Zemės ūkio technikos pagrindai
5 (100%) 1 vote

Zemės ūkio technikos pagrindai

112131

Augalininkystės ir gyvulininkystės katedra

Žemės ūkio technikos pagrindai

TURINYS

1. Piktžolių naikinimas herbicidais bulvių pasėliuose………………………………3

2. Kukurūzų priešsėliai……………………………………………………………………. …3

3. Žieminio rapso sėjos laikas, sėklos norma ir įterpimas……………………… ..4

4. Cukrinių runkelių auginimo technologija be retinimo be retinimo………. .5

5. Miežių auginimas alaus gamybai……………………………………………………….7

6. Kukurūzų žaliosios masės nuėmimo laikas…………………………………………8

PIKTŽOLIŲ NAIKINIMAS HERBICIDAIS BULVIŲ PASĖLIUOSE

Bulvės auginamos maistui, pašarui, pramonei. Jų gumbai yra vienas iš svarbiausių augalinių maisto produktų. Juose yra 75-80 vandens, 12 -24 krakmolo, iki 2 baltymų, šiek tiek celiuliozes, riebalų cukraus, minelalinių druskų….

Bulvės yra jautrios piktžolėms. Bulvių pasėlyje, ilgą laiką dirva būna nepridengta, vagų paviršius yra didesnis nei lygaus paviršiaus, tai labai palanku piktžolėms sudygti. Su dviskiltėmis piktžolėmis iki bulvių sudygimo galima kovoti mechaniškai apdirbti dirvą – akėjimu, kaupimu. Bet to nepakanka piktžolėms visiškai sunaikinti, ypač jei yra varpučių ar kitų šakniaatžalinių – plačialapių piktžolių. Todėl bulvių pasėliuose tenka naudoti herbicidus. Nuo dviskilčių piktžolių tinka visi šiuo metu registruoti preparatai. Nuo vienaskilčių piktžolių, taip pat ir varpučio, reikia naudoti herbicidus nuo varpinių piktžolių. Iš jų geru veiksmingumu išsiskiria Agil® (1,0 l/ha), jis sunaikina ne tik antžeminę dalį, bet gerai prasiskverbia į šakniastiebius ir didžiąją dalį jų visiškai sunaikina. Jis skirtas daugiametėms ir vienametėms vienaskiltėms piktžolėms. Juo purškiama, kai piktžolės yra 3-5 lapelių stadijoje (10- 15 cm aukščio). Taip pat galima naudoti Fusilade® Forte (1,0–1,5 l/ha) ar Fusilade® Super (1,5–2,5). Šiuo herbicidu naikinamos daugiametės vienskiltes piktžolės.pasėliai purškiami kai piktžolės yra 4-6 lapelių stadijoje (10-15 cm aukščio).

Pasėlių priežiūros darbai priklauso ir nuo orų sąlygų. Herbicidai geriau veikia, kai vagos drėgnos ir žemė smulkių grumstelių struktūros.

Parenkant herbicidus, reikia atsižvelgti į dirvožemį, pasėlį, vyraujančias piktžoles, orą ir turimą techniką. Jei intensyvesnė mechaninė priežiūra, gali pakakti mažiau herbicidų, o lengvesniame dirvožemyje jų iš viso negalima daug vartoti.

Prieš bulvių sudygimą šiek tiek šiek tiek susigulėjusį drėgną dirvos paviršių po kaupimo ar akėjimo galima vienu iš šių herbicidų: prometrinu (1,5-2 kg/ha), zenkoru (0,5-1,0 kg/ha), sitrinu (2,0 kg/ha).

Herbicidų reiktų vartoti kuo mažiau, rinktis tuos kurių užtenka mažesnės normos ir kurie mažiau teršia aplinką. Purkštuvus reikėtų taip nukreipti ir sureguliuoti, kad jie skiedinį paskleistų tik vagos keteros paviršiuje apie 20 cm juostoje, kuri purentuvais nejudinama – reikėtų mažiau herbicidų.

Ekologiniuose ūkiuose bulvių pasėliuose uždrausta naikinti piktžoles sintetiniais herbicidais. Piktžolės prieš bulvių sodinimą naikinamos dirvos dirbimu: skutimu, arimu, kultivavimu bei akėjimu. Visi šie darbai turi būti atlikti labai kokybiškai, nes taip galima labai sumažinti dirvos piktžolėtumą.

KUKURŪZŲ PRIEŠSĖLIAI

Kukurūzai laikomi seniausiai kultūriniais augalais. Kukurūzai – vieni iš pagrindinių augalų. Iš grūdų malami miltai, daromos kruopos, krakmolas, etilo spiritas, dekstrinas, alus, gliukozė, cukrus, medus, aliejus, vitaminas E, askorbininė ir gliutamininė rūgštis. Iš stiebų, lapų ir iškultų burbuolių gaminamas popierius, linoliaumas, viskozė, plastmasė, anestetikai ir kita. Kukurūzų grūdai – puikus pašaras.

