Teisės normos
5 (100%) 1 vote

Teisės normos

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………….3

1. Bendrųjų teisės normų aktai, jų pagrindiniai požymiai…………………………………………..4

2. Individualūs teisės normų aktai, jų pagrindiniai požymiai………………………………………4

3. Įstatymai ir įstatymo galią turintys teisės aktai, jų rūšys…………………………………………5

4. Norminių teisės aktų struktūra. Teisinės tvarkos hierarchija………………………………….5

5. Teisės normų aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu…………………………6

6. Teisės šakų katalogas ir bendra jų charakteristika………………………………………………..8

7. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys……………………………………………………………………..10

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………..14

Literatūra……………………………………………………………………………………………………………….15

Įvadas

Normatyvizmo kūrėju ir pagrindiniu atstovu laikomas Hansas Kelzenas. Savo normatyvistines pažiūras į teise H- Kelzenas suformulavo XX a. pradžioje ir išdėstė apibendrintame veikale „Bendroji teisės ir valstybės teorija“ (General Theary of Law and State, 1945). Teisės mokslas neturįs tyrinėti teisės normų vertingumo ir teisingumo, jo neturi dominti teisės normų nei ideologinis, etinis (kokia turi būti valstybės nustatoma teisė pagal idealą), nei sociologinis (ką žmogaus gyvenime teisės normos atitinka) aspektai. Jurisprudencija turinti ne kriti-, kuoti ar teisinti galiojančią teise., o tik ją tyrinėti kaip „grynąją“, t. y. pačias teisės normas kaip elgesio taisykles, siekdama tvarkyti jų tarpusavio santykius, kad jos atitiktų neprieštaringumo, ekonomiškumo, taikymo patogumo, operatyvumo, loginio aiškumo reikalavimus. Todėl jo teorija ir vadinama grynosios teisės teorija (Reine Rechtslehre). Teisė H- fCelzenui – tai sistema teises normų, kurių vykdymas garantuotas valstybės prievarta. Vienas iš H. Kelzeno koncepcijos bruožų, skiriantis nuo kitų teisės koncepcijų, buvo ir tas, kad tesės normomis jis laikė ne tik bendras, abstrakčias, bet ir individualias elgesio taisykles, kuriomis baigiasi teisės sistema. Kiti autoriai (R. Z. LifSicas) teisinį normatyvizmą vertina kaip stiprios valstybės, tvirtos tvarkos, pagrįstos griežtu įstatymų laikymusi, apologetiką. Formuojantis valstybės centralizmui, įveikiant visuomenės susipriešinimą, tokia teorija, pasak R. Z. Lifsico, gali atlikti pažangų vaidmenį, nes palengvina ir pagreitina bent laikinos tvarkos visuomenėje įvedimą. Bet ji neatsižvelgia į valdžios veiksmą turinį, tapatina teisę su įstatymu ir Šitaip slepia ideologines nedemokratinių režimų įsigalėjimo prielaidas. Grynai teisės mokslo pažangos požiūriu normatyvizmo nuopelnas buvo tas, kad jis prisidėjo prie formalių teisės požymių išskyrimo ir šitaip darė teisę praktinio taikymo požiūriu patogesne, operatyvesnę, nes, kaip sakyta, normatyvizmas pirmiausiai siekė tyrinėti teisę jos taikymo, o ne kūrimo iteresais. Normatyvizmui svarbu ne ką teisė išreiškia, o kaip Ją padaryti operatyviau ir tiksliau veikiančią praktiškai. Todėl šią teoriją reikėtų vertinti kaip technokratinę teisės teoriją, kuri domisi tik techniniais teisinės dogmatikos klausimais. Todėl suprantama, kodėl normatyvizmu labiau domėjosi teisininkai praktikai (teisėjai, prokurorai, tardytojai, policininkai), turintys oficialią valstybės tarnybą, kuriems svarbiau įstatymus tinkamai taikyti, o ne vertinti žmogaus teisių apsaugos požiūriu.

