Zmogaus teisių apsauga lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Zmogaus teisių apsauga lietuvoje

1121

ĮVADAS

Žmogaus teisės – šiuolaikinės civilizacijos esminė vertybė. Rūpinimasis žmogaus teisėmis tampa demokratinių valstybių vidaus politikos prioritetu. Lietuvos Respublikoje veikia labai daug valstybinių ir nevalstybinių institucijų, kurios savo veikla turi prisidėti prie Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių užtikrinimo. Vienos iš jų pagal savo atliekamas funkcijas prisideda prie daugumos konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, kitų veikla liečia tik tam tikrų teisių apsaugą. Turbūt svarbiausia vieta žmogaus teisių gynime tenka teismams, tačiau ne mažiau svarbios įvairios kontrolierių ir kitos institucijos.

DĖSTOMOJI DALIS

Nors pastaruoju metu kuriamos vis naujos valstybinės ir nevalstybinės žmogaus teisių apsaugos institucijos, teismai visada buvo ir bus ta institucija, kurioje kiekvienas žmogus gali tikėtis apginti pažeistą savo teisę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta: ,,Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą’’.

Lietuvos Respublikoje šiuo metu veikia bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai) ir specializuoti administraciniai teismai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas gali būti traktuojamas ir kaip žmogaus teisių apsaugos institucija. Nors asmuo neturi teisės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet bendrosios kompetencijos teismas, matydamas, kad teisės aktas, taikytinas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi į Konstitucinį Teismą.

Lietuvos Respublikos teismų įstatyme teisė į tesminę gynybą apibūdinama taip:

,,Lietuvos Respublikoje visi jos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į jų garbę ir sveikatą, asmeninę laisvę, nuosavybę, garbę ir orumą, kitas Lietuvos Respublikos ir įstatymų jiems grantuojamas teises ir laisves, taip pat į teisminę gynybą nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės turi teisę į teisminę gynybą lygiai su Lietuvos Respublikos piliečiais, jeigu kitaip nenumato įstatymai ir tarptautinės sutartys.

Teisę į teisminę gynybą turi ir įmonės, įstaigos, organizacijos”.

1999m. gegužės 1d. buvo įkurti ir pradėjo veiklą administraciniai teismai, nagrinėjantys bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių.

Prie teisinių institucinių garantijų galima priskirti ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos veiklą. Ši komisija įsteigta 1999m. Taip Lietuvoje buvo pirmą kartą įteisintas ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas. Komisijos kompetencijai yra priskirta nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Svarbų vaidmenį, garantuojant žmogaus teises, vaidina ir Seimo kontrolierių institucijos. Seimo kontrolierių ir kitos žmogaus teisių kontrolierių institucijos – tai kitų valstybių patirties panaudojimas kuriant Lietuvoje veiksmingą žmogaus teisių apsaugos sistemą. Seimo kontrolierių veiklą reglamentuoja naujas 1998m. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas. Šių institucijų egzistavimą užtikrina ir Konstitucijos 73 straipsnis.

Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valdžios, valdymo, savivaldos, karinių ir joms prilygintų institucijų (Krašto apsaugos bei Vidaus reikalų ministerijų, Valstybės saugumo departamento ir jiems pavaldžių institucijų) pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo.

Piktnaudžiavimas įstatyme apibrėžtas taip: tai tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t.t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų ir .t.t), taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami įgaliojimai ar savavaliaujama.

Biurokratizmas – tokia pareigūno veikla, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės nuolat laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti žinyboms pavaldžius dalykus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t.t.), taip pat toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi teisės aktai.

Seimo kontrolieriai netiria Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, valstybės kontrolieriaus, teisėjų, vietos savivaldybių tarybų veiklos, taip pat prokurorų, tardytojų, kvotėjų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Netiria ir skundų, kylančių iš darbo teisinių santykių, skundų, kuriuos turi nagrinėti teismas, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.

Pateikti skundą gali kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kontrolieriai gali (tačiau neprivalo) tirti ir užsienio valstybių piliečių bei apatridų pateiktus
skundus.

Skundai paprastai paduodami raštu. Jeigu skundas gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymius iš spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių ar kitų šaltinių, jis gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.

