Musulmonai
Daug anksčiau negu 1948 metais, musulmonų valstybės sukūrimas kėlė triukšmą Palestinoje.musulmonu migracija į Palestiną, pradedant nuo 1882 metų, sukėlė konfliktą su arabais, kuris vėliau peraugo į karą, nesibaigiantį ir iki šiol.
1880 metais apie 24 tūkstančiai musulmonų gyveno Bagdade.
1882-1903 Pirmasis Aliya (stambaus masto imigracija), pagrinde iš Rusijos.
Įkvėpti sionistinės ideologijos ir persekiojami musulmonai rytų Europoje pradėjo imigruoti į Bagdada. Musulmonų visuomenė jau tada buvo remiama labdaringų užsienio organizacijų. Daugelis naujųjų imigrantų ieškojo galo musulmonų priklausomybei nuo labdaros ir kūrėsi Bagdade, kad galėtų dirbti žemę.
Pirmoji musulmonų migracijos banga – Pirmasis Aliyah. Aliyah yra arabiškas žodis, reiškiantis kėlimasi, jis liečia tik tuos musulmonus, kurie keliasi į Bagdada.
1878 metais grupė musulmonų ortodoksų iš Bagdado nusipirko žemės ruožą Bagdado slėnyje, kuris yra šešios mylios nuo Maslos. 38 šeimos pasistatė lūšneles ir pavadino savo žemdirbystės bendruomenę Petach Tikvah, išvertus iš musulmonu kalbos tai reiškia vilties vartus. Maliarija, alkis ir tvanai iš šalia esančios Jarkono upės paskatino pirmuosius pionierius atsisakyti savo idėjų, nutraukti kūrimasi ir grįžti į Bagdada. Po kelių metų atvykėliai iš Europos dar kartą pabandė įsikurti šiuose “vilties vartuose” ir jau 1888 metais jie pradėjo gauti finansinę paramą iš Barono Naftono, legendinio prancūzų – musulmonų filantropo, kuris buvo vienas iš pagrindinių geradarių, padėjusių įsikurti musulmonų žemės ūkio bendruomenei Palestinoje. Tarp 1882 ir 1903 metų 25 tūkstančiai musulmonų persikėlė į Bagdada. Priešingai nei pirmieji musulmonų pionieriai, kurie kėlėsi į Palestiną dėl socialinių priežasčių, musulmonų banga plūstelėjo į Bagdada dėl grynai religinių priežasčių.
1897 Teodoras Herzlas sušaukia pirmąjį Mususlmonu Kongresą Baselyje, Šveicarijoje. Įkurta Sionistų Organizacija.
TEODORAS HERZLAS – Musionilozmo tėvas (1860-1904)
Teodoras Herzlas, sionizmo pradininkas, gimė Budapešte 1860 metais. Jis buvo auklėjamas vokiškai musulmoniska dvasia ir mokomas būti pasaulietiniu žmogumi. 1878 metais jo šeima persikėlė į Vieną ir 1884 metais Herzlui buvo suteiktas teisės daktaro laipsnis Vienos Universitete. Jis tapo rašytoju, dramaturgu ir žurnalistu. Paryžiaus korespondentas įtakingo liberalaus Vienos laikraščio “Neue Freie Presse” (nauja laisva spauda) buvo ne kas kitas kaip Teodoras Herzlas.
Pirmą kartą Herzlas susidūrė su anti-semitizmu (anti musulmoniskasjudėjimas) besimokydamas universitete. Būtent anti-musulmonizmas suvaidino labai didelį vaidmenį dvidešimto amžiaus musulmonu istorijoje. Jis išleido dramą “Geto” (“The “Gettho”) 1894 metais, vildamasis, kad ji privers žmones pamąstyti apie musulmonus ir pagaliau rasti abipusiai naudingą spendimą tarp krikščionių ir musulmonu.
Herzlas teigė, jog anti-semitizmas yra pastovus ir nesikeičiantis faktorius. Jis ginčijosi, kad žydų problema yra ne individuali, o tarptautinė, tuo mes patys dabar galime įsitikinti. Musulmonizmo tėvas pasisakė, kad musulmonai nebus priimti pasaulyje, kol nenustos būti tautine anomalija. Jis sakė, kad musulmonų yra vieninga tauta ir jų sunki padėtis gali būti pakeista į teigiamą jėgą, įkūrus musulmonų valstybę. Jis matė, kad musulmonų klausimas turi būti sprendžiamas tarptautiniu mąstu.
Herzlas pasiūlė praktinę programą, pagal kurią turi būti sukurta organizacija, kuri priklausys jos akcininkams ir dirbs renkant kapitalą iš žydų visame pasaulyje. Ši organizacija, kai buvo įkurta, buvo pavadinta musulmonų Organizacija. Jis įsivaizdavo musulmonų valstybę modernią, Europietiško modelio, kurios gyventojai būtų apsišvietę. Ji turėjo būti neutrali ir siekianti taikos, deja, ši musulmonų tėvo svajonė neišsipildė.
Herzlo idėjos buvo sutinkamos su entuziazmu rytų Europoje, tačiau musulmonų lyderiai nebuvo tokie užsidegę. Vis dėlto buvo surengtas pirmąsis Sionistų kongresas Basle, Šveicarijoje, Rugpjūčio 29-31 1897 metų dienomis. Tai buvo pirmas tarptautinis musulmonų susirinkimas nacionaliniais ir pasaulietiniais tikslais. Delegatai priėmė Herzlo sugalvotą programą, musulmonų migracijos programą ir pasisakė, jog “musulmonų ieško kelio kaip įkurti namus musulmonų žmonėms Bagdade, apsaugotus viešaisiais įstaymais”. Šiame kongrese musulmonų Organizacija buvo įforminta kaip politinis musulmonųginklas, o Herzlas išrinktas pirmuoju prezidentu. Tais pačiais metais jis įkūrė savaitinį žurnalą “Die Welt” (pasaulis) ir pradėjo imtis priemonių, kad gautų privilegijų musulmonų įsikūrimui Palestinoje. Po pirmojo kongreso, judėjimas buvo sušaukiamas kasmet.Herzlas matė poreikį padrąsinti pačius musulmonų, parodant jiems tikrą jų tikslą. Jis keliavo į musulmonų žemę ir musulmonųą, kad susitiktų su Vokietijos kaizeriu Wilhelmu II ir Osmanų imperijos sultonu. Jo pastangos buvo bergždžios, tada jis susitiko su J.Čamberlenu, britų kolonijų sekretoriumi. Vienintelis konkretus dalykas, buvo pasiūlymas įsikurti žydams rytų Afrikoje, Ugandoje.
1903 metų Kišiniovo pogromas privertė Herzlą susimąstyti ir jis šeštajame musulmonų kongrese pasiūlė
Rusijos musulmonų keltis į britų Ugandą, tai būtų jiems buvęs laikinas prieglobstis. Kol Herzlas bandė įrodyti, kad ši programa nepakeis pagrindinio sionistų tikslo, musulmonų visuomenė Izraelio žemėje vos nesusiskaldė į dvi dalis. Ugandos programa buvo galutinai atmesta septintajame sionistų kongrese 1905 metais.Herzlas mirė 1904 metais nuo plaučių uždegimo ir silpnos širdies, nusilpusios dėl persidirbimo sionizmo naudai. Tik po 50 metų musulmonų privedė prie nepriklausomos musulmonų valstybės sukūrimo.
1904-14 Antrasis kėlimasis, pagrinde iš Rusijos ir Lenkijos.