1. Bendrųjų teisės normų aktai, jų pagrindiniai požymiai

Bendrųjų teisės normų aktai – kompetentingų valstybės institucijų specialia tvarka išleisti oficialūs rašytiniai dokumentai, kurių turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam subjektų skaičiui.

Pagrindiniai bendrųjų teisės normų aktų požymiai:

1) norminius teisės aktus leidžia tik tam tikrus įgaliojimus turinčios valstybės institucijos (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, ministerijos ir kt) ir kai kurie tam įgaliojimus turintys pareigūnai (Prezidentas, ministras).

2) norminis teisės aktas neturi konkrečiai įvardyto adresato, nes dažniausiai formuoja bendrąją elgesio taisyklę.

3) norminių teisės aktų suformuluoti nurodymai išreiškia valstybės valią.

4) norminiai teisės aktai turi griežtai apibrėžtą dokumento formą (įstatymas, nutarimas, potvarkis, instrukcija ir kt.).

5) teisės normų aktas telkia savyje bendrojo pobūdžio nuorodas, išreikštas teisės normų pavidalu, kurios skirtos daugkartiniam naudojimui.

6) Teisės normų aktai reguliuoja labai platų visuomeninių santykių ratą.

2. Individualūs teisės normų aktai, jų pagrindiniai požymiai

Individualių teisės normų aktai formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio taisyklę.Tai dažniausiai teisės normų taikymo aktai.

Pagrindiniai požymiai:

1. Individualių teisės normų aktas susideda
iš teisės normų, kurios yra individualaus pobūdžio ir vienkartinio naudojimo.

2. Individualieji teisės aktai skiriami griežtai nustatytiems asmenims ar jų grupei.

3. individualieji teisės aktai reguliuoja griežtai nustatytas visuomeninių santykių sritis.

4. Individualaus pobūdžio aktų veikimas sustabdomas tada, kai išnyksta tam tikri visuomeniniai santykiai.

5. individualius teisės taikymo aktus leidžia visos valstybės institucijos, firmos, pavieniai pareigūnai.

6. individualieji teisės aktai priimami paprastesne tvarka.

3. Įstatymai ir įstatymo galią turintys teisės aktai, jų rūšys

Įstatymas-tai teisės norminis aktas, kurį priima aukščiausiasis atstovaujamos valstybinės valdžios organas (Lietuvoje-Seimas) arba jis priimamas referendumu-visos tautos balsavimu.Įstatymas sudaro valstybės teisinės sistemos pagrindą.Jis turi aukščiausiąją teisinę galią kitų visų valstybės organų norminių aktų atžvilgiu, reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius.Visi įstatymai turi būti priimami sutinkamai su konstitucija ir neprieštarauti jai. Teisės aktas – tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluotos teisės normos.

Pagr. teisės aktų rūšys:

1. Bendrųjų teisės normų aktas – valstybės institucijų išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir subjektams.

2. Individualių teisės normų aktai – formuluoja vienkartinę ir tęstinė elgesio taisyklę. Tai – teisės normų taikymo aktai.

3. Interpretuotų teisės normų aktai, kuriuos priima teisės normą aiškinanti institucija.

Pagrindinę užima bedrųjų teisės normų aktai. Teisės normų aktų savybė – reguliuoti santykius. Teisės normų aktų suformulavimas rašytine, dokumentine forma leidžia gyventojams susipažinti su jų turiniu.

4. Norminių teisės aktų struktūra. Teisinės tvarkos hierarchija

Norminių teisės aktų struktūra nėra vienoda. Ji džn. priklauso nuo akto rūšies, reikšmės, ir kt. daugelis norminių teisės aktų neturi bendrosios ir specialiosios dalių, preambulės, papildomų elementų, tačiau daugelio iš jų struktūra tokia: Norminių teisės aktų struktūra. Skiriamos keturios struktūros dalys:

1)Įvadinė dalis. Ją sudaro subjekto, kuris išleidžią konkretų teisės normų aktą, pavadinimas, teisės normų akto rūšis (įstatymas, instrukcija…), Teisės normų akto pavadinimas (pvz., Pilietybės įstatymas), teisės akto priėmimo data ir vieta, numeris. Kai kurių teisės normų aktų įvadinėje dalyje būna preambulė, kurioje atskleidžiami konkretaus norminio teisės akto išleidimo tikslai, motyvai.

