Medikams skirtos informacijos paieška internete
5 (100%) 1 vote

Medikams skirtos informacijos paieška internete

Medikams skirtos informacijos paieška internete

Referatas

Vilnius 2003Turinys

TURINYS 2

ĮŽANGA 3

1. INFORMACIJOS PAIEŠKA (SĄVOKA, PAIEŠKOS UŽDAVINIAI) 4

2. INFORMACIJOS PAIŠKA MEDICINAI SKIRTOSE DUOMENŲ BAZĖSE 6

2.1 HINARI PROJEKTAS 7

2.3 PAIEŠKA HINARI DUOMENŲ BAZĖJE 9

2.4 PAIEŠKOS PAVYZDŽIAI SPRINGER LINK 10

2.5 LIETUVIŠKOS INTERNETINĖS MEDICINAI SKIRTOS SVETAINĖS 13

IŠVADOS 15

LITERATŪROS SĄRAŠAS 16

Įžanga

Medikai, kaip ir beje ir kitų profesijų žmonės, be galo dažnai susiduria su informacijos paieškos problemomis. Mokslas nestovi vietoj, vykdomi moksliniai tiriamieji darbai, bandymai, atrandamos naujos gydymo formos, vaistai ir t.t. Dabartiniu metu Internetas suteikia unikalias galimybes pasiekti visą įmanomą informaciją per labai trumpą laiko tarpsnį. Visi išleidžiami informaciniai bukletai, straipsniai, konferencijų ir tyrimų medžiaga yra sistemiškai talpinama į duomenų bazes ir katalogus, kur dokumentai saugojami ir pateikiami interesantams. Šiuo metu yra milijonai tekstinių failų, nuotraukų bei video medžiagos patalpintos Interneto serverių diskuose. Tam, kad būtų galima atsirinkti reikiamą informaciją yra kuriamos informacijos paieškos sistemos, turinčios užtikrinti relevančių dokumentų paiešką. Dabartiniu metu paieškos sistemų organizavimu užsiima organizacijos, kurios užsiima informacijos platinimu, saugojimu. Paprastai tai žurnalų leidyklos(tiek paprastų tiek e-žurnalų), bibliotekos, fondai, organizacijos. Jos turi savo tinklapius Internete, kuriuose su informacijos paieškos sistemų pagalba galima susirasti reikiamą informaciją saugomą jų duomenų bazėse. Tokių organizacijų pavyzdžiais būtų “eMedicine”, “EBSCOmed”, “Springer (LINK)” ir kt. Vienose tinklapiuose informacija teikiama už dyka, kituose už fiksuotą mokestį. Taipogi yra vykdomi tarptautiniai projektai siekiant suvienyti medicinos žinių duomenų bazes, suteikti šalių gyventojams nemokamą priėjimą prie esamos informacijos. Pagal projektą HINARI – Health Internetwork Access to Research visiems Lietuvoje galima nemokamai naudotis tam tikromis DB ir elektroniniais žurnalais. Tačiau norint naudotis tiek duomenų bazėmis, tiek tinklapiais mūsų medikai susiduria su gana rimtomis kliųtimis. Pirma jiems iškyla kalbos barjeras, techninių priemonių trūkumas ir galiausiai jiems tenka susidurti su informacijos paieškos sistemų veikimo išmanymu.

1. Informacijos paieška (sąvoka, paieškos uždaviniai)

Informacijos paieškos sąvoka moksle ir praktikoje atsirado kartu su kompiuterių taikymu informaciniams procesams automatizuoti. Plėtojant informatiką, kuriant informacijos paieškos kalbų ir sistemų teorinius pagrindus, informacijos paieškos terminas tapo pagrindiniu šių sričių terminu. Informacijos paieškos sąvoką, kaip ir daugelį kitų informacijos paieškos sistemų teorijos sąvokų (IS sistema, informacijos paieškos kalba, deskriptorius ir kt.), apie 1950m. Į mokslinę apyvartą įvedė amerikiečių matematikas K. Muersas (C.N Mooers), sukūręs mechanizuotos dokumentų paieškos sistemą, pagrįstą koordinatinio indeksavimo metodu.