Kaip parodė Lietuvoje atlikti tyrimai ir gamybinis patyrimas, priešsėliui kukurūzai ne tokie jautrūs kaip kiti varpiniai javai, svarbu, kad dirva nebūtų piktžolėta. Neblogas kukurūzų priešsėlis yra ankštiniai javai bei jų mišiniai su varpiniais javais. Nevengiama kukurūzus patsėliuose, nes ir atsėliuojant, tinkamai patręšus, žaliosios masės derlius nesumažėja. Ilgiau nei 4 m kukurūzų vienoje vietoje nereikėtų auginti.

Kukurūzai, kurių auginama dar nedaug, priešsėliui yra nereiklūs, svarbu, kad dirvoje nebūtų sąlygų sprakšiams veistis ir piktžolių. Kukurūzams geriausi priešsėliai yra kaupiamieji, ankštiniai augalai, užimtieji pūdymai.

Kukurūzai – geras priešsėlis kitiems augalams.

ŽIEMINIO RAPSO SĖJOS LAIKAS,

SĖJOS NORMA. IR ĮTERPIMAS

Sėjos laikas turi didelę reikšmę žieminių rapsų derlingumui ir žiemojimui. Tinkamiausias sėjos laikas – rugpjūčio pradžia. Sėjant žieminius rapsus po rugpjūčio 10 dienos, kiekvieną vėluojamą dieną didėja rizika, kad augalai nespės tinkamai pasiruošti žiemojimui. Pasėjus rapsus rugpjūčio 15 dieną, belieka tikėtis tik ilgo ir šilto rudens, kad augalai suspėtų išauginti gausią lapų sistemą ir stiprią pagrindinę šaknį. Tačiau mūsų klimato zonoje toks ruduo pasitaiko retai. Iki
žiemos šalčių rapsai turi suspėti išauginti bent 8–10 lapų skrotelę ir 8–12 mm storio šaknies kaklelį. Tokie augalai yra atsparūs žiemos šalčiams ir pavasarį dažnokai pasitaikantiems augalų iškilnojimams (Sėjos laiką dažnai lemia rapsų priešsėlio derliaus nuėmimo laikas).

Naudojama tradicinė dirvos dirbimo sistema, t. y. nuskusti ražienas ir vėliau jas suarti. Kai kurių augintojų patirtis rodo, kad daug paprasčiau ir pigiau galima paruošti dirvas rapsų sėjai be įprasto arimo. Tuomet po javų derliaus nuėmimo sekliai įdirbamos ražienos ir prieš rapsų sėją dirva toliau ruošiama priešsėjinio dirbimo agregatais. Žinoma, lauke neturėtų būti gausu daugiamečių piktžolių (varpučių, usnių, pienių) – jas reikėtų naikinti.

Sėjama normaliais (15 cm) tarpueiliais geriausia inkariniais noraginiais 2-3 cm. gyliu. Sėklos norma – 6-7 kg/ha daigių sėklų. Lietuvos žemė ūkio universitete 1987-1990 m. buvo atlikta žieminių rapsų sėklos normos tyrimai. Nustatyta, kad pavasarį skirtingo tankumo augalai gali išauginti panašaus sėklų derlių. Retesniame pasėlyje augalai labiau šakojasi, susiformavo daugiau ankštarėlių. Tyrimo autorių nuomone, jei 1 m2 išliko 6 augalai, tokio pasėlio išarti nereikėtų.

Prieš sėją sėkla beicuojama. Sudygę žieminiai rapsai greit uždengia tarpueilius, todėl pasėlių priežiūros darbų rudenį atlikti nereikia. Svarbu, kad pasėliai rudenį neišmirtų.

Geriau, kai žieminių rapsų pasėlis yra retesnis, negu per tankus. Tankiai sudygę augalai konkuruoja dėl šviesos ir maisto medžiagų. Stengdamiesi vienas kitą nustelbti rapsai per daug ištįsta, didžiausią energijos dalį skiria antžeminei daliai auginti ir mažiau šaknims. Tokiuose pasėliuose antžeminė augalų dalis būna vešli, didžioji dalis lapų yra vertikalioje padėtyje, stiebai ištįsę, augimo kūgelis pakilęs aukščiau negu 3 cm nuo žemės paviršiaus, pagrindinė šaknis plona ir silpna.

Mažiau patyrę augintojai linkę sėti rapsus tankiau manydami, kad dalis augalų per žiemą išnyks ir pavasarį liks normalaus tankumo pasėlis. Tai labai klaidinga nuomonė. Pirmiausia, niekados nebūna taip, kad vienas ar du augalai išnyksta, o kiti šalia augantys pasilieka. Dažniausiai rapsų pasėlis sunyksta lopais arba net atskirais didesniais plotais. Antra, per tankus pasėlis visuomet yra mažiau atsparus nepalankioms žiemojimo sąlygoms.

.

Vokietijoje buvo tirta, kokią įtaką sėklos norma turi žieminių rapsų derliui. Nustatyta, kad hibridinių žieminių rapsų veislių sėklos norma nuo 30 iki 60 sėklų/m² esminės įtakos derliui neturi. Mat retesniame pasėlyje žieminiai rapsai gausiai šakojasi.