2)Norminė dalis. Tai pagrindinė teisės normų aktų dalis, nes joje būtent ir išdėstomos teisės normos. Ši dalis gali būti skirstoma į skyrius, skirsnius, straipsnius ir panašiai.

3)Teisinės atsakomybės rūšį nustatanti dalis. Joje informuojama, kokią atsakomybę užtraukia teisės normų akto norminėje dalyje išdėstytų teisės normų nesilaikymas. Ši dalis gali būti banketine, t.y. nukreipti į kitą teisės normų aktą.

4)Baigiamoji dalis, joje dažniausiai būna formuluojamas akto įsigaliojimo laikas, teisės normų aktą pasirašiusio pareigūno pareigos, vardas bei pavardė, nuoroda į galiojančias teisės normas, kurios bus panaikintos įsigaliojus naujoms, kurios išdėstytos tame teisės normų akte.

5. Teisės normų aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu

Norminių teisės aktų galiojimo laikas – tai laiko tarpas nuo akto įsigaliojimo pradžios iki jo galiojimo pabaigos. Galiojimo pradžia – tai data, nuo kurios galima naudotis teisės akte suformuluotomis teisės normomis, jas taikyti, jų laikytis ir jas vykdyti. Galiojimo pradžia gali būti suprantama kaip teisės normos įsigaliojimas: a) nuo akto priėmimo momento; b) nuo akto patvirtinimo dienos; įstaigos, įmonių norminių teisės aktai pradeda galioti nuo to momento, kai juos patvirtina įmonės, įstaigos, firmos vadovas; c) nuo akto paskelbimo dienos (įstatymai); d) kitą dieną po paskelbimo “Valstybės žiniose” (poįstatyminiai aktai); e) nuo teisės akto faktinio gavimo dienos. Akto galiojimo pradžia laikomas jo įregistravimo gavėjo kanceliarijos knygose momentas. Šitaip dažniausiai įsigalioja ministerijų instrukcijos, nurodymai, paaiškinimai, inf-niai laiškai. Tokie dokumentai siunčiami registruotu paštu, o svarbesni – su spec. kurjeriu. f) nuo datos, nurodytos pačiame akte. Norminių teisės aktų galiojimas baigiasi, kai: a) baigiasi akto baigimo laikas, jeigu jis buvo nurodytas pačiame norminiame teisės akte; b) kompetentinga valstybės institucija kitu teisės aktu tiesiogiai panaikina norminį teisės aktą; c) išleidžiamas naujas norminis teisės aktas, kurio normos kitaip reguliuoja tuos pačius visuomeninius santykius.