Informacijos paieškos sąvoka greitai tapo bendrine šios srities kategorija. Visiems suprantama, patogi ji lyg ir nereikalavo detalesnio aiškinimo ir apibrėžimo. Labiausiai paplitęs informacijos paieškos aiškinamasis aptarimas: informacijos paieška laikoma seka operacijų, kurių tikslas surasti informacijos masyve užklausai relevančią informaciją. Pagrindinė informacijos paieškos sąvoka yra relevantumo sąvoka: kiek ieškomas dokumentas atitinka vartotojo užklausą. Paieškos galutinis tikslas priklauso nuo užklausos pobūdžio. Kai reikia rasti dokumentą arba užsakyti jo kopiją, pakanka nustatyti jo adresą (saugojimo šifrą) paieškos masyve. Kartais paieškos tikslas gali būti rasti anotaciją, referatą, bibliografinį aprašą ar faktografinius duomenis. Paieška susijusi su semantika – dokumentų prasminiu turiniu, su tuo, kaip jis atitinka vartotojo užklausą. Informacijos paieška realizuojama informacijos paieškos sistemomis.

Aiškiausiai apibrėžtos dvi informacijos paieškos rūšys: bibliografinė paieška ir bibliotekinė paieška.

Bibliografinė informacija “atsirado kaip dokumentų paieškos priemonė seniausiose bibliotekose. Tai buvo dokumentų, turimų konkrečiame rinkinyje, sąrašai”. Šie sąrašai egzistavo papiruso ritiniuose, molio lentelėse ir pan. Būtent bibliotekų katalogai buvo istoriškai pradinė bibliografinės informacijos egzistavimo forma.

Dokumento ir žinių apie dokumentą atskyrimas, fiksavimas ir šių žinių organizacija padėjo realizuoti atitikimą tarp dokumentų ir vartotojų poreikių.

Informacijos paieškos turinys bei savybės išsamiausiai atskleistos, tyrinėjant bibliografinės paieškos sampratą. Bibliografinė paieška yra informacijos paieška, kurios tikslas – surasti bibliografinę informaciją, atitinkančią konkrečią užklausą.

Informacijos paieška galima tik tada, kai yra suinteresuotas vartotojas. Būtent jis nurodo paieškos objektą, iškelia paieškos uždavinį, fiksuodamas savo užklausoje informacijai gauti. Taigi pagal užklausas fiksuojami mokslinės, masinės ar apskritai socialinės informacijos poreikiai, formuluojami paieškos uždaviniai ir
numatoma tų poreikių tenkinimo priemonių – informacijos paieškos sistemų – kūrimas ir veikla.

Tai taikoma ir medicinos duomenų bazėms, paieška organizuojama tokiu būdu, kad gaunami duomenys maksimaliai atitiktų užklausos turinį. Šiose IPS taikomos ir dažniausiai skiriamos keturios užklausų rūšys:

1. Adresinė (bibliotekinė) užklausa siekiama išsiaiškinti, ar konkrečios IPS saugykloje yra konkretus dokumentas. Kartu nurodomas to dokumento bibliografinis aprašas ar kiti adresiniai duomenys. Šios užklausos variantas yra užklausa apie kurio nors autoriaus knygas konkrečioje bibliotekoje. Bibliografinio aprašo arba tokio jo elemento, kaip autoriaus pavardė, pakanka, kad būtų galima surasti reikalingo dokumento adresą, todėl šios rūšies paieška vadinama adresine.

2. Teminė užklausa – paraiška surinkti tam tikros temos literatūrą. Dokumentai gali būti renkami iš kurios nors bibliotekos fondo, iš kelių įstaigų ar viso pasaulinių dokumentų fondo.