Bandyme iš pasėtų 30 sėklų/m² pavasarį liko 26 augalai/m², iš 60 sėklų/m² – 58 augalai/m². Tame pasėlyje, kur viename kvadratiniame metre augo 26 augalai, ant kiekvieno augalo buvo 270 ankštarų, o tankesniame pasėlyje (58 augalai/m²) – tik 120 ankštarų. Nepriklausomai nuo augalų tankumo, vienoje ankštaroje vidutiniškai buvo 24 sėklos, 1 000 sėklų svėrė 4,5 gramo. Galima teigti, kad rapsų šakojimasis priklauso nuo augimo sąlygų, tarpusavio augalų bei piktžolių konkurencijos, šviesos, dirvos drėgmės ir maisto medžiagų.

Bandymų rezultatai rodo, kad nėra prasmės didinti žieminių rapsų sėklos normų, nes tai susiję su papildomomis išlaidomis brangiai sėklai įsigyti ir padidėjusia rizika, kadangi tankus pasėlis gali nukentėti nuo nepalankių žiemojimo sąlygų.

Teorinė hibridinių veislių žieminių rapsų sėklos norma, sėjant 30 sėklų/m², priklausomai nuo 1 000 sėklų masės, yra 1,6–1,8 kg/ha, sėjant 45 sėklas/m² – 2,4–2,5 kg/ha. Šiek tiek vėluojant sėją ir įterpiant 60 sėklų/m², sėklos norma yra 3,2–3,4 kg/ha. Linijinių rapsų veislių sėklos normą reikėtų bent 8–10 proc. padidinti.

Svarbiausia, kad sėdami žieminius rapsus augintojai laikytųsi dviejų pagrindinių taisyklių: nevėluotų sėjos ir nedidintų sėklos normos.

CUKRINIŲ RUNKELIŲ AUGINIMO

TEHNILOGIJA BE RETINIMO

Kiek¬vie¬nas cuk¬ri¬nių run¬ke¬lių au¬gin¬to¬jas sten¬gia¬si iš¬au¬gin¬ti kuo di¬des¬nį der¬lių. Per¬dir¬bi¬mo fab¬ri¬kams svar¬bu, kad ga¬my¬bos pro¬ce¬so me¬tu kuo ma¬žiau cuk¬raus kar¬tu su ne¬cuk¬ri¬nė¬mis me¬džia¬go¬mis pa¬tek¬tų į me¬la¬są. Tarp cuk¬raus ga¬my¬bos nuos¬to¬lių ir cuk¬ri¬nių run¬ke¬lių tr꬚i¬mo azo¬tu yra glaudus ry¬šys.

Šios technologijos tikslas – mechanizuotai su mažiausiomis rankų darbo sąnaudomis išauginti maksimalų, geros kokybės šaknų derlių.Jo elementai tokie:

• Gerų dirvų ir priešsėlių parinkimas;

• Tręšimas organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis;

• Kokybiškas dirvos ruošimas pavasarį sėjai;

• Herbicidų purškimas prieš sėją ir ant augalų;

• Vienasėklių runkelių sėja tiksliau išsėjimo mašinomis optimaliu laiku.

• Augalų skaičiaus formavimas hektare sėjamąja;

• Augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų;

• Gera runkelių priežiūra nuo sėjos iki tarpueilių uždengimo lapais;

• Derliaus nuėmimas srautiniu arba pusiau srautiniu būdu minimalias nuostoliais.

• Gerų dirvų ir priešsėlių pasirinkimas;

Cukrinius runkelius tą pačią vietą galima sėti ne ankščiau kaip po 4 m. jų atsėliams gali sumažėti šaknų derlius
daugiau. Geriausi priešsėliai žiemkenčiai, pasėti po daugiamečių arba vienamečių žolių. Auginant jos po žiemkenčių, gaunamas ne tik didesnis derlius, bet ir geros kokybės šaknys. Žiemkenčiai gerai stelbia piktžoles, po jų neįsiveisia dirvoje runkeliams pavojingų ligų pradų ir kenkėjų. Nuėmus žiemkenčius lieka pakankamai laiko dirvai paruošti ir patrešti..

• Tręšimas organinėmis ir mineralinėmis trąšomis tinkamiausiu laiku ir optimaliomis normomis;

Norint gauti didelį cukrinių runkelių derlių, reikia tęžti ir organinėmis, ir mineralinėmis trąšomis. Priklausomai nuo maisto medžiagų kiekio dirvoje skiriama 120-150 kg/ha fosforo, 180-200 kg/ha kalio ir 120-180 kg/ha azoto. Dėl azoto pertekliaus užtrunka runkelių vegetacija. Ir jaunų lapų augimas.

Cukrinius runkelius reikia tręšti taip, kad jie būtų gerai aprūpinti maisto medžiagomis nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1783 žodžiai iš 3524 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.