Zmogus ir amZinosios vertybės1
5 (100%) 1 vote

Zmogus ir amZinosios vertybės1

Turinys

Turinys……………………………………………………………

…………………….1

1. Įvadas……………………………………………………………2

2. Gėrio ir savęs pažinimas…………………………………………3

3. Gėrio idėja……………………………………………………….3

4. Materialinės ir dvasinės vertybės………………………………..4

5. Vertybių hierarchija………………………………………………..6

6. Sąžinės ir moralinės

vertybės………………………………………………..7

7.

Išvados……………………………………………………………

………………….8Literatūra…………………………………………………………

…………………..9

1. Įvadas

Nuo pat žmogaus atsiradimo pasaulyje visuomenės progresą skatino keli

veiksniai. Pirmykščio žmogaus negalia gyventi vienam ir bendruomenės

poreikis dėl išlikimo peraugo į visuomenės santykius. Noras lengviau ir

produktyviau dirbti skatino darbo įrankių raidą. Laikui bėgant žmogus

panoro geriau pažinti save ir jį supančią aplinką. “Žmogaus protą vienoje

iš jo pažinimo rūšių ištinka ypatingas likimas: jį apgula klausimai, kurių

jis negali išvengti…“ (4.psl.8). Žmogiškųjų vertybių pažinimo poreikis

iškilo kai žmogus galėjo sau užduoti ne tik tokius klausimus kaip kur

gyventi ir kaip išgyventi, bet kai jis pradėjo kelti tokius klausimus –

kaip aš gyvenu, ar patenkina mane mano gyvenimas, ir ko gero patį

pagrindinį klausimą – ar aš esu laimingas? Žmogus ieškodamas tikrumo

pasaulyje ir savyje taip ugdė galią tvarkyti savo vidų, kad išlavintas

protas galėtų sutramdyti juslių chaosą ir jausmų siautulį, taip leisdamas

patikimai pažinti žmogui šį pasaulį ir patį save. Tai kelias į naujas

savivokos erdves, kuriose suvokus naujus dalykus savo tikrumo buvo ieškoma

iš naujo, naujais būdais, jo tolesniam vertybių pažinimui.

2. Gėrio ir savęs pažinimas

Šiuo metu, kai visos Europos kultūra yra kritiškai pervertinama,

reikia iš naujo apsvarstyti ir pažinimo problemą. Dvasinių krizių metu,

kai iš naujo pasveriami ir pervertinami visi kultūros laimėjimai, kai

keliamas jos prasmės ir likimo klausimas, kiekvieną kartą ji atgyja iš

naujo, reikalaudama visapusiškesnio ir gilesnio sprendimo.

Kaip žinoma, Sokrato filosofijos šerdis yra mokymas apie gėrio ir

žinojimo tapatybę, kur svarbesnė sąvoka yra ne gėris, o žinojimas: ne

žinojimas išvedamas iš gėrio, o gėris iš žinojimo. Pasaulis yra

dieviškosios jėgos kūrinys ir nėra ko kištis į jos reikalus, verčiau

reikėtų pasižiūrėti į save. Pažiūrėkime į tai kaip mes elgiamės: pjaunamės,

keiksnojam vienas kitą, dedamės protingesniais ir išmintingesniais vienas

už kitą.

Tiksliai žinoti yra įmanoma nedaug ką, bet stengtis – ir įmanoma, ir

reikia. Protas žmogui duotas, kad žmogus mąstytų, viską apgalvotų,

klausinėtų jo kaip gyventi, kaip elgtis, ir elgtųsi tik taip, kaip protas

jam nurodo. “Sokrato mąstymo “grynumas“ yra…tai, kad jame glūdi ypatingas

turinys – pats dorumas, apskritai pats žmogus… jam rūpi žmogaus siela,

dorovinis jos tobulėjimas“(4.psl.6). Visi žmonės yra skirtingi, siekia

įvairiausių tikslų, kiekvienas skirtingai tikslus supranta, skirtingai

mąsto, tačiau visi iki vieno trokšta laimės ir gėrio. O kas gi gali tai

jiems suteikti? Tiktai patys žmonės gali visa tai suteikti sau ir žinoma

kitiems. Žmogus iš prigimties yra geras, ir jeigu jis daro ką nors bloga,

tai tik dėl to, kad yra suklaidintas aistrų ir negali suprasti blogai

darąs. Ir jeigu tik žinotų, tai tikrai nedarytų. Sokratas…“rėmėsi žmogaus

prigimties dvilypumu: žmoguje esanti dorybė ir nedorybė, gėris ir blogis,

teisingumas ir neteisingumas“(5.psl.87).

Gėrio pažinimas kartu yra ir savęs pažinimas. Gėrio pažinimui reikia

tiesioginio patirtino gėrio, tikros dorovinės patirties. O ši patirtis yra

vidinė, kiekvienam ji atsiveria tik savyje ir tik jam vienam priklauso.

Blogio pažinimas, taip pat kaip ir gėrio pažinimas, sąlygoja savęs

pažinimą. Tačiau gėrio pažinimas priartina prie gėrio, o tuo tarpu blogio

pažinimas kartu yra ir blogio naikinimas, išsilaisvinimas iš jo. Mat

kiekvienas siekia gėrio ir sėja blogį tik laikydamas jį gėriu.

3.Gėrio idėja

Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų – kas yra gėris? Tam, kad

suprasti gėrio turinį, vertėtų sujungti skirtingas vertybes. Platonas

mėgino visa tai sujungti. Jam buvo žinoma daug žmogaus dorybių:

darbštumas, išmintis, savitvarda, teisingumas. Aukščiausiai iškeliama virš

visų kitų dorybių – gėrio idėja, ji aiškiai yra susijusi su kitomis

vertybėmis. “Platonas nuolatos pabrėžia, kad dorybė, teisingumas, gėris –

tai vertingi dalykai patys
savaime… Platono požiūriu, žmogus laisva valia

negali išsižadėti to, kas jam svarbiausia ir reikšmingiausia, jis negali

būti nedoras ir neteisingas, nes tai būtų tolygu kenkti sau

pačiam“(5.psl.125). Protas kaip dvasinė sielos dalis užima aukščiausią

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 752 žodžiai iš 2487 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.