3. Faktografinė (faktinė) užklausa – tokia, į kurią reikia atsakyti iš esmės, o ne nuoroda į literatūrą, turinčią reikalaujamus duomenis. Faktografinės užklausos pavyzdžiai: nurodyti konkretaus gaminio technines charakteristikas, arba atvirkščiai, išvardinti gaminius, turinčius reikalaujamas savybes; nurodyti įmonės adresą, veikėjo ar mokslininko gyvenimo datas ir t.t.

4. Bibliografinio duomenų tikslinimo užklausa reikalauja nurodyti tikslų dokumento bibliografinį aprašą. Bibliografinio tikslinimo užklausų būna daug, nes bibliografinis aprašas yra informacijos šaltinio universalus adresas. Turėdami aprašą, visada galime surasti ir patį dokumentą. IPS vartotojai dažnai stokojantys žinių bei įgūdžių, dažnai pateikia literatūrai reikalavimus, kuriuose trūksta bibliografinio aprašo elementų arba šie duomenys būna klaidingi.

Interneto vartotojams tinklapių savininkai siūlo įvairius paieškos būdus, paieškos konkretizavimo priemones, leidžiančias greičiau bei tiksliau pateikti pareikalautą informaciją. Dabartiniu metu stengiamasi vartotojui kuo platesnį paieškos užklausos formavimo spektrą, įgalinantį tikslesnę paiešką labai dideliuose informacijos masyvuose. Tad dabar aptarsime informacijos paiešką keliose medicinos duomenų bazėse, e-žurnalų straipsnių saugyklose.

2. Informacijos paiška medicinai skirtose duomenų bazėse

Pagal projektą HINARI – Health Internetwork Access to Research Information (interneto adresas: http://www.healthinternetwork.net) visiems Lietuvoje galima nemokamai naudotis DB ir elektroniniais žurnalais:

• BioMed Central

• Free Medical Journals

• Highwire free backfiles

• Highwire free to developing economies

• SciELO

Nuo gruodžio už tam tikrą mokestį su nuolaida bus prieinami medicinos žurnalų visateksčiai straipsniai iš:

• Blackwell Synergy

• Elsevier Science Direct

• Harcourt IDEAL

• Springer Link

• Wolters Kluwer

• Wiley Interscience

Taip pat šiais metais Lietuva gali nemokamai naudotis BMJ Publishing (http://www.bmjjournals.com/) žurnalų duomenų baze.

(paimta iš http://www.mb.vu.lt/about/liet/medikams.htm)

2.1 HINARI projektas

Kas tai yra HINARI? Tai jungtinių tautų inicijuotas projektas su tikslu apjungti daugelį medicinos informaciją platinančių, saugančių tiek asmenų, tiek organizacijų, fondų ir t.t. į vieną, bendrą sąjungą, užtikrinančią nuosaikią ir turtingą priėjimą pire medicininės informacijos.

Pasak steigėjų pasaulis yra padalintas į tuos, kurie turi galimybę naudotis sveikatos apsauga ir tuos, kurie ne. Toks pats susiskaldymas veikia ir informacijos bei komunikacijos srautą. Norint pasiekti sveikatos priežiūros lygybę, tinkama informacija – ir technologija jai perduoti – turi būti plačiai prieinama ir efektyviai panaudojama. Naujos technologijos turi didelį potencialą siekiant pagerinti sveikatos apsaugą. Jos pagrindinį vaidmenį atlieka keldamos sveikatos priežiūros personalui skirtos informacijos kokybę, relevantumą ir informacijos gavimo greitį. Šis potencialas yra toli gražu neišnaudojamas. Daugelyje šalių dėl finansinių, technologinių sunkumų bei infrastruktūrų stygiaus sukeliančio skaitmeninį susiskaldymą. Taipogi problemos kyla dėl to, kad neatsižvelgiama į tikrus bei begalo skirtingus vartotojų poreikius.

