VILNIAUS KOLEGIJA
ELEKTRONIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS | |
| |
|verslo tobulumo modelis |
| |
|STUDENTĖ | | |
| |2003-10-07 | |
| | | |
| |2003-10-07 | |
|2003 |
TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
1. LIETUVOS NACIONALINĖ KOKYBĖS SISTEMOS RAIDA 4
2.VISUOTINĖS KOKYBOS VADYBOS ISTORIJA 6
3. INTEGRACIJA Į EUROPOS SAJUNGOS (OS) EKONOMINĘ ERDVĘ 12
4. NACIONALINIS KOKYBĖS PRIZO KONKURSAS LIETUVOJE. 14
IŠVADOS 16
LITERATŪRA IR ŠALTINIA 17
ĮVADAS
Šio darbo objektas yra verslo tobulumo modelis (VTM). Šiuo metų
visos Europos ekonomika iš esmės persitvarko, kad galėtų plėtotis.
Sparčiai įgyvendinamos naujos technologijos, išaugo paslaugų sektorius.
Dauguma rinkų pradeda prisisotinti įvairiais produktais ir dėl to didėja
konkurencija. Pirmenybė teikiama produktų kokybei, o ne kiekiui. Tai
verčia kompanijas peržiūrėti savo veiklos politiką ir ją tobulinti. Be
dviejų neoklasikinės ekonominės teorijos postulatų apie racionalų
žmogaus elgesį ir mainų nemokamumą kritikos, įmonės veiklos vertinimą
pastaruoju metu ypač smarkiai koreguoja įmonės veiklos kokybės sąvokos
iškėlimas į svarbiausią vietą. Viena iš naujausių ir plačiausiai ūkinėje
praktikoje naudojamų vadybos teorijų yra visuotinė kokybės vadyba.
Kasmet vis daugiau Europos šalių įmonių savo veikloje vadovaujasi
visuotinės kokybės vadyba pagrįstu Europos verslo tobulumo modeliu
(European Business Excellence Model).
Darbo tikslas. Pateikti šiuolaikinio verslo tobulumo sampratą.
Parodyti, kad Lietuvos įmonės veiklos vidinio vertinimo sistemos
naudingumas, siekiantis nuolat ir kryptingai gerinti verslo rezultatus,
orientuojant veiklą į sistemingą kokybės gerinimą, yra pagristas
Europos verslo tobulumo modeliu
Darbo uždaviniai.
▪ Aprašymas verslo tobulumo modelio sukūrimo užsienio šalyse
ir jo įgyvendinimas Lietuvoje.
▪ Nacionalines kokybes sistemos raidos aprašymas.
▪ Apžvalga atliktų darbu, siekiant integruotis į Europos
Sąjungą (ES) ekonominę erdvę. Nacionalinės kokybes programos
sukūrimas ir įgyvendinimas.
▪ Aprašymas Lietuvos Nacionalinės kokybes konkurso, kuris
remęsi Europos kokybes vadybos fondo tobulumo modeliu.
