Zmogaus anatomija
5 (100%) 1 vote

Zmogaus anatomija

ŽMOGAUS ODA

Žmogaus oda dengia kūną, saugodama po ja esančius darinius nuo fizinių traumų, mikrobinių sužeidimų ir vandens netekimo, reguliuoja kūno temperatūrą, padeda suvokti aplinką.

EPIDERMIS Išorinis, plonesnis odos sluoksnis, plokščias sluoksniuotas epitelis, kurio ląst atsiranda iš nenutrūkstamai besidalijančių pagrindo ląst. Kai naujai susidariusios ląst yra stumiamos paviršiaus link ir neaprūpinamos krauju, jos pamažu suplokštėja ir sukietėja todėl kad jose susidaro vandeniui atsparus baltymas –keratinas. Ląst melanocitai gaminą melaniną, suteikiantį odai spalvą. Nagai auga iš specializuotų epidermio ląst. Išaugusios už nago guolio ribų ląst keratinizuojasi.

TIKROJI ODA giliau už epidermį esantis ir storesnis už jį skaidulinio jungiamojo audinio sluoksnis. Joje yra elastinių ir kolageno skaidulų. Plaukai, išskyrus šaknis sudaryti iš negyvų epidermio ląst. Šaknis yra gyva ir guli tikroje odoje esančiame plauko maišelyje. Į kiekvieną maišelį atsiveria viena ar daugiau riebalinių liaukų. Prie plauko maišelio tvirtinasi lygusis raumuo, pašiaušiantis plauką.

Daug kur yra prakaito liaukų-ji prasideda susuktu kamuolėliu tikrojoje odoje, tačiau netoli išėjimo angos išsitiesia, dauguma jų išeiną į odos paviršių. Pro prakaito liaukas šalinamos druskos, taip pat atvėsinamas kūnas.

Yra nedidelių juntamųjų kūnelių-receptorių. Spaudimo receptoriai- svogūno formos, plokšti ir ovalios formos –lietimo receptoriai. Šilumą ir šaltį juntantys organai yra jungiamojo audinio apvalkalėliuose ir sudaro retą nervinių skaidulų tinklą. Taip pat yra kraujagyslių.

Čia esančios kraujagyslės susitraukdamos arba išsiplėsdamos reguliuoja kūno temperatūrą.

POODIS jį sudaro purusis jungiamasi audinys, kuriam priklauso ir riebalinis audinys.

KRAUJOTAKA



Širdis – maždaug kumščio dydžio, netaisyklingo kūgio formos raumeningas organas. Pagrindinę širdies dalį sudaro širdies raumeninis audinys, širdies raumenų skaidulos yra išsišakojusios ir glaudžiai susijungusios tarpusavyje. Širdis yra perikardo viduje. Tai storas, plėvinis maišas su seroziniu skysčiu, kuris širdžiai teikia minkštą guolį ir ją tepa. Vidinę širdies pusę sudaro endokardas, kuris susideda iš jungiamojo ir endotelio audinių.

Skilveliai yra storasieniai, o prieširdžiai plonasieniai, bet visur telpa vienodas vandens tūris.

Vožtuvai nukreipia kraujo tėkmę ir neleidžia tekėti atbuline kryptimi. Juos sustiprina stiprios sausgyslės stygos, jos neleidžia vožtuvui atsilenkti atgal širdies susitraukimo metu. Dešinėje pusėje tarp prieširdžio ir skilvelio vožtuvas vadinamas triburiu, nes jį sudaro trys sparneliai, kairės pusė-dviburiu. Tarp skilvelių ir iš jų išeinančių arterijų yra pusmėnuliniai vožtuvai. Juos sudaro trys audinio kišenės, o kiekviena kišenė savo forma primena pusmėnulį.

Kraujo tekėjimas:

Viršutinė tuščioji vena ir apatinė tuščioji vena, per kurias abi teka veninis kraujas, eina į dešinįjį prieširdį.

Dešinysis prieširdis per triburį vožtuvą perpumpuoja kraują į dešinįjį skilvelį.

Dešinysis skilvelis varinėja kraują pro plaučių pusmėnulinį vožtuvą į plaučių kamieną, plautines arterijas ir plaučius.

