Zmogaus įtaka gamtai
5 (100%) 1 vote

Zmogaus įtaka gamtai

Turinys

Žmonių populiacija ir pramonės plėtra………………………………………………………………………..2

Oro švarumo problemos……………………………………………………………………………………….2

Globaliniai pakitimai: šiltnamio reiškinys…………………………………………………………………….2

Rūgštieji lietūs…………………………………………………………………………………………………3

Smogas…………………………………………………………………………………………………………4

Paviršiniai, požeminiai vandenys ir vandenynai………………………………………………………………4

Dirvos erozija, dykumėjimas ir miškų nykimas………………………………………………………………5

Išvados…………………………………………………………………………………………………………6

Žmonių populiacija ir pramonės plėtra

Per pirmuosius kelis milijonus žmonių egzistavimo metų jų buvo nedaug, todėl ir įtaka aplinkai buvo nedidelė. Po XVIII amžiuje įvykusio pramoninio perversmo žmonių populiacija ėmė gausėti ypač sparčiai – eksponentiškai.

Galinga pramonė sunaudoja daug gamtos išteklių, mat pramoninių šalių gyventojų poreikiams tenkinti reikia daug ir energijos, ir naudingų iškasenų. Stiprios ekonomikos šalyse gyvena apie 1,2 milijardo žmonių, tai sudaro tik 22% visos žmonių populiacijos, bet ši dalis suvartoja apie 80% visų energijos išteklių ir naudingųjų iškasenų. Iš žaliavų pagaminti įvairiausioms vartotojams reikalingoms gėrybėms reikia daug energijos. Gamyba duoda daug atliekų, susidaro daug šilumos nuostolių. Kai kurių atliekų, pvz., CO , išmetama į atmosferą tokie kiekiai, kad tai veikia biosferoje vykstančių biogeocheminę medžiagų apytaką.

Silpnos ekonomikos šalyse gyvena 78% visų pasaulio gyventojų, o apsieinama tik su 20% viso pasaulio sunaudojamų energijos išteklių ir naudingųjų iškasenų. Šiuo metu tiek silpnos ekonomikos šalys, tiek stiprios ekonomikos šalys aplinką veikia maždaug vienodu mastu.

Lig šiol tiek buities, tiek pramonės reikmėms tenkinti dažniausiai vartojami šie energijos šaltiniai: akmens anglys, nafta ir gamtinės dujos. Tai yra iškastinis kuras, susidaręs dideliu slėgiu veikiant iš dalies suirusias prieš milijonus metų gyvenusių augalų ir gyvūnų liekanas.

Taršą galima apibrėžti kaip bet kokį aplinkos pakitimą, nepalankiai veikiantį gyvųjų organizmų būklę, jų gyvenimo sąlygas. Oro tarša skirstoma į: natūralią (gamtinė) ir antropogeninę.

Yra tokių energijos šaltinių, kurie aplinkai ne taip smarkiai kenkia. Pvz.: saulės energija, krintančio vandens energija, geoterminė energija, garo energija, vėjo energija.

Iškastinis kuras – tai neatsinaujinantis energijos šaltinis. Jo ištekliai riboti. Saulės ir kitos minėtos energijos rūšys yra atsinaujinantys energijos šaltiniai, veikiami gamtos jėgų, jie vėl atsinaujina.

Oro švarumo problemos

Atmosfera – Žemės rutulį gaubiantis daugiau kaip 800 km storio dujų apvalkalas. Pagrindinės atmosferos sudedamosios dalys – azotas (apie 78) ir deguonis (apie 21). Atmosferoje taip pat yra CO ir inertinių dujų. Atmosferoje 10 – 50 km aukštyje yra gausu ozono. Ozonas atmosferoje susidaro iš deguonies, kai jį veikia ultravioletiniai saulės spinduliai. Didžiausia ozono koncentracija atmosferoje yra 20 – 25 km aukštyje. Ozonosfera sugeria gyvybei pavojingus ultravioletinius spindulius. Didesnis šių spindulių kiekis pavojingas, nes galima susirgti odos vėžiu, pažeidžiama akių tinklainė, silpnėja gyvų organizmų atsparumas ligoms.