2000-jų rugsėjį Jungtinių Tautų generalinis sekretorius pradėjo visuomeninę-privačia iniciatyvą su tikslu panaikinti skaitmeninį susiskaldymą sveikatos apsaugoj. Vadovaujant Pasaulinei Sveikatos Apsaugos Organizacijai (WHO – World Health Organization), Sveikatos Apsaugos Vidinis Tinklas (Health InterNetwork) apjungia nacionalines agentūras, bendrijas, privatų sektorių nevalstybines organizacijas ir valstybinius partnerius viename principe – lygiateisis priėjimas prie sveikatos apsaugos informacijos. Jo tikslai pagerinti sveikatos apsaugą, palengvinant priėjimą prie informacinių srautų naudojantis Internetu. Pamatiniai projekto elementai yra turinys, Internetinio jungimosi vystymas bei apimties didinimas.

Turinys, kaip vienas pagrindinių projekto elementų “Health InterNetwork’o” (toliau HIN) portale aprūpina vėliausia bei geriausia informacija iš sveikatos apsaugos srities. Vartotojai gali pasiekti daugiau kaip 1000 mokslinių publikacijų, taip pat statistinius duomenis bei informaciją
sveikatos apsaugos politiką bei praktiką – kritinę informaciją moksliniams tyrimams bei sveikatos apsaugos vykdymui. Portalas taip pat leidžia pasinaudoti tokiomis informacinių technologijų taikomosiomis programomis, kaip geografinės informacijos sistemos ir epidemiologiniai įrankiai, o taipogi suteikia galimybę įgyti žinių bei lankyti kursus naudojantis nuotolinio mokymo programomis.

Šalies poreikiai yra pagrindas turinio plėtojimui ir parinkimui; pvz. skiriamas ypatingas dėmesys tai regioninei bei vietinei informacijai, kuri kol kas nėra prieinama elektroninėm informacijos perdavimo priemonėm. Turinio patarėjų grupė vadovauja turinio informacijos parinkimui bei prieinamumo užtikrinimo procesų priežiūrai. Mokslinis bei privatus sektoriai kartu su vietiniais partneriais prisideda savo perduodami savo turimą informaciją bei patirtį vystant ir publikuojant informaciją, o tai pat įnešdami savo dalį į turinį.

HIN siekia įsteigti ar pagerinti tūkstančius internetan prisijungusių svetainių priklausančių visuomeninėms ir nepelno siekiančioms institucijoms besivystančiose šalyse. Technologijos paterėjų grupės vedami fondai, plėtros įstaigos, organizacijos bei korporaciniai bei privatūs partneriai yra įtraukti siekiant išrinkti reikiamą kompiuterinę įrangą, jos aprūpinimo bei priežiūros vykdymo užtikrinimu, programinės įrangos aprūpinimu skirtose darbo vietose.

HIN mokymo programų tikslai grindžiami reikiamų įgūdžių gavimui siekiant panaudoti esamą informaciją: priėjimo prie informacijos ir jos panaudojimo kasdieniniame darbe, pagrindinės kompiuterių raštingumo bei interneto vartojimo žinios, ir pastovaus mokymosi naudojantis specializuota visuomenine sveikatos apsaugos informacija, literatūra bei įrankiais. Tam skirta mokymo patarėjų grupė sukurta orientuoti plėtojamus kursus bei jų pateikimą, pritaikant skirtingų informacinių aplinkų institucijų reikmėms.

Jau per pirmuosius projekto gyvavimo metus jis pasiekė žymų persilaužimą sveikatos apsaugos informacijos aprūpinime. Pradedant 2002 sausį šeši didžiausi pasaulio biomedicinos žurnalų leidėjai sutiko suteikti priėjimą prie daugiau nei 1000 mokslinių publikacijų už dyką arba labai sumažintomis kainomis medicinos mokykloms, tyrimų įstaigoms ir valstybinėms organizacijoms besivystančiose šalyse. Taipogi yra daug kitų leidėjų suinteresuotų prisidėti prie projekto jam augant.