1. LIETUVOS NACIONALINĖ KOKYBĖS SISTEMOS RAIDA
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Vyriausybė pradėjo pertvarkyti
ūkį, orientuodamasi į laisvos rinkos kūrimą. Nebuvo pamiršti ir tokie
svarbūs ūkio plėtros klausimai kaip standartizacija, metrologija ir
kokybė. 1990 metais buvo įkurta Lietuvos valstybinė standartizacijos
tarnyba (nuo 1995 gegužės mėn. Lietuvos standartizacijos departamentas),
kuriai buvo pavesta formuoti ir vykdyti standartizacijos, atitikties
įvertinimo, metrologijos ir kokybės valdymo politiką. 1994 m. buvo
priimta koncepcija „Lietuvos kokybės sistema. Standartizacija,
metrologija ir kokybė“. Koncepcijoje numatoma kurti nacionalinę kokybės
sistemą, suderintą su atitinkama Europos Sąjungos sistema. Lietuvoje
veikia kai kurie šios sistemos elementai, kurie pagal atliekamas
funkcijas artimi ES veikiančiai sistemai. 1996 metais Pramonės ir
prekybos ministerija parengė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė tų pačių
metų rugsėjo 12 dieną nutarimu Nr. 1064 pritarė Nacionalinei kokybės
programai
Lietuvos standartizacijos tarnybai 1992 m. priėmus nutarimą, kad
gamintojai, paslaugų teikėjai savanoriškai pasirenka normatyvinius
dokumentus, siekiant apsaugoti vartotojus nuo nesaugių, sveikatai
kenksmingų produktų, kilo būtinybė kai kuriems produktams nustatyti
saugos ir nekenksmingumo sveikatai reikalavimus. Įteisinti kai kurie
norminiai dokumentai, reglamentuojantys produktų saugos ir
nekenksmingumo sveikatai reikalavimus. Vadovaujantis ES dokumentų
reikalavimais parengti Lietuvos norminiai, normatyviniai dokumentai,
reglamentuojantys atitikties įvertinimo sistemą. 1998 metais priimtas
Atitikties įvertinimo sistemos įstatymas, baigiamas rengti
Standartizacijos įstatymo projektas.
Realizuojant gaminius ir paslaugas užsienio rinkose, reikalinga
patvirtinti kad jie atitinka privalomuosius saugos, nekenksmingumo
sveikatai, reikalavimus. Be to, siekiant daugelio techniškai sudėtingų
prekių, kurioms nėra
nustatyti privalomieji kokybės reikalavimai,
sėkmingos konkurencijos rinkoje, reikalinga pateikti atitikties
sertifikatą – sertifikacijos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį,
kad gaminys atitinka visus deklaruojamame normatyviniame dokumente
nurodytus rodiklius. Kol kas Lietuvoje veikia kelios vienarūšių gaminių
grupių sertifikavimo sistemos, tačiau Lietuvos gamintojai atitikties
sertifikatus priversti gauti užsienio šalių sertifikavimo įstaigose,
(išskyrus eksportuojamus į Bulgariją. Baltarusiją, Lenkija, Rusiją,
Slovakija ir Ukrainą), kadangi Respublikoje veikianti akreditacijos
sistema ir sertifikavimo įstaigos kol kas neturi tarptautinio
pripažinimo. Vakarų Europoje pripažinimas pasiekiamas pasirašius
atitinkamą daugiašalį susitarimą (EA – Europen Cooperation for
Accreditation (Europos akreditavimo bendradarbiavimas) arba dvišalius
susitarimus dėl akreditavimo bei sertifikavimo rezultatų pripažinimo.
Būtinos sąlygos siekiant šio tikslo – Lietuvos metrologijos sistemos
reorganizavimas, atliekant matavimo priemonių kalibravimą bei visų
atitikties įvertinimo sistemoje dalyvaujančių įstaigų visiška atitiktis
LST EN 45000 serijos standartams.
Pirmas žingsnis šia linkme jau buvo žengtas. Nacionalinis
akreditacijos biuras 1997 m. rugsėjo mėn. pateikė paraišką EA dėl
asocijuotos narystės, o taip pat dokumentus, patvirtinančius
funkcionavimą akreditavimo sistemos, veikiančios pagal ES nustatytus
principus. Pozityvus sprendimas dėl Lietuvos asocijuotos narystės EA
buvo priimtas 1998 06 23 Osle EA Generalinės asamblėjos metu.
Siekiant plėtoti Lietuvos pramonę bei eksportą, labai svarbu, kad
gamintojai turėtų sertifikuotas ISO 9000 standartų atitikčiai kokybės
valdymo sistemas. Kaip rodo patirtis tokios sistemos paruošimas ir
įgyvendinimas priklausomai nuo įmonės dydžio, gamybos proceso
sudėtingumo, esamos valdymo ir kokybės užtikrinimo sistemos ir kitų
veiksnių, trunka nuo vienų iki trijų metų.