Seimas skiria penkis Seimo kontrolierius 4 metų laikotarpiui nurodydamas kiekvieno iš jų veiklos sritį: 2 valstybės įstaigų pareigūnų, 1 karinių ir joms prilygintų institucijų pareigūnų ir 2 savivaldybių įstaigų pareigūnų veiklai tirti.

Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad seimo kontrolieriaus siūlymą panaikinti, pakeisti ar priimti sprendimą, pašalinti įstatymo pažeidimus, jų priežastis ir sąlygas, privalo nagrinėti institucija ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas adresuojamas. Tačiau pagal įstatymą tokie siūlymai nėra privalomi valstybės valdžios ir valdymo, savivaldybių institucijoms bei jų pareigūnams.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priėmimas (1998m.) ir jo vykdymą kontroliuojančios tarnybos įkūrimas – svarbus teisinis žingsnis ne tik Europos link, bet ir stengiantis realiai užtikrinti vienos iš pagrindinių asmens teisių – nediskriminacijos dėl lyties – laikymąsi. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu siekiama užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės ( 29str. – ,,Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės…), taip pat užkirstas kelias diskriminacijai (t.y. moterų ir moterų lygių teisių pažeidimui) bei seksualiniam priekabiavimui. Diskriminacija suprantamas pasyvus ar aktyvus elgesys, kuriuo išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas, teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties. Seksualinis priekabiavimas – tai užgaulus, žodžiu ar fiziniu veiksmu išreikštas, seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, su kuriuo sieja darbo, tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai.

Skirtingai nuo Seimo kontrolierių, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir gali skirti administracines nuobaudas. Į šiuos kontrolierius gali kreiptis ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.

Kontrolierių Seimo Pirmininko teikimu ketveriems metams skiria ir atleidžia Seimas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija pradėjo funkcionuoti tik 2000m. lapkričio mėnesį. Šis kontrolierius: tiria fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir jų pareigūnų, nevalstybinių institucijų bei kitų fizinių bei juridinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, kontroliuoja, kaip yra įgyvendinomos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, Seimo ratifikuotų konvencijų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatos Lietuvoje; prižiūri ir kontroliuoja institucijų, susijusių su vaiko teisių apsauga, veiklą, dėl kurios pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai; siūlo Seimui ir Vyriausybei priemones, kaip pagerinti Lietuvos Respublikoje įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą; vadovauja Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai; per visuomenės informavimo priemones teikia informaciją visuomenei apie vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą Lietuvos Respublikoje.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierių 4 metų kadencijai skiria Seimas Seimo Pirmininko teikimu.

Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA) -tai 1989m. įkurta nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, kurios veikla grindžiama Baigiamuoju Helsinkio Aktu, Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir kitais tarptautiniais bei šalies žmogaus teisių dokumentais.

Asociacijos vadovaujanti institucija – komitetas, kurį sudaro 9 asmenys, organizacija vienija apie 110 narių, ją sudaro kelios darbinės komisijos: prekybos žmonėmis komisija, policijos veiklos priežiūros komisija, vaikų teisių komisija, darbo klausimų komisija, moterų teisių komisija. Organizacijos skyriai veikia Tauragėje, Šilalėje, Kėdainiuose, Jonavoje.

Asociacija kasmet rengia ataskaitas apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje Tarptautinės Helsinkio federacijos leidiniui Human Rights Develpments bei šios federacijos rengiamai ataskaitai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos apžvalginei konferencijai.

1997m. LŽTA tapo Tarptautinės žmogaus teisių federacijos lygos nariu korespondentu. Šios lygos nariai nuolat dirba Jungtinių Tautų Organizacijoje, Europos Taryboje, Europos Sąjungos Komisijoje. Tais pačiais metais Asociacija tapo Tarptautinės Helsinkio federacijos bendradarbiaujančiu komitetu, o 1999m. vykusioje Generalinėje Asamblėjoje Asociacija tapo šios Federacijos visateisiu nariu.

Asociacija dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, kuriuose nagrinėjamos vaiko teisių, žmonių dingimo prevencijos, kovos prieš moterų įtraukimą į sekso verslą, kalėjimų reformos, mirties bausmės problemos. Taip pat Lietuvoje vykdo įvairius tyrimus ir projektus, teikia pastabas bei rekomendacijas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1428 žodžiai iš 2789 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.