Iliustruojant tolygų informacijos prieinamumo principą, HIN suteikia galimybę akredituotiems universitetams, medicinos mokykloms, mokslo centrams ir kitoms visuomeninėms institucijoms besivystančiose šalyse (tame tarpe ir Lietuvoje) gauti priėjimą prie turtingų informacinių šaltinių laikomų daugiau kaip 1000 skirtingų biomedicininių žurnalų leidžiamų šešių didžiausių leidėjų. Iki šiol paraiška šiems žurnalams, tiek elektroninio, tiek ir spausdinto pavidalo, suteikiama už simbolinę kainą, neatsižvelgiant į geografinę padėtį. Aišku daugelio pagrindinių leidinių prenumerata kainuoja daugiau nei 1500$ per metus, o vidutinės prenumeratos kainos siekia kelis šimtus dolerių, tad daugelis žurnalų pasidaro nepasiekiami neturtingiausių šalių sveikatos apsaugos institucijoms. Taigi pirmu žingsniu būtų siekimas jog ši informacija būtų prieinama ir labiausiai neturtingoms šalims.

HIN buvo sukurtas su vienu pagrindiniu tikslu: panaikinti skaitmeninį susiskaldymą sveikatos apsaugoje. Galiausiai sveikatos apsaugos informacija – relevanti, suteikiama laiku bei tinkama – turi būti neveržoma ir prieinama visame pasaulyje, tam, kad visos bendruomenės galėtų naudotis šia globalia visuomenine gerove.

2.3 Paieška HINARI duomenų bazėje

HINARI puslapyje(minėtas aukščiau) vartotojams yra suteikiama galimybė ieškoti straipsnių daugiau kaip 1000 žurnalų. Žadama padaryti įmanomą žurnalų paiešką pagal turinį bei kalbą, bet dabar deja tėra įmanoma ieškotis žurnalų pagal pavadinimą 1pav.

Pasirinktame žurnale vartotojui suteikiama galimybė susirasti reikiamą straipsnį, gauti jo ištrauką arba pilną tekstą. Tai priklauso ne tik nuo jūsų norų, bet ir nuo vartotojo lygmens. Jeigu nesate užsiregistravęs, tai svečio teisėmis jums deja tebus prieinamos ištraukos.

Šiame tinklapyje yra duotos nuorodos į partnerių leidėjų turimas duomenų bazes, o taip pat nuorodos į informacines svetaines (bibliotekas, formuliarus, enciklopedijas), bei kitas biomedicinos žurnalų kolekcijas.

Find journals by title

Click on a letter for an alphabetical list of journal titles starting with that letter. Select a journal title to go directly to that journal.



A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

click here to view entire list








1pav. Žurnalų paieška HINARI duomenų bazėje

2.4 Paieškos pavyzdžiai Springer LINK

Kiekvienas leidėjas stengiasi pasiūlyti kuo patogesnį ir greitesnį informacijos paieškos būdą. Tai įgyvendinama per užklausų formavimo mechanizmus(žr. aukščiau). Springer LINK suteikia galimybę rinktis tarp Easy Search (papraščiausia užklausos forma suteikianti galimybę įvesto žodžio ieškoti santrumpose bei tarp bibliografinių duomenų. Expert Search Bibliographic išplečia paiešką leidžiančią atlikti ją specifiniuose bibliografiniuose įrašuose bei pilnuose tekstuose. Expert
yra skirta žmonėms turintiems žinių ir patirties naudojantis paieškos sistemomis, leidžia atlikti komandinės eilutės, bei skaitmeninio objekto identifikatoriaus užklausas.

Expert Search Bibliographic(2 pav.):

1. Sistema leidžia pasirinkti kur turi būti parašyti jūsų pasirinkti terminai, žodžiai (pavadinime, ištraukoje, tekste, autoriaus vardo eilutėj), be to galima pasirinkti ar tai butų žodžiai esantys texte kartu(Aad), pakaitalai(Or) arba to tekste neturi būt (But not).