Norminių teisės aktų galiojimas teritorijos atžvilgiu. Teisinė teritorijos samprata yra platesnė nei geografinė. Teisinė LT – tai valstybės sienomis apribota sausumos teritorija, vidaus ir teritoriniai Baltijos jūros vandenys, oro erdvė virš sausumos, žemės gelmės, Lietuvos ambasadų teritorijos užsienio šalyse, visi laivai su Lietuvos vėliava, esantys atviroje jūroje, karo laivai, esantys kt. šalių teritoriniuose vandenyse, skraidančių
kosminių aparatų kabinos, esančios atmosferoje. Norminių teisės aktų galiojimas asmenų atžvilgiu. Teisės normų aktų nustatyti nurodymai ir paliepimai galioja visiems asmenims, kurie yra tų aktų galiojimų teritorijoje. Tačiau kai kurie norminiai teisės aktai galioja tik tikrai gyventojų daliai, kuriai jie tiesiogiai adresuojami, pvz., studentams, pensininkams ir kt. norminių teisės aktų galiojimų riboms turi reikšmės teisės subjekto amžius. Asmeniui, sulaukusiam 18 metų, galioja visi norminiai teisės aktai. Asmenys iki 16 metų nėra administracinės atsakomybės subjektai, asmenų iki 18 metų ribota ir baudžiamoji atsakomybė. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems prieš padarant nusikaltimą yra suėję 16 metų. Asmenys, kurie padaro nusikaltimą turėdami nuo 14 iki 16 metų amžiaus, “atsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik už tyčinius veiksmus, galinčius sukelti traukinio katastrofą, nužudymą ir kt. nusikaltimus. (BK 13str.). Pagal CK, vaikai nuo 15 iki 18 metų amžiaus atsako už teisės pažeidimu padarytą žalą, jeigu jie turi pajamų šaltinį, o jeigu tokio šaltinio neturi, už jų padarytą žalą atsako jų tėvai arba globėjai.

Pavieniui teisės normos nepajėgia atlikti teisei skirtų f-jų. Todėl reikia, kad jos tarpusavyje sąveikautų: viena kitą papildytų, užbaigtų, išplėtotų, sukonkretintų, garantuotų viena kitos veiksmingumą, būtų logiškai iš vidaus sujungtos bendros teisės sampratos ir bendro tikslo. Tai reiškia, kad teisės normas reikia organizuoti į vientisą sistemą , kur jos suvienijamos abipusės priklausomybės ir organizuotai nukreipiamos strateginiam teisės tikslui – įgyvendinti žmogaus teisių saugą. Skirtingų teisės šakų normos tada suprantamos tik kaip skirtingais būdais tą patį tikslą įgyvendinančios priemonės.teisės šakų tarpusavio priklausomybė.

Teisės normų sisteminimo poreikis. Pavieniui teisės normos nepajėgia atlikti teisei skirtų f-jų. Todėl reikia, kad jos tarpusavyje sąveikautų: viena kitą papildytų, užbaigtų, išplėtotų, sukonkretintų, garantuotų viena kitos veiksmingumą, būtų logiškai iš vidaus sujungtos bendros teisės sampratos ir bendro tikslo. Tai reiškia, kad teisės normas reikia organizuoti į vientisą sistemą, kur jos suvienijamos abipusės priklausomybės ir organizuotai nukreipiamos strateginiam teisės tikslui-įgyvendinti žmogaus teisių apsaugą.

Teisės normų sisteminimo lygmenys:

1. pirmasis teisės normų sisteminimo rezultatas yra teisės institutas. Tai teisės normų grupė, jungianti teisės normas, reguliuojančias tam tikrą visuomeninių santykių rūšį jai būdingu metodu (būdu) ir sudaranti teisės pošakio ar teisės šakos dalį. Teisės institutu pavyzdžiai gali būti ieškinio senaties, paveldėjimo civilinėje teisėje. Teisės institutai gali būti nevienodos apimties: nuo kelių normų iki apimančių subinstitutus.

2. antrasis lygmuo – teisės pošakis, jungiantis kelis teisės institutus ir sudarantis santykiškai savarankišką teisės šakos dalį, pvz.: žemės teisė apima vandens teisės, miškų teisės, žemės gelmių teisės pošakius.

3. trečiasis teisės normų sisteminimo rezultatas – teisės šaka. Tai plačiausios apimties teisės normų grupė, apimanti teisės institutus, teisės pošakius ir reguliuojanti vienos rūšies visuomeninius santykius jai būdingu metodu, pvz.: konstitucinė, baudžiamoji, administracinė ir kt. teisė.

Teisės normos organizuojamos į sistemą remiantis dviem loginėmis operacijomis – subordinacija ir koordinacija, arba koreliacija. Teisinės subordinacijos pagrindu teisės normos yra telkiamos į vis bendresnius darinius ir galiausiai – į teisės šakas, o koordinacijos pagrindu atskleidžiama vidinė teisės šakų tarpusavio priklausomybė.

