽIES RŪDOS IŠTEKLIAI…………………………………….6

II.IV. GINTARO IŠTEKLIAI…………………………………………………………………………….6

III. GAMTOS IŠTEKLIŲ STATISTIKA ŠIANDIEN…………………………………………………7

IV. ŽEMĖS GELMIŲ TURTŲ ŽEMĖLAPIS…………………………………………………………….8

V. LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………..9

Naudingosios iškasenos buvo, yra ir bus viena iš pagrindinių visuomenės ekonominės ir socialinės pažangos varomųjų jėgų. Ne veltui civilizacijos raidos etapams pavadinti parinkti akmens, vario, bronzos ir geležies amžių pavadinimai, pabrėžiantys naudingųjų iškasenų svarbą civilizacijos raidai.

Per XX šimtmečio pirmuosius penkiasdešimt metų pasaulyje išgauta tiek mineralinių išteklių, kiek jų buvo iškasta per visą ankstesnį žmonijos gyvavimo laikotarpį, o per pastaruosius kelis dešimtmečius gavyba padidėjo dar 50 procentų.

Gavybos didėjimas sietinas su gyventoju daugėjimu pasaulyje ir pastangomis išlaikyti pasiektą gyvenimo lygį – išsivysčiusiose šalyse kiekvienam gyventojui per metus yra sunaudojama apie 20 tonų įvairių rūšių mineralinių išteklių.

Nors Lietuva negali ypatingai pasigirti žemės gelmių turtais, tačiau ir tokios žaliavos, kaip molis, smėlis, žvyras, klintis ar dolomitas, nekalbant jau apie požeminį vandenį, yra didelis valstybės turtas. Juo labiau, kad žemės gelmėse yra daug ir kitų išteklių, kurie dar neeksploatuojami arba net nepakankamai ištirti. Naudingosios iškasenos, mineralinės žaliavos, neorganinės arba organinės kilmės, medžiagų sankaupos Žemės plutoje, naudojamos visuomenės reikmėms. Lietuvoje daugiausia naudojama statybinėms medžiagoms gaminti.Todėl ir šalies kasybos pramonė yra vietinės reikšmės. Šios pramonės pagaminta produkcija sudaro 2 % visos pramonės gaminamos produkcijos vertės.

Pakankamai ištirti ir galėtų būti naudojami beveik 600 naudingųjų iškasenų telkinių (tarp jų 10 – naftos). Dėl ekonominių sąlygų 2003 m. buvo naudojami tik 59% reikiamai ištirtų telkinių. Prognozuojami Lietuvos naftos ištekliai – 64 mln. tonų naftos sausumoje ir 23 mln. tonų naftos Baltijos jūroje – dar yra labai menkai ištirti. Naudojami tik smulkūs telkiniai, dėl to ir naftos gavybos mastai Lietuvoje tesiekia 0,3–0,5 mln. tonų per metus.

Be to, mūsų šalies gelmėse dar mažai tirtų arba spėjamų, remiantis geologinėmis prielaidomis, naudingųjų iškasenų. Pietų Lietuvoje aptikti milžiniški labai geros kokybės geležies rūdos klodai. Preliminariais duomenimis, Lietuvoje esama didelių marmuro, akmens druskos, fosforitų, rusvosios anglies telkinių, randama vario, polimetalinių rūdų telkinių, sunkiųjų mineralų (Rytų Lietuvoje – ir aukso) sąnašynų požymių. Ypač svarbūs yra gausūs geros kokybės gėlo ir mineralinio požeminio vandens ištekliai. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios gyventojų poreikius ir didesniąją pramonės įmonių poreikio dalį patenkina požeminis vanduo.

Vertinant Lietuvos gelmių išteklių ištirtumą reikia pažymėti, kad jis yra nevienodas atskiroms naudingosioms iškasenoms. Vienų naudingųjų iškasenų ištirti ištekliai siekia 10-60% prognozinių išteklių (gėlas požeminis vanduo, klintis, dolomitas, molis, žvyras, durpės, opoka), o kai kurios perspektyvios naudingosios iškasenos (geležies rūda, glaukonitas, gintaras, akmens druska ir t. t.) apskritai mažai tirtos.

Naudingųjų iškasenų gavyba pastaraisiais metais, pradedant 1991 m., kasmet mažėjo ir dabartiniu metu yra sumažėjusi nuo dešimčių procentų (gėlas požeminis vanduo) iki kelių kartų (dolomitas, klintis, opoka, molis ir kt.). Kai kurios žaliavos (sapropelis) apskritai nebekasamos.
Sumažėjo ne tik gavyba, bet ir panaudojimas. 1992-1993 m. labiausiai sumažėjo požeminio vandens ir mineralinių žaliavų naudojimas. Šiuo metu daugelis gamyklų, perdirbančių naudingąsias iškasenas, dirba 30-50% pajėgumu.