2. Taip pat galima pasirinkti, jog būtų ieškoma tiksliai užklausoj parašyto žodžio, atkreipiant dėmesį į didžiąsias, mažąsias raides.

3. Galimybė kryžminės užklausos PubMed/Medline duomenų bazėse(užklausa pateikiama tiek springerio tiek Medline duomenų bazėms).

4. Galimybė pasirinkti straipsnių išleidimo datą, laikotarpį.

5. Klasifikacijos sistemas naudoja fizikos krypčių žurnalai(Physics and Astronomy Classification Scheme).

6. Čia galima pasirinkti reikiamą veikiančia virtualiąją biblioteką(Springer’is neapsiriboja medicinos žurnalų leidyba).

7. Užklausą galima suformuluoti pasirinkta kalba parašytiems straipsniams.

Komandinės eilutės paieška(Command-Line Search):

Skirta labai gerai susipažinusiems su paieškos sistemos veikla, leidžia paieškos užklausą suformuluoti komandine eilute. Dažniausiai komandinė eilutei sudaryti būna panaudota Bibliographic Search formų duomenys. Šios užklausos dažniausiai vartojamos kai ieškoma tekste didelio kiekio žodžių, jų junginių, siekiama atmest inereikalingą informaciją.

Full Text Search (pilno teksto paieška (3 Pav.)):

Šios užklausos apima didžiausią duomenų kiekį. Tikslias frazes ar žodžius galima apjungti paieškoje. Taipogi yra galimybė padidinti duotų (pradžioj duodamos trys eilutės) eilučių skaičių. Jei ieškoma dagiau žodžių naudojant skirtingus jungtukus(And, Or, But not) patartina naudotis komandinės eilutės paieškos užklausą.

2 Pav. Expert Search Bibliographic užklausos formavimo langas

3 Pav. Full Text Search pilno teksto paieška

2.5 Lietuviškos Internetinės medicinai skirtos svetainės

Naršydami užsinio puslapius nevienas tautietis (ypač garbesnio amžiaus) susiduria su kalbos barjeru. Pagrindinė Interneto kalba anglų (80 virš procentai tinklapių), deja ne visi ją moką, ar moka tačiau ne tokiame lygyje, kokio reikia skaitant profesinę literatūrą. Dažnai Lietuvos medikams trūksta kvalifikacos skaitant tokius straipsnius anglų kalba(turiu omenyje anglų kalbos žinias) ir tikrai retas kuris sugeba efektyviai susirasti duomenų bazėse bei virtaliose bibliotekose esančią informaciją. Ką ir bekalbėt, jei HINARI projektas pradėtas tik 2000 metais, tai praeis dar daug laiko kol nors dalis medikų pradės ja naudotis ir efejtyviai išnaudos jos galimybes. Kol neišeis nauja medikų karta, sugebančių laisvai orientuotis kibererdvėj tai teliks vizija. Specialūs kvalifikaciniai kursai galėtų paspartinti šį procesą, belieka tikėtis, jog atsiras daugiau žmonių tikinčių tokių programų kaip HINARI ateitimi Lietuvoje.

Labai malonu jog ir mūsų leidėjai rūpinasi, jog jų turima ir leidžiama informacija būtų pasiekiama elektroniniu keliu. http://www.medicine.lt/ svetainė palieka išties neblogą įspūdį. SVEIKATINGUMO IR MEDICINOS REKLAMOS CENTRAS – didžiausia įmonė Lietuvoje, besispecializuojanti bei turinti didelę patirtį ir galimybes medicinos leidybos ir reklamos srityje.