Plaučiuose pro kapiliarus vyksta dujų apykaita: veninis kraujas virsta arteriniu.

Per plaučių venas deguonies prisotintas kraujas teka į kairįjį prieširdį.

Kairysis prieširdis varinėja kraują pro dviburį vožtuvą į kairįjį skilvelį.

Kairysis skilvelis varinėja kraują pro pusmėnulinį vožtuvą į aortą ir į organizmą.

Vainikinės arterijos (koronarai) aprūpina širdies raumenį. Jos atsiskiria nuo aortos tuoj už pusmėnulinio vožtuvo, eina išoriniu širdies paviršiumi, išsišakoja į arteles ir kapiliarus, vėliau į venas ir grįžta į dešinįjį prieširdį.

Kadangi kairiajam skilveliui tenka didesnis darbas-varyti kraują į visą organizmą, jo sienelės yra storesnės už dešiniojo skilvelio.

Širdies plakimas

Širdies tvinksnis trunka apie 0.85 sekundės, ir jį sudaro sistolė- širdies kamerų susitraukimas, ir diastolė- kamerų atsipalaidavimas.

Širdis plaka taip: susitraukia prieširdžiai, tuo metu skilveliai atsipalaidavę, tada susitraukia skilveliai, o prieširdžiai ilsisi, galiausiai ilsisi ir skilveliai ir prieširdžiai.

Pulsas- banga, nueinanti žemyn arterinių kraujagyslių sienelėmis po aortos išsiplėtimo ir susitraukimo, atsirandančio dėl skilvelio sistolės.

Širdis plaka nepriklausomai nuo bet kokių nervinių impulsų.

Kraujospūdis

Kairiajam skilveliui susitraukiant, kraujas dėl spaudimo išstumiamas į didžiojo kraujotakos rato arterijas. Sistolinis spaudimas susidaro varinėjant kraują į arterijas skilvelių susitraukimo metu, o diastolinis spaudimas- tai arterinis kraujospūdis skilveliams atsipalaidavus. Kraujospūdis matuojamas manometru. Lėčiausias kraujospūdis yra kapiliaruose. Kraujospūdis venose taip pat mažas, ir negali kraujo varyti atgal į širdį, ypač iš galūnių. Susitraukiant netoli venų esantiems griaučių raumenims, kraujas ima tekėti į širdį, o atgal negrįžta dėl vožtuvų.

Kraujas

Funkcijos:

1. perneša medžiagas į kapiliarus ir iš jų, kur vyksta apsikeitimas su audinių skysčiu;

2. padeda kovoti su mikrobiniu užkratu- bakterijomis ir
virusais;

3. padeda reguliuoti kūno temperatūrą;

4. kreša, apsaugodamas nuo nukraujavimo.

Kraują sudaro plazma, kurioje yra molekulių, maisto medžiagų, atliekų, druskų, baltymų.. baltymai ir druskos palaiko kraujo pH 7.4., taip pat kraujo osmosinį slėgį, kuriam esant vanduo automatiškai skverbiasi į kapiliarus, kai kurie baltymai dalyvauja krešėjime, arba perneša dideles organines molekules.

Kita kraujo sudedamoji dalis yra forminiai elementai:

1. raudonieji kraujo kūneliai(eritrocitai) maži, abipus įgaubti diskai, subrendę bebranduoliai(genetinė medžiaga citoplazmoje) ir turi pigmentą hemoglobiną. Hemoglobinas sudarytas iš keturių baltymų globinų, kurių kiekvienas jungiasi su hemu – geležies turinčia grupe. Geležis laisvai jungiasi su deguonimi. Jei eritrocitų trūksta, žmogus suserga mažakraujyste. Eritrocitai visą laiką gaminasi raudonuosiuose kaulų čiulpuose, esančiuose kaukolėje, stuburo slanksteliuose ir ilgųjų kaulų galuose.

2. baltieji kraujo kūneliai turi branduolį, juose nėra hemoglobino. Kai į organizmą patenka mikroorganizmų, atsiranda uždegiminis procesas. Greitai toje vietoje atsiranda daug baltųjų kūnelių, kurie fagocituoja mikroorganizmus. Jų ima daugėti. Susidaro pūliai, kur didžioji dalis yra negyvų baltųjų kraujo kūnelių.