Vandens tiekimui Lietuvoje vartojamas tik gėlas požeminis vanduo (mineralizacija 1 g/l). Jo gamtiniai ištekliai sudaro apie 13, prognoziniai ­ 3,2, išžvalgyti ­ 2 mln. m³ vandens telkiniai, skirti 42 miestams. Iš viso šiuo metu yra išžvalgyti 95 geriamojo požeminio vandens telkiniai. Prognozuojamas vandens poreikis miestams 2000-2010 m. yra mažesnis negu jo išžvalgyti telkiniai. Požeminio vandens ištekliai yra pasiskirstę šalyje netolygiai. Štai daugelio upių (Merkio, Neries,

Šventosios, Dubysos, Minijos, Ventos, Nemunėlio) baseinai gėlo požeminio vandens ištekliais yra aprūpinti ir jų perteklius gali būti panaudotas drėkinimui. Tačiau būtina atsižvelgti ir į vandens kokybę. Tik 24% vandentiekiui tiekiamo vandens kokybė visiškai atitinka standarto reikalavimus. Kai kurie kaimo gyventojai gėrimui ir kitiems buities poreikiams naudoja gruntinį vandenį iš kastinių šulinių. Jų Lietuvoje yra apie 300 tūkstančių, o iš jų vandenį naudoja apie 1 mln. žmonių. Respublikos higienos centro duomenimis, apie 50% respublikos kastinių šulinių vanduo yra užterštas nitratais. Tad požeminio vandens išteklių apsauga ir kokybės gerinimas yra viena aktualiausių problemų. Mineralinio požeminio vandens yra visoje Lietuvos teritorijoje. Lietuvoje eksploatuojamas

dviejų tipų mineralinis vanduo: be specifinių komponenčių ir bromo. Pirmieji pagal mineralizacijos laipsnį skirstomi į mažai (2-5 g/l), vidutiniškai (5-15 g/l) ir labai mineralizuotą vandenį (15-35 g/l). Bromo vanduo aptinkamas didesniame gylyje ir jo mineralizacija viršija 35 mg/l. Minimalus gylis, kuriame aptinkamas bromo vanduo ­ 300-600 m. Jo detaliai ištirti ištekliai Palangos ir Likėnų telkiniuose sudaro 1000 m3 per parą. Svarbiausios panaudojimo sritys: balneologija ir mineralinio gydomojo bei gaivinančio (geriamojo) vandens pramonė (išpilstymas). Mineralizuoto vandens yra visoje Lietuvos teritorijoje, vandeninguose horizontuose. Yra keletas mineralizuoto vandens tipų, kurie tiktų dirvoms drėkinti ir tręšti: šiaurinėje teritorijos dalyje vyrauja sulfatiniai-hidrokarbonatiniai ir sulfatiniai-chloridiniai vandenys, pietinėje ­ chloridiniai ir chloridiniai-hidrokarbonatiniai. Mineralizacija kinta nuo 1 iki 50 g/l (vyrauja 1-5 g/l). Panaudojant mineralizuotą vandenį galima padidinti derlių. Pvz., Švedijoje kai kurios pievos laistomos Baltijos jūros vandeniu (mineralizacija 5 g/l) ir gaunamas apie 60% didesnis šieno derlius negu laistant gėlu vandeniu. Perspektyvus gali būti mineralizuoto, santykinai šilto požeminio vandens panaudojimas lašišinėms žuvims auginti.

Klinties telkiniai yra susiję su viršutiniojo permo karbonatinių uolienų 10-30 m storio klodu, kuris negiliai nuo žemės paviršiaus (2-15 m gylyje) slūgso šiaurės rytinėje Akmenės rajono dalyje. Išžvalgyti ištekliai sudaro 88,4 mln. t. Be šių Akmenės rajone yra aptikti ir dideli prognoziniai ištekliai (apie 1 mlrd. t). Klintis kasama Karpėnų ir Menčių karjeruose. 1993 m. kasyba sumažėjo daugiau kaip 5 kartus (buvo iškasta 1,32 mln. t.). Karpėnų karjero klintis yra naudojama daugiausia cemento gamybai. Dabartiniu metu, sumažėjus vietinei rinkai, padidėjo cemento eksporto į kitas šalis reikšmė. 1992 m. buvo eksportuota 743 tūkst. t cemento (50% bendro pagaminto kiekio), 1993 m. ­ 319,5 tūkst. t. Pagrindiniai cemento importuotojai buvo: Rusija, Švedija ir Suomija. Iš klinties gaminamos statybinės ir technologinės kalkės. Jos naudojamos dujų betonui ir silikatinėms plytoms gaminti. Statybinių kalkių gamyba, kaip ir kitų statybinių medžiagų, mažėja. Kalkės yra gana prastos kokybės, jų aktyvumas ­ apie 70-50%. Aukštesnių parametrų kalkių negalima išdegti dėl to, kad esamos krosnys yra netobulos konstrukcijos, be to, kontrolės matavimo sistemai trūksta reikalingų prietaisų. Dėl žymiai padidėjusių energetikos bei pervežimo geležinkeliu kainų išaugo klintmilčių,

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1227 žodžiai iš 3611 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.