Leidiniai specialistams ir visuomenei:

„Gydymo menas“ – nepriklausoma, greita ir efektyvi informacijos perdavimo priemonė visų specialybių gydytojams. Nuo 2001 m. rusėjo mėn. prijungus informacinį priedą „Lietuvos medicinos kronika“ ir žurnalą „Farmacija plius“, „Gydymo menas“ tapo baziniu žurnalu medikams. Dabar jame kiekvienas medikas ar farmacininkas gali rasti sau įdomios informacijos. Ir toliau numatoma leisti specializuotus „Gydymo meno“ numerius bei priedą „Nervų ir psichikos ligos“.

„Slauga ir sveikata“ – leidinys slaugytojams, akušeriams, felčeriams ir socialiniams darbuotojams.

„Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija“, „Oftalmologijos žinios“ – profesionalūs leidiniai specialistams.

„Sveikas žmogus“ – specialus žurnalas profilaktinės medicinos, psichologijos ir sveikatos temomis. Žurnale galima pateikti informaciją apie receptinius vaistus.

„Biomedicina“ – mokslinis žurnalas, leidžiamas lietuvių ir anglų kalbomis. Šio žurnalo redakcija numato Lietuvoje ir užsienyje skelbti mūsų šalies mokslininkų svarbiausius pasiekimus biologijos ir medicinos srityse, kviesti žurnalo puslapiuose išsakyti savo mintis ir mokslo idėjas bei pasiūlymus. Straipsniuose turėtų atsispindėti Lietuvos biomedicinos perspektyvos, jos sąsaja su kitomis mokslo sritimis (ypač su technikos ir informacijos), jų svarba mūsų šalies ir pasaulio mokslui, būti atsakyta į klausimą, ar tikrai Lietuva gali lygiaverčiai bendradarbiauti su kitomis šalimis. Aktualiausiais klausimais kviesime diskutuoti ir žinomus kitų šalių mokslininkus. Kita medicininė literatūra, ir specialistams, ir plačiajai visuomenei.

Kaip ir užsienio svetainės medicine.lt siūlo savo leidžiamuose žurnaluose spausdintų straipsnių paiešką. Pliusas tas, kad straipsniai bus lietuvių (nors kai kurie žurnalai leidžiami ir
anglų kalba, tačiau angliškų straipsnių paiška kažkodėl neįmanoma) kalba, tačiau paieška vykdoma tiktai pagal žurnalų pavadinimą, metus bei vienintelį raktinį žodį arba tikslią frazę. Jeigu bandysite ieškoti kelių žodžių sistema jūsų nesupras ir išmes langą sakantį, jog straipsnio su reikiamu žodžiu nerasta. Labai nemalonu kai norint surasti reikiamą straipsniį tenka kelias minutes derinti žodžio linksnį ( pvz. Randa straipsnius su žodžiu “pilvo” – tačiau nėra straipsnių kur raktinis žodis ”pilvas”), šiuo atveju galėtų pasimokyti iš užsienio kolegų, kur žodžio paskutinę raidę galima pakeisti “?” arba rasyti tik pradžią, pabaigą žymint “*” (Tokia galimybė yra ir Springer Search). Taigi kolkas jų siūloma paieškos užklausų sistema neprilygsta užsienio gigantams, tačiau manau jog ji neabejotinai bus tobulinama.

PAIEŠKOS MŪSŲ LEIDINIŲ STRAIPSNIŲ DUOMENŲ BAZĖJE PUSLAPIS

Čia Jūs galite atlikti mūsų leidiniuose publikuotų straipsnių paiešką. Tiesiog įrašykite raktinį žodį žemiau esančiame laukelyje ir paspauskite „ieškoti“. Gausite straipsnių, atitinkančių Jūsų užklausą, sarašą. Jei norimas straipsnis yra internete – tiesiog spustelėkite nuorodą.