3. trombocitai gaminasi kaulų čiulpuose. Jie dalyvauja kraujo krešėjime-koaguliacijoje.

Kraujo krešėjimas

Kai kūne pažeidžiama kraujagyslė, trombocitai susikaupia pažeistoje vietoje ir iš dalies užkemša nutekėjimą. Jie kartu su pažeistais audiniais išskiria krešėjimo faktorių vadinamą protombino aktyvatoriumi, kuris protombiną paverčia trombinu, kuris veikia kaip fermentas padedantis susidaryti fibrino siūlams, kurie vyniojasi apie pažeistos kraujagyslės vietoje esantį trombocitų kamštį ir sudaro krešuliui reikalingą kamštį. Krešulį sudaro fibrino siūluose įsipainioję trombocitai ir raudonieji kraujo kūneliai.

Kraujo grupės

Jos skirstomos pagal tai ar yra antigenai A ir B. Pagal tai kokius turi joms ir duoti pavadinimai.

Žmogus turi _5 l kraujo.

LIMFOS APYKAITA IR IMUNITETAS

Limfinė sistema sudaryta iš limfagyslių ir limfoidininių organų. Šios su kraujotaka labai susijusios sistemos funkcijos:

1. limfagyslė surenka audinių skysčio perteklių ir grąžina jį į kraują;

2. limfiniai kapiliarai sugeria riebalus plonosiose žarnos gaureliuose ir perduoda juos į kraują;

3. limfinė sistema padeda kūnui gintis nuo ligų.

Limfa teka limfagyslėmis, kurios kaip ir venos turi vožtuvus. Limfa teka viena kryptimi, nuo kapiliarų vis didėjančių limfagyslių link, o galiausia į limfinį lataką, kuris įteka į poraktikaulinę veną. Limfa susidaro iš audinių skysčio prasiskverbusio difuzijos būdu.

Limfiniai organai stiprina imunitetą. Svarbiausi jų:

1. limfmazgiai-nedideli kiaušinio formos arba apvalūs dariniai, juose apvaloma limfa;

2. blužnis, ji yra pilvo ertmės viršutinėje kairiojoje pusėje, tuoj po diafragma. Blužnis- kraujo rezervuaras, iš kurio kraujas pateikiamas tuo metu kai kinta kraujospūdis arba kūnui reikia daugiau deguonies, taip pat čia apvalomas kraujas.

3. užkrūčio liauka yra išilgai trachėjos, už krūtinkaulio, krūtinės ląstos viršuje. Joje bręsta T limfocitai;

4. raudonieji kaulų čiulpai, tai vieta iš kur atsiranda visos kraujo ląstelės.

Gynybos formos:

Imunitetas-kūno sugebėjimas apsisaugoti nuo infekcinių veiksnių, svetimų ląst ir netgi nuo pakitusių savų ląst. Trys nespecifinės apsaugos elementai veikia prieš daugelį veiksnių.

1. Apsauginiai barjerai: oda, kvėpavimo, virškinimo, šlapimo takus išklojančios gleivinės membranos ir kt.

2. uždegiminė reakcija: jai būdingi 4 požymiai- paraudimas, skausmas, sutinimas, karštis. Ši reakcija yra apsauginė nes ji telkia baltuosius kraujo kūnelius prie bakterijų įsiveržimo vietos;

3. apsauginiai baltymai.

Imunitetas atsiranda dėl infekcijos arba dirbtinai sukeliamas medicininėmis priemonėmis.

1. aktyvus ilgalaikis imunitetas gali būti sukeltas naudojant vakciną tuomet, kai žmogus dar sveikas ir nėra pavojaus tuoj pat apsikrėsti infekcine liga. Jis priklauso nuo įsimenančių B ir T ląst buvimo kūne.

2. pasyvus imunitetas reikalingas, kai žmogui staiga kyla pavojus susirgti užkrečiama liga. Šis imunitetas yra trumpalaikis, nes antikūnai ne pasigamina žmogaus organizme, bet jam jų duodama.