Lietuvos Valstybinė kokybės inspekcija, Valstybinė veterinarijos
tarnyba bei kitos organizacijos vykdo rinkos priežiūrą, kontroliuoja,
kaip gamintojai, importuotojai ir prekybininkai laikosi šalyje nustatytų
gaminių ir paslaugų privalomųjų kokybės reikalavimų bei savanoriškai
deklaruojamų kokybės rodiklių. Siekiant apsaugoti vartotojus nuo
nesaugių, kenksmingų sveikatai, neatitinkančių paskirties gaminių bei
užtikrinti sąžiningiems verslininkams ir gamintojams vienodas
konkurencijos sąlygas, būtina tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius
rinkoje esančių gaminių saugos ir nekenksmingumo sveikatai reikalavimus
bei vidaus rinkos priežiūros sistemą.
Verslo plėtojimo taryba 1997m. rugpjūčio mėn. pritarė Ūkio
ministerijos prašymui, kad į prekybos plėtojimo priemonėms iš dalies
finansuoti išlaidų sąmatą būtų įtraukta šios priemonės: kokybės sistemų,
atitinkančių ISO 9000 standartų reikalavimus, ir eksportuojamų gaminių
sertifikavimo išlaidų kompensavimas; kasmetinių Nacionalinio kokybės
prizo konkursų organizavimas. ES direktyvų diegimui reikalingų
harmonizuotų standartų priėmimas Lietuvos standartais; bandymų
laboratorijų bei sertifikavimo įstaigų steigimas.
2.VISUOTINĖS KOKYBOS VADYBOS ISTORIJA
Produktų kokybė ūkinėje veikloje visada buvo svarbus dalykas.
Tačiau tiek pats kokybės supratimas, tiek jos kontrolės būdai ilgainiui
gerokai pasikeitė.Masinės gamybos epochoje vienu iš svarbiausių
veiksnių, leidžiančių pasiekti mažą produkcijos savikainą, buvo kuo
didesnė darbuotojų specializacija, padedanti didinti darbo našumą.
Mokslinio darbo organizavimo sistema pabrėždavo našumą kokybės sąskaita.
Todėl prireikė tikrinti gamybos rezultatus. Kontrolės funkciją iš
pradžių atlikdavo cechų vadovai, meistrai. Vėliau, apie XX amžiaus
trečiąjį dešimtmetį įmonėse imta steigti specialią kontrolieriaus
pareigybę ar skyrių. Antrojo pasaulinio karo metu trūko darbo jėgos,
todėl kokybė nebebuvo nuolat tikrinama, kontrolė nebuvo efektyvi.
Siekiant apsisaugoti nuo esminių defektų ir klaidų buvo pradėti naudoti
statistiniai kontrolės metodai. Nuo to laiko imta plačiai juos taikyti,
ir jų visuma pavadinta statistine kokybės kontrole.
Įsivyravus masinės prekybos epochai, tapo ypač svarbu pateikti
vartotojui patikimą produktą, nes vieną kartą įmonės produkcijos kokybe
nusivylęs klientas dažnai tapdavo prarastu visam laikui. Šiuo
laikotarpiu iš esmės pakito kokybės samprata- kokybę imta apibrėžti
lyginant su konkurentų produktų kokybe, o ne su vidiniais įmonės
standartais. Vis daugiau įmonių suprato, kad, norint gaminti aukštos
kokybės, bet nebrangius ir rinkoje turinčius paklausą produktus,
nepakanka rūpintis tik svarbiausiomis
proceso sudedamosiomis
dalimis – produkto kūrimu, gamyba ir kontrole. Prireikė visas gamybos
proceso dalis jungiančios planingos kokybės priežiūros. Septintajame
dešimtmetyje jau susiformavo ir tapo žinoma visuotinės kokybės kontrolės
koncepcija, pagrįsta būtent tokiu daugiafunkciniu požiūriu. Vienas iš
garsiausių kokybės teoretikų B. P. Crosby teigė, jog prasta kokybė