Įrašykite ieškomą žodį:

Ieškoti žurnaluose:* Metai:

Norimo „Gydymo meno“ straipsnio taip pat galite ieškoti ir internete šiuo adresu: medicine.vdu.lt/medicina/Search

4 Pav. Medicine.lt paieškos langas

Bet kuriuo atveju jų svetainė pateikia naudingą informaciją medikams, kurie mano manymu tikrai turėtų įtraukti ją į savo dažniausiai lankomų svetainių sarašą. Jeigu ne dėl jų žurnaluose spausdinamų straipsnių ir kitos svetainėje pateikiamos mokslinės medžiagos, tai vien dėl išsamiai pateikiamos naudingų nuorodų sekcijos. Kaip jie patys užsimena kol kas ten yra apie 1000 skirtingų nuorodų i medicinos tinklapius. Tai išties efektyviai organizuota nuorodų sistema (galbūt todėl nedaug dėmesio skirta straipsnių paieškoms?). Iškarto atvėrus sekciją pateikiamos dažniausiai ieškomos svetainės. Be to paiešką galima vykdyti pagal kategoriją (istorija, žurnalai, bibliotekos, vaistai ir pan.) bei specialybę (neurologija, chirurgija ir kt.). Tai pat galima užduoti žodinę užklausą. Kaip ir straipsnių paieškos sistema ji tegali “suvirškinti” tikslią frazę ar žodį. Tačiau tvarkingai sudėliotos nuorodos (katalogų pagrindu) įgalina surasti trokštamą nuorodą pakankamai sparčiai (juolab kai nežinai ko ieškai;).

Išvados

Pasauliniame lygmenyje medicinos informacijos paieškos bei informacijos prieinamumo problemos keliamos tikrai aukštame lygyje. HINARI projektas yra vienas sėkmingiausiai vykdomų projektų, atveriantis išties plačius horizontus su medicina bei sveikatos apsauga susijusiems žmonėms. Siekiama panaikinti skirtumus esančius tarp turtingų šalių bei besivystančių, bei neturtingų valstybių. Skiriama parama kompiuterinėms “įtinklintoms” darbo vietoms kurti, suteikiamos galimybės naudotis galingomis duomenų bazėmis nemokamai arba už simbolinę sumą (šiais laikais kai informacija tolygiai vertinama su pinigais tai išties didelis žingsnis), organizuojamos nuotolinės studijos. Malonu jog ir Lietuvos leidėjai, įstaigos artimai susiję su medicina rūpinasi, jog informacija būtų pasiekiama interneto vartotojams. Čia apžvelgiau tik vieną leidybos firmos svetainę(stengdamasis palyginti ją su Springer, nors tai ir labai skirtingų mastų leidėjai), tačiau vien iš joje rastų nuorodų aišku, jog yra ir daugiau lietuviškų internetinių svetainių skirtų medicinai bei sveikatos apsaugai. Tikrai nemanau, jog mūsų šalyje atliekami moksliniai medicininiai tyrimai atsilieka nuo užsienyje vykdomų. Kiek man žinoma kaikuriose srityse lietuviai yra padarę nemažai atradimų ir tikrai daug pasiekę (pvz. Abdominalinės srities specialistai: prof. Jorkūnas, A.Bubnys). Dabar tereikia išnaudoti atsivėrusias naujas Interneto suteiktas galimybes, pasinaudoti ta informacija, kuri yra sukaupta didžiulėse duomenų bazėse. Tam medikams tereikia išmokti naudotis informacijos paieškos įrankiais, virtualiomis bibliotekomis bei duomenų bazėmis.

Literatūros sąrašas

1. Teoriniai bibliotekinkystės pagrindai / Sudarė G. Raguotienė. – 2-asis patais. ir papild. Leid.-V.: Stepono l-kla, 1995. – 240p. (135-164p.)

2. Vilniaus universiteto biblioteka

http://www.mb.vu.lt/

3. HINARI – Health Internetwork Access to Research Information http://www.healthinternetwork.net/

4. Springer LINK

http://link.springer-ny.com/

5. ScienceDirect

http://www.sciencedirect.com/

6. Medicine.lt

http://www.medicine.lt/