AIDS(įgyto imuniteto deficito sindromą) sukelia giminingų retro virusų grupė, bendrai vadinama ŽIV( žmogaus imuno deficito virusas). ŽIV pernešamas lytinio kontakto metu su užsikrėtusiuoju metu, per įprastinį ar analinį lytinį aktą bei burnos ir genetalijų kontakto metu, leisdamiesi narkotikus užkrėstais švirkštais. Pagrindiniu ŽIV taikiniu yra T4 limfocitai, prie kurių receptorių virusas lengvai prisitvirtina, jas užkrečia ir pumpuravimosi būdu virusas dauginasi.

Trys ŽIV infekcijos stadijos:

1. A kategorijos stadijos metu 1mm3 būna 500 ir daugiau T4 limfocitų. Kurį laiką po užsikrėtimo žmonės nejaučia jokių požymių. Nors plazmoje virusų jau yra daug, kraujo mėginys ŽIV neparodo, nes ieškoma antikūnų o ne paties viruso. Nuo negydomos infekcijos pradžios praėjus keliems mėnesiams iki kelerių metų, užsikrėtęs žmogus priskiriamas B kategorijai.

2. B kategorijai būdingas T4 limfocitų skaičius 1 mm3
siekia nuo 200 iki 499. šios stadijos metu sutinsta kaklo, pažastų, kirkšnų limfmazgiai, o sutinimas nepraeina tris ar daugiau mėnesių. Kiti simptomai: didelis nuovargis, nuolatiniai karščiavimai, lydimi prakaitavimo naktį, kosulys, viduriavimas.

3. C kategorijos metu pradeda vystytis pasikartojančios infekcijos. Tai rodo, kad greitai išryškės visi AIDS požymiai. Limfocitų visai sumažėja, jie sunyksta. Žmogus netenka svorio, jaučiasi silpnai nuo nuolatinio viduriavimo i kosėjimo. Žmogus mirs nuo vienos iš jį lydinčių infekcijų, todėl kad imuninė sistema bus visai nusilpusi.

VIRŠKINIMAS

Suaugęs žmogus turi 32 dantis. Kiekvieno žandikaulio yra 4 rūšių dantys: 4 kaplio formos kandžiai skirti pjauti, 2 smailūs iltiniai dantys – plėšyti, 4 gana plokšti prieškrūminiai – malti, ir 6 labai plokšti krūminiai dantys – smulkinti, sutrinti.

Žmogaus virškinamasis traktas atitinka “vamzdelis vamzdelyje” tipą. Maistas virškinamas ne ląst; virškinamąsias sultis išskiria traktas arba šalia esančios liaukos.

Maisto kelias:

BURNA. Maistas kramtomas burnoje, kur jis yra sumaišomas su seilėmis. Yra trys pagrindinės seilių liaukų poros: paausinė, poliežuvinė, pažandinė. Jos siunčia savo sultis pro latakus į burną. Jose yra fermento AMILAZĖS, kuris pradeda KRAKMOLO virškinimo procesą. Burnoje maistą varto raumeningas liežuvis, kuriame yra spaudimo ir lietimo receptoriai, taip pat cheminiai skonio receptoriai. Maisto gumulėliai liežuvio judesiais nustumiami į ryklę.

RYKLĖ. Virškinamasis traktas ir kvėpavimo organai susisiekia ryklėje. Kad maistas nepatektų į trachėją, maistui ryjant ji yra uždengiama audinio skiaute –antgerkliu.

STEMPLĖ – tai vamzdis, kuriuo maistas patenka į skrandį. Čia patekus maistui prasideda peristaliniai raumenų susitraukimai.

SKRANDIS talpina iki 2 litrų iš dalies suvirškinto maisto. Jis išskiria tiek daug HCl, kad pH tampa 2. tokia rūgšti terpė užmuša visas bakterijas ir kitus mikroorganizmus. Tokioje terpėje gerai veikia fermentas PEPSINAS, kuris skaido BALTYMUS į peptidus. Skrandžio turinys primena maisto košę, kuri vadinama chimusu.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1894 žodžiai iš 6225 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.