Ozono sluoksnis plonėja, tokie sluoksnio suplonėjimai vadinami ozono skylėmis. Tokių ozono skylių susidarymas priklauso nuo vyraujančių vėjų, kitų oro sąlygų bei nuo atmosferoje pakibusių dalelių sudėties.

Atmosfera niekada nebuvo idealiai švari. Ugnikalnių veikla, Žemės paviršiaus išpustymas, įvairios žiedadulkės, sporos jau priešistoriniais laikais sąlygojo atmosferos užterštumą. Tai natūrali (gamtinė) oro tarša, kurios padarinius pati gamta greitai atitaisydavo. Tačiau daug pavojingesnė yra antropogeninė (žmogaus sukelta) oro tarša. Ji kelia kur kas didesnę grėsmę, nes aplinka vis labiau teršiama junginiais, kurių Žemėje iki šiol nebuvo. Gyvi organizmai prie jų nėra prisitaikę ir todėl daugelis jų žūva.

Daugiausia atmosferą teršia transportas (58), pramonė (25), energetika (12).

Atmosferos tarša visų pirma priklauso nuo to, kiek ir kokių priemaišų yra išmetama į atmosferą įvairiuose miestuose, rajonuose.



Globaliniai pakitimai :

Šiltnamio reiškinys

Žemę gaubia atmosfera, kuri sulaiko šilumą. Šis procesas vadinamas šiltnamio reiškiniu, ir jis vyksta natūraliai. Tačiau daugelis mokslininkų mano, kad žemė dabar vis labiau šyla.

Žemę šildo saulė. Dalį tos šilumos sugeria žemė, kita dalis išspinduliuojama į atmosferą. Šiltnamio dujos neleidžia visai šilumai išsisklaidyti erdvėje – žemė šyla.

Normaliomis sąlygomis dalis (2/3) iš saulės atsklidę infraraudonųjų spindulių
(šilumos) yra sugeriami dirvožemyje, akmenyse, uolienose, o likusi dalis (1/3) atsispindi ir grįžta į kosmosą. Padidėjusi anglies dvideginio (CO2) koncentracija veikia kaip vienpusis skydas. Saulės spinduliai laisvai patenka į atmosferą, atsispindi nuo įvairių paviršių ir negalėdami praeiti pro didelės CO2 koncentracijos atmosferos sluoksnį lieka žemuosiuose atmosferos sluoksniuose. Šių reiškinių pasėkoje kyla oro temperatūra. Pastaruoju metu yra labai sumažėjęs CO2 sunaudojimas (daugiausia dėl miškų kirtimo, gaisrų, rūgščių lietų).

Šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms priklauso: anglies dvideginis, freonai (halogenalkanai), azoto suboksidas ir metanas. Nuo jų didėja atmosferos geba sulaikyti šilumą ir kyla temperatūra. Jei temperatūra Žemėje pakils per daug, pasikeis orai ir klimatas; tai pakenks augalams ir gyvūnams. Ašigalių ledynai ims tirpti, pakils jūrų lygis, vanduo užlies sausumą. Jeigu šiandieninis atšilimas tęsis toliau ir jūros gelmių temperatūra pasieks slenkstį, ties kuriuo pradeda tirpti ledo hidratai, į orą išsiskirs dideli metano kiekiai ir atšilimas dar sustiprės.

Azoto suboksidas (N2O) susidaro katilų ir pramoninių krosnių aukštos temperatūros degimo fakeluose, transporto priemonių varikliuose. Jis taip pat išsiskiria iš azoto trąšomis tręštų dirvų.

Anglies monoksidas (CO) arba smalkės – tai bespalvės ir bekvapės dujos, kurios susidaro degimo metu, kuomet nepilnai sudega kuras, kai aplinkoje nepakanka deguonies. Smalkės yra labai kenksmingos sveikatai, nes patekusios į organizmą sudaro labai patvarų junginį su hemoglobinu, neleisdamos šiam prisijungti deguonies.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 886 žodžiai iš 2952 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.