6. Teisės šakų katalogas ir bendra jų charakteristika

Konstitucinė teisė įtvirtina piliečio teises bei pareigas, nustato jų garantijas, valdžios struktūrą, valstybės institucijų sudarymo ir veiklos principus, nuosavybės formas, politinę sistemą, rinkimų sistemą, teritorinį administracinį suskirstymą ir kt. Pagrindinis jos teisės aktas – Konstitucija, kuri yra metodologinis vertybinis visos valstybės teisėkūros teisėtumo pagrindas. Konstitucija demokratinėje valstybėje – piliečių įstatymas, ribojantis valstybinės valdžios valią pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Administracinė teisė reguliuoja visuomeninius santykius, kurie atsiranda valstybės i-cijoms vykdant k-jos ir įstatymų reikalavimus. Ji nustato ministerijų, departamentų, savivaldybių valdybų struktūrą ir kompetenciją, jų santykius su piliečiais tvarkant ir prižiūrint ūkinę ar kitokią piliečių, jų susivienijimų veiklą. Valdymo objektais laikomi žm. santykiai, atsirandantys ekonomiškos, mokslo, švietimo, sveikatos apsaugos, teisėtvarkos, krašto gynybos, piliečių teisių apsaugos ir kt. srityse. Metodas – valdžios ir pavaldumo principas.

Finansų teisės reguliavimo objektas – žmonių santykiai, atsirandantys sudarant valstybės biudžetą, jį naudojant, t.p. nustatant mokesčių mokėjimo pagrindus ir tvarką, teikiant kreditus, vykdant bankų operacijas, leidžiant vertybinius popierius ir kt. Šių santykių subjektai – valstybė, visi juridiniai ir fiziniai asmenys, nes jie saistomi su valstybe pareigos mokėti mokesčiu – formuoti
biudžetą, ir teisė gauti iš jos tam tikrų paslaugų – saugumo nuo išorės ir vidinės agresijos, švietimo, medicinos, soc.draudimo ir kt. srityse. Būdingas imperatyvusis metodas: valdingi paliepimai, kontrolė, revizijos ir kt.

Baudžiamoji teisė – tai sistema teisės normų, kurios, siekdamos užtikrinti reguliacinių normų veiksmingumą, įtvirtina valstybės baudžiamosios politikos principus, apibrėžia, kokie veiksmai, pažeidžiantys reguliacinių normų draudimus, laikyti nusikaltimais; kokie yra nusikaltusių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindai ir sąlygos, sankcijų rūšys, kaltės formos ir kt. Ji skirta garantuoti kt. teisės šakų nustatytus draudimus. Reguliavimo metodas – imperatyvusis, pgr. norminis aktas –BK.

Baudžiamojo proceso teisė reguliuoja baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo tvarką; baudžiamųjų bylų iškėlimo, jų ikiteisminio ir teisminio tyrimo tvarką, t.p. baudžiamojo proceso dalyvių (teisėjų, prokuroro, advokato, įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų) teises ir pareigas nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Pgr. norminis aktas-BPK. Vyraujantis reguliavimo metodas – imperatyvusis.

Civilinė teisė plačiausia teisės šaka, reguliuojanti turtinius ir asmeninius santykius (garbės, orumo, autorystės). Visa piliečių ir įv. įm. ūkinė veikla remiasi civiline teise. Civilinė teisė reguliuoja tuos turtinius santykius, kur santykio dalyviai juridiniu požiūriu lygiateisiai (ieškovas ir atsakovas, kreditorius ir skolininkas) ir prezimuoja maksimalų santykio dalyvių savarankiškumą sudarant sutartis ir jų pagrindu įgyvendinant turtines žmonių teises. Pgr. norminis aktas CK, pgr. reguliavimo metodas-dispozityvusis.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2479 žodžiai